Vasaros atostogų nuotaiką kartais apkartina netikėtos nelaimės ar ūmios ligos, kada be greitosios pagalbos medikų neišsiversi. Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl būtina žinoti, kada kviestis pagalbą ir kokiais atvejais ji teikiama nemokamai. Antrindama VLK Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog gyventojai turėtų būti nuovokesni ir prieš kviesdami greitosios pagalbos medikus visada pagalvotų, ar tai daryti tikrai būtina, nes daugeliu atvejų pacientams užtektų šeimos gydytojo ar net bendrosios praktikos slaugytojos konsultacijos telefonu. Vien Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikai skaičiuoja, kad daugiau nei pusė iškvietimų žmonėms būtinoji pagalba nebūtina. Kai pacientas skundžiasi dėl didelių skausmų, tai jau įvardijama kaip būtinoji pagalba. O skausmo telefonu nepamatuosi, todėl medikai ir vyksta pas visus jų besišaukiančius.
Apie 60 proc. greitosios pagalbos iškvietimų – dėl menkniekių
Vasarą itin padaugėja darbo medikams. Pasak gydytojos E. Kukaitienės, vien praėjusį savaitgalį per dieną Šiaulių greitosios medicinos pagalbos centre buvo sulaukta 90 pagalbos skambučių, iš kurių net 60 proc. buvo nebūtinosios pagalbos situacijos. Gydytoja pastebi, kad užsienyje žmonės rečiau kviečiasi gydytojus į namus, nes, kai atsiranda sveikatos problemų, jie dažniau konsultuojasi su savo šeimos gydytojais. Lietuviams tokios praktikos dar trūksta.
„Mus kviečia dėl menkiausių niekų: būna ir tokių atvejų, kai žmogus iškrenta iš lovos ir pats atgal į ją neįlipa, todėl kviečia pagalbą. Kai kurie prisigėrę susižaloja ir reikalauja, kad atvyktų medikai, nes jam labai skauda, nors dažnai nori tik dėmesio ar pasikalbėti. Niekam negalime atsakyti, kad nevyksime, nes per telefoną nematome, kas iš tikrųjų žmogui atsitiko. Tačiau lietuviai tikrai išlepę ir galimybe kviestis pagalbą į namus dažnai piktnaudžiauja. Po to mums ir trūksta brigadų, kai reikia vykti pas tuos, kuriems tą kartą tikrai reikalinga būtinoji skubi pagalba, kai ištinka širdies infarktas, insultas, reikia gaivinti skendusį žmogų, stipriai susižalojusį bei kitais atvejais, kai pagalbos reikia čia ir dabar. Nepameluosiu sakydama, jog apie 60 procentų mūsų visų iškvietimų gali apsieiti ir be greitosios pagalbos“, – sako E. Kukaitienė.
Taisyklės, kurias būtina žinoti kviečiant greitąją
Valstybinių ligonių kasų atstovai primena taisykles, kurias būtina žinoti ruošiantis kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pirmoji – į šias paslaugas teikiančius medikus kreipiamasi tik prireikus būtinosios medicinos pagalbos. Antroji – Greitosios medicinos pagalbos paslaugos nemokamai teikiamos visiems asmenims, kuriems ji būtina dėl sveikatos būklės – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapsidraudusiems. Trečioji – nors ši pagalba yra teikiama visą parą (darbo, švenčių ir poilsio dienomis), svarbu žinoti, kad užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie gydymo įstaigos apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu pacientų sveikatos priežiūrą yra įpareigotos visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos.
„Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numerį 112 bei greitosios pagalbos telefono numerį 033, ko gero, žino visi. Jais skambinama tada, kai prireikia skubios pagalbos, kai staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai, gyvybei. Pavyzdžiui, žmogui netekus sąmonės, patekus į autoįvykį, apsinuodijus ir pan. Prieš kviečiant GMP itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga. Reikia suprasti, kad greitoji pagalba būtina, esant sunkiai sveikatos būklei, o kitais atvejais – pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Vis dar pasitaiko, kad greitoji kviečiama lėtinių susirgimų atvejais, pakilus kraujospūdžiui, skaudant gerklei, karščiuojant ar panašiais atvejais. Šiais atvejais pacientas turėtų kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs. „Bet kokiu atveju kvietimą įvertina dispečeris, užduodamas klausimus, kurių reikia situacijai įvertinti. Kartais žmogui pakanka patarimo telefonu“, – sako V. Zaksas.
VLK primena, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad sunegalavusiems pacientams neverta iš karto kviestis GMP ar skubėti į ligoninę.
Pagalba nemokama, todėl gyventojai piktnaudžiauja
Be paslaugų, apmokamų iš PSDF, greitosios pagalbos medikai teikia ir kitas paslaugas. Kai kuriais atvejais už paslaugas sumoka gydymo įstaigos pagal sutartį su šių paslaugų tiekėju, kitais – pacientas moka pats. Kai greitoji pacientą perveža iš vienos ligoninės į kitą dėl tolesnio gydymo, ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms, tyrimams, pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji įstaiga pagal sutartį su greitosios medicinos pagalbos tiekėju.
„Nors greitosios medicinos pagalbos paslaugos nemokamai teikiamos visiems žmonėms, kuriems jos būtinos, už paciento pervežimą jo ar jo artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl jo sveikatos būklės, pacientas (arba jo artimieji) sumoka savo lėšomis“, – sako V. Zaksas.
2016 m. Lietuvoje greitosios medicinos paslaugas teikė 48 viešosios įstaigos ir 2 privačios.
„Daug atvejų, kai skubios pagalbos pacientui net nereikia, tačiau jei atsisakytume vykti į iškvietimą, tikriausiai mus gyventojai paduotų į teismą, todėl jei kviečiama pagalba, važiuojame“, – sako gydytoja E. Kukaitienė.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikai taiko ir pervežimo paslaugą, bet jei nereikalinga medicinos pagalba, tai, kaip sako E. Kukaitienė, tada medikų brigada pacientą veža kaip kokį baldą, kurį svarbu kažkur užnešti laiptais. Tačiau tokias paslaugas taikyti nelengva net ir medikams, nes didžioji dalis greitosios pagalbos medikų – moterys.
„Pacientus reikia nešioti, nes neturime tam reikiamų vežimėlių. Dėl to darbuotojus vargina radikulitai, stuburo disko išvaržos. Pervežimo paslaugas teikiame ir gana nebrangiai, pagal miesto Savivaldybės nustatytus įkainius. Tačiau mums šių paslaugų teikimas apsunkina darbus, nes kartais kai reikia užnešti sunkų pacientą laiptais, siunčiame net dvi medikų brigadas ar kviečiamės į pagalbą ugniagesius gelbėtojus“, – kasdieniais rūpesčiais dalijosi gydytoja E. Kukaitienė.
