Asmens duomenų apsauga – viena iš žmogaus teisių gynimo sričių, o žmogaus teisė į asmens duomenų ir privatumo apsaugą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Deja, visuomenėje vis dar pasitaiko atvejų, kai asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, painiojami viešieji ir privatūs interesai. Siekiant šią problemą spręsti Lietuvoje nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus taikomas naujas duomenų apsaugos reglamentas. Tai reiškia, kad asmens duomenys turės būti saugomi atsakingiau, priešingu atveju, grės milijoninės baudos.
Kels duomenų apsaugos lygį
2016 m. gegužės mėn. 24 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis reikalavimus bei sugriežtinantis įmonių ir organizacijų atsakomybę dėl asmens duomenų apsaugos. Šis Reglamentas taps privalomas visiems asmens duomenų valdytojams ir tvarkytojams nuo 2018 m. gegužės 25 d.
Vykusiame seminare „2018 m. naujos duomenų apsaugos taisyklės: kokius namų darbus būtina padaryti?“ advokatas Nikas Borneika plačiau papasakojo apie būsimus pokyčius. Advokato teigimu pagrindiniai reformos tikslai – sustiprinti duomenų subjektų teises, nustatyti duomenų tvarkytojų atsakomybes bei užtikrinti reguliavimo skaidrumą ir patikimumą. Svarbiausi pokyčiai, numatyti minėtame reglamente, ir yra susiję su šiais tikslais.
Jis kalbėjo, kad nuo 1995 metų daug kas pasikeitė. Technologijos pakeitė tiek ekonominį, tiek socialinį gyvenimą. Dėl naujų technologijų bendrovės asmens duomenis gali naudoti itin dideliu mastu. Išaugo tarpvalstybinis asmenų duomenų judėjimas ir dėl veiklos internete, žmonėms kyla daugiau pavojų, todėl buvo nuspręsta, kad visoje ES reikalingas aukštesnis ir vienodas duomenų apsaugos lygis.
Svarbu žinoti, kad reglamentą privaloma taikyti visose ES šalyse. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų reglamentu galės remtis tiesiogiai, o bet koks jo pažeidimas gali sukelti tokias pat teisines pasekmes kaip ir šalies teisės aktų pažeidimas. Šis svarbus dokumentas net turės viršenybę prieš nacionalinę teisę asmens duomenų srityje.
Taikys griežtesnius reikalavimus
Advokatas priminė, kad nustatyti ar asmens duomenys tvarkomi teisėtai ar ne, labai paprasta. Tereikia pažiūrėti ar taikomas tinkamas teisinis pagrindas, kurį nustato reglamentas. Dažniausiai tai būna sutartis arba sutikimas.
Advokato aiškinimu kalbant apie sutartį, didelių pakeitimų nebus. Kitas, dažniausiai naudojamas rinkodaros tikslais pagrindas – sutikimas. Žmogaus sutikimas turės būti gautas dėl kiekvieno asmens duomenų tvarkymo tikslo. Kitaip tariant, jeigu įmonė ketina tvarkyti duomenis internetinės prekybos ar tiesioginiais rinkodaros tikslais – tai kiekvienam tvarkymui reikės gauti atskirą žmogaus sutikimą. Prašant asmens tokio sutikimo, jis turės būti informuotas apie galimybę atšaukti sutikimą, dar prieš jį duodamas. Be to, atšaukti turėtų būti taip pat paprasta, kaip ir duoti. Jeigu sutikimas duodamas pažyminti kažkokį langelį, tai lygiai taip pat, pažymint kitą langelį, turės būti galima sutikimą atšaukti.
Atsiras naujų teisių ir pareigų
Pradėjus taikyti reglamentą, apskritai atsiras daugiau naujų teisių. Pavyzdžiui, teisė būti pamirštam, t. y. teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas ištrintų visus asmens turimus duomenis. Dabartiniame reglamentavime asmuo gali prašyti ištrinti duomenis tuo atveju, jeigu jo duomenys tvarkomi neteisėtai. Pagal naująjį reglamentavimą bus galima prašyti duomenis pašalinti ir tais atvejais, kai duomenys nebėra reikalingi, kai duomenys teikiami neteisėtai, kai sutikimas duodamas vaiko jaunesnio nei 16 metų.
N. Borneika kalbėjo, kad asmuo galės duomenų valdytojo prašyti, kad jam perduotų visus, su juo susijusius duomenis, jog galėtų juos perkelti kitam duomenų valdytojui.
Naujų pareigų neišvengs ir duomenų valdytojai. Tuo atveju, kai asmens duomenų valdytojas sužinos apie galimą pažeidimą dėl asmens duomenų apsaugos, privalės nedelsiant informuoti duomenų priežiūros instituciją arba asmenį. Jeigu duomenų valdytojas sužinos apie pažeidimą, bet manys, kad tai nekelia pavojaus, tuomet pranešti nereikės. Pavyzdžiui, jeigu būtų pavagiamas kompiuteris, kuriame uždėtas slaptažodis, o asmens duomenys šifruojami, asmens duomenų nutekinimui nekiltų didelė grėsmė, nes būtų imtasi tinkamų techninių priemonių. Dėl to nieko informuoti nebūtų privaloma.
Jeigu reglamento nuostatų nebus laikomasi grės didelės baudos. Už lengvesnius pažeidimus – bauda iki 10 mln. eurų arba iki 2 proc. metinės pasaulinės apvartos. Už sunkius pažeidimus – 20 mln. eurų arba iki 4 proc. metinės apyvartos. Taip pat gali būti taikomi įvairūs nurodymai, papeikimai.
