Respublikinės Šiaulių ligoninės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių vadovams ir darbuotojams Nacionalinės antikorupcijos asociacijos tarptautinis antikorupcinių sprendimų ekspertas dr. Raimundas Kalesnykas skaitė paskaitą „Antikorupcinė aplinka sveikatos priežiūros įstaigoje“. Pranešėjas pastebėjo, jog kuo dažniau vartojamas žodis „korupcija“, tuo jos mąstai didėja ir patikino, jog šį negatyvų reiškinį suvaldo net ir didelės organizacijos, kuriose iki tol jis bujojo. Pradėti kurti korupcijai nepalankią aplinką gydymo įstaigose ekspertas pataria nuo vadovybės pozicijos bei asmeninio pavyzdžio.
Kalbėdamas apie korupciją sveikatos priežiūros įstaigose dr. R. Kalesnykas akcentavo ne tik korupcijos suvokimą, bet ir dalinosi realia patirtimi, kuri stebima medikų bendruomenėse. Anot pranešėjo, sveikatos priežiūros įstaigose egzistuoja korupcijos fenomenas, o labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis išlieka kyšininkavimas, papirkinėjimas, piktnaudžiavimas, įgaliojimų viršijimas, neetiškas elgesys, interesų konfliktai, lobizmas.
Dažnas medikas, patekęs į korupcijos vyraujančią aplinką, aiškina, jog suklydo, nes nežinojo kaip elgtis atitinkamoje situacijoje. Tačiau, anot R. Kalesnyko, šiandieninės gydymo įstaigos yra pasirengusios kovai su korupcija: yra pasitvirtinusios korupcijos prevencijos programas, numačiusios atitinkamas priemones, vykdant korupcijos prevenciją ir antikorupcinį švietimą, turi už korupcijos prevenciją atsakingus asmenis.
Tam, kad būtų nustatytas kyšininkavimo indeksas, buvo atliktas ne vienas tyrimas. Daugelyje ES šalių 2016 m. buvo atlikta apklausa žmonės davė kyšį, gaunant medicinos paslaugą valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje. Nustatyta, jog rečiausiai kyšį duoda Ispanijos, Slovėnijos, Portugalijos, Vokietijos gyventojai. Lietuva šioje lentelėje – 24 vietoje, kur net 24 proc. apklaustųjų davė kyšį gaunant medicinos paslaugą. Žemesnėje lentelės vietoje – tik Rumunija.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje korupcijos pasireiškimo atvejų daugiausia nustatoma valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Respublikinėse ligoninėse, miestų ir rajonų ligoninėse, poliklinikose. Pranešėjas akcentavo, jog korupciją skatina neaiškios administracinės procedūros ir nepakankamas jų viešumas, gydytojų ir pacientų nesąžiningumas, neteisėtas lobizmas, nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) kontrolės mechanizmas. Koją kiša ir tai, kad visuomenė pateisina kyšio davimą, nes tada norimos paslaugos gaunamos greičiau. Didelės įtakos turi gydymo įstaigų vadovų ryšiai su medicinos priemonėmis, technika ir vaistais prekiaujančiomis privačiomis bendrovėmis, kurioms sudaromos palankios sąlygos laimėti viešuosius pirkimus. Be to, SPĮ vadovauja asmenys, dirbantys ir privačiose gydymo įstaigose, dėl to kyla viešų ir privačių interesų rizika. Taip pat farmacinės įmonės vykdo nesąžiningą konkurenciją, o jų veikla, reklamuojant medikamentus, išlieka neskaidri.
Taip pat tyrimais aiškintasi, kodėl žmonės duoda kyšius medikams. Atsidėkoti gydytojui skatina ir siuntinėjimas nuo vieno gydytojo pas kitą, ilgos eilės atlikti medicininius tyrimus, atsainus SPĮ darbuotojų požiūris į pacientus, sunkumai skambinant į registratūrą ar gydytojui, informacijos trūkumas ir jos prieinamumo stoka, personalo kompetencijos stoka.
Todėl R. Kalesnykas sako, jog korupcijos netoleravimo žinia turi pasiekti ne tik kiekvieną gydymo įstaigos darbuotoją, bet ir kiekvieną pacientą, gydymo įstaigos lankytoją, socialinį partnerį, verslo ir valdžios atstovą.
