Šiauliuose vis dar renkama rinkliava už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates. Kiti didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – šią rinkliavą jau senokai panaikino.

Tuos, kurie tikisi, kad rinkliavos už gyvūno laikymą daugiabučiuose namuose bus atsisakyta ir Saulės mieste turime nuvilti – to artimiausiuose miesto Savivaldybės planuose nėra.

Surinkti pinigai esą reikalingi benamių kačių populiacijos mažinimui, kačių šėryklų bei šunų išvedžiojimo aikštelių priežiūrai ir kt.

Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė Birutė Vaičiulevičienė sutinka, kad tokia pagalba labai reikalinga, tačiau neslepia, jog iš Savivaldybės gaunami pinigėliai – menki.

Moka per 2 tūkstančius šiauliečių
2016 m. sausio 1-ąją įsigaliojo prievolė paženklintus augintinius registruoti bendrame valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad dar 2013 m. pradžioje tesės aktais priimtas savivaldybių įpareigojimas šunų ir kačių savininkams registruoti savo augintinius turi būti panaikintas.

Klaipėda šios prievolės atsisakė dar 2015-ųjų pavasarį, netrukus uostamiesčio pavyzdžiu pasekė ir Vilniaus bei Kauno savivaldybės.

Šiaulių miesto savivaldybė ilgai sukusi galvą kaip pasielgti, nusprendė neatsisakyti dešimtmetį renkamos rinkliavos už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates.

Šiuo metu už savo keturkojus rinkliavą moka per 2 tūkstančius šiauliečių.

Šuns laikymas daugiabutyje Šiauliuose kainuoja 1,7 euro, katės – 0,8 euro per mėnesį.

Už pavojingo šuns, kovinio šuns, kovinio ir pavojingo šuns mišrūną reikia mokėti 5,7 euro per mėnesį.

Rinkliava imama tik už daugiabučiuose laikomus augintinius. Individualių valdų savininkams už savo globotinius mokėti nereikia.

Surinko 20 663 eurus
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės teigimu, Šiauliai kol kas nežada pasekti kitų miestų pavyzdžiu ir atsisakyti rinkliavos už augintinius ir pabrėžė, kad nuo rinkliavos atleidžiami gyvūnų laikytojai, užregistravę gyvūną valstybiniame Gyvūnų augintinių registre: „Rinkliavos savaime neliktų, jei visi gyvūnų laikytojai augintinius užregistruotų“, – teigė V. Pelenienė.

Šiaulių mieste 2016 m. už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose iki gruodžio 1 d. surinkta 20 663 Eur rinkliavos. Buvo planuota 2016 m. surinkti per 20 300 Eur.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2016 m. Aplinkos apsaugos programos tikslui „Reguliuoti gyvūnų (šunų, kačių), laikomų daugiabučiuose namuose, populiaciją ir kontroliuoti jų priežiūrą“ įgyvendinti iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto skirta 20 300 Eur.

Iš šių  pinigų 4 000 Eur skirta vietinei rinkliavai už gyvūno laikymą daugiabučiuose administruoti.

9 700 Eur skirta gyvūnų įrangai įsigyti, įrengti ir jai prižiūrėti: dešimčiai šunų išvedžiojimo aikštelių prižiūrėti, penkioms ekskrementų surinkimo dėžėms įrengti ir prižiūrėti, septyniolikai kačių šėrimo vietų prižiūrėti, trims naujoms kačių šėrimo vietoms pagal daugiabučių namų gyventojų prašymus įrengti.

6 200 Eur skirta tikslinių programų projektams finansuoti. Projektų įgyvendinimo metu organizuotas kačių sterilizavimas, kastravimas ir grąžinimas į jų buvimo metas. Iš projekto lėšų sterilizuotos, kastruotos 147 katės. Taip pat organizuotas maisto pirkimas ir pristatymas į kačių šėrimo vietas.

Dar 400 eurų buvo panaudoti atspausdinti surinktų lėšų panaudojimo ataskaitai.

Pagalba menka, bet reikalinga
Pasak Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius vadovės B. Vaičiulevičienės, už daugiabučiuose laikomus augintinius surinka rinkliava nenueina veltui – už šiuos pinigus rūpinamasi beglobiais gyvūnais. Likimo nuskriaustų gyvūnų priežiūrai, anot  B. Vaičiulevičienės, nuolat stinga lėšų ir nors iš rinkliavų gyvūnų globos namai gauna gan menkus pinigėlius, tačiau ši pagalba – reikalinga.

„Manau, gerai, kad žmonės nors tais keliais eurais prisideda prie beglobių gyvūnų gerovės. Juk skurdžiai gyvenantys – pensininkai, neįgalieji – nuo šios rinkliavos yra atleisti. Aš pati asmeniškai nepykčiau jei už savo augintinį turėčiau sumokėti kelis eurus, bet kadangi gyvenu privačiame name to daryti man nereikia. Šioje vietoje įžvelgiu įstatymo spragą, nes visiems sąlygos turėtų būti vienodos – tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojams“, – nuomone apie renkamą rinkliavą už augintinius išsakė B. Vaičiulevičienė.

Rinkliavomis už augintinius disponuoja Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius, kuris ragina Šiauliuose veikiančius gyvūnų globos namus rašyti projektus, dalyvauti konkursuose ir taip gauti pinigus sterilizacijoms, kastracijoms ir kt.: „Iš rinkliavų jau kelis metus gauname tiek pinigų, kad galime iškastruoti, išsterilizuoti kokias 50 kačių, tai nėra daug, bet vis šis tas.

Mes patys savo jėgomis bendradarbiaudami su Vokietijos gyvūnų globos draugija sterilizavome per 1500 kačių ir už tai negavome nei cento.

Šiaulių gyvūnų globos namai jau dirba 17 metų ir tik šiemet iš Savivaldybės pagal pagrindinį konkursą gavome pinigų benamių kačių kastracijai bei sterilizacijai. Pagal tą pagrindinį konkursą mes iš miesto gatvių renkame gaišeinas, gaudome, globojame, skiepijame, čipuojame benamius gyvūnus, o šiemet mums Miesto ūkio ir aplinkos skyrius  pagaliau pridūrė pinigų ir benamių kačių populiacijos mažinimui. Patys matot, kiek metų turėjo praeiti, kad Savivaldybė atsitokėtų ir suprastų, jog tai yra svarbu“, – teigė Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė.

Teigiama, kad dalis rinkliavos už augintinius yra skiriama šunų išvedžiojimo aikštelių priežiūrai, tačiau dėl nenušienautos žolės šeimininkai šunis vedžioja šalia aikštelės.

Teigiama, kad dalis rinkliavos už augintinius yra skiriama šunų išvedžiojimo aikštelių priežiūrai, tačiau dėl nenušienautos žolės šeimininkai šunis vedžioja šalia aikštelės.
Ramūno SNARSKIO nuotr.