Darbo kodeksui sėkmingai Seime stumiantis į priekį, pravartu žinoti, kokios naujovės nuo liepos 1 d. laukia darbuotojų. Dėl Darbo kodekso (DK) ateities dar laukia galutinis Seimo balsavimas, tačiau dauguma linkusi pritarti Trišalėje taryboje suderintoms beveik porai dešimčių pataisų naujajame DK ir nerodo noro dar kartą atidėti jo įsigaliojimo.
Trumpesnės atostogos – ne bėda
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui kasmetinių atostogų trukmė bus skaičiuojama ne kalendorinėmis, o darbo dienomis, ir vietoje 28 kalendorinių dienų atostogausime 20 darbo dienų. Visas kasmetines atostogas, kurias darbuotojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos. Taip nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstoma, kad tai iš esmės nieko nepakeis, nes verslo pasaulyje vyrauja praktika vengti atostogų, ypač nelinkę atostogauti įmonių vadovai.
„Kiek tenka bendrauti su įmonių vadovais, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši situacija ženkliai geresnė – vadovai atostogauja, bet nuo įmonės reikalų ilgam neatsitraukia. Dvi–trys savaitės atostogų yra maksimalus periodas, tačiau vadovo telefonas ir elektroninis paštas tuo metu tikrai neatostogauja“, – pasakoja vienos įmonės atstovas Antanas Mikalainis.
Nenoras, o gal baimė patikėti atsakomybę kitiems už verslo procesus būdingas tiek didelių, tiek smulkių įmonių vadovams. Didelių įmonių vadovai prisipažįsta, kad prie savo darbo yra prisijungę 24 val. per 7 savaitės dienas, o savo išmaniojo telefono nepaleidžia iš rankų net per atostogas.
Prie besikeičiančių atostogavimo įpročių stipriai prisideda ir auganti interneto ryšio plėtra bei didėjantis darbuotojų mobilumas.
„Galima teigti, kad šiuo metu esame tiek pripratę prie galimybės tvarkyti verslo reikalus iš bet kurios pasaulio vietos, kad pradedame nebeatskirti darbui skirto laiko nuo laisvalaikio, ką jau kalbėti apie atostogas. Išmanusis telefonas daugeliui yra tapęs pagrindiniu darbo įrankiu, o jei pasirinktos telefonijos paslaugos leidžia bendrauti visame pasaulyje – niekas nestabdo nuo bendravimo atostogų metu“, – komentuoja A. Mikalainis.
Pavyzdžiui, virtualios telefonijos sprendimas suteikia vartotojams galimybę valdyti skambučius iš bet kurios pasaulio šalies. Telefone įdiegta skambučių valdymo programėlė leidžia valdyti įmonės telefoniją taip, lyg būtum biure. Tokiu būdu atostogauti vengiantys vadovai gali būti ramūs, kad bus lengvai pasiekiami savo darbuotojų ar partnerių bet kurioje pasaulio vietoje.
Turėtų kilti atlyginimai
„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad darbuotojų laukia ir daug kitų naujovių. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalės patvirtinti darbdavys ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
Nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.
Naujasis nedarbo socialinio draudimo reglamentavimas, kuris turėtų įsigalioti nuo liepos 1-osios, numato, jog bus labiau apsaugoti darbo netekę žmonės.
Seime jau svarstomame Nedarbo socialinio draudimo įstatyme siūloma, kad nedarbo draudimo išmokai gauti reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius. Taip geriau bus užtikrinta apsauga netekus darbo, nes esant galimybei reikalaujamą stažą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidės ir žmonių, galinčių gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius.
Kita gera žinia, jog nedarbo draudimo išmokos žmonėms, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos ne 6 kaip dabar, o 9 mėnesius. Ir šios išmokos mokėjimo trukmė nebus diferencijuojama pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
Primename, kad nuo liepos 1 d. atsiras daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą. Naujuoju Darbo kodeksu įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.
Šie penki režimai yra tokie: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.
