Šiaulių miesto taryboje ir vėl kunkuliavo aistros. Daugiausiai dėmesio sulaukė politiniai klausimai: susiformavo opozicija, iš pareigų atleisti administracijos direktoriaus pavaduotojai konservatorius Martynas Šiurkus ir liberalė Giedrė Mendoza-Herrera. Dauguma balsų politikai atsisakė svarstyti Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus atleidimo ir komisijos, kuri turėjo ištirti, ar yra pagrindo inicijuoti keturių politikų Tarybos narių mandatų atėmimo klausimą, sudarymo klausimus, užtat po dviejų mėnesių gyventojų išrinktieji pakeitė nuomonę ir patvirtino mero Artūro Visocko praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Administracijos direktorius liko be pavaduotojų
Šiaulių miesto tarybos 3 liberalų frakcijos nariai ir 6 frakcijos „Už Šiaulius“ atstovai nuo vakar pasiskelbė esantys konstruktyvi Tarybos opozicija ir pažadėjo dirbti miestui, palaikyti ir inicijuoti Šiauliams naudingus sprendimus.
Pertraukos metu miesto meras Artūras Visockas sakė nelabai supratęs, kam opozicija oponuos, jei Taryboje šiuo metu nėra valdančiosios daugumos.
Liberalai kaip vieną iš pasitraukimo į opoziciją priežasčių įvardijo ir tai, kad atsistatydina jų deleguota administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera. Už jos atleidimą pačios prašymu Tarybos nariai balsavo vienbalsiai. Miesto meras A. Visockas padėkojo jau buvusiai komandos narei už darbą ir įteikė rožę, nors po geros valandos posėdyje ją ir vėl kaltino dėl nepadarytų darbų.
Dėl M. Šiurkaus atleidimo susilaikė jo partijos kolega Jonas Bartkus. Jis padėkojo jauniems pavaduotojams už darbą ir prisiminė, kad prieš porą metų atėjo dirbti į miesto Tarybos valdančiąją koaliciją tikėdamas jos ateitimi.
„Tą tikėjimą stiprino tai, kad kaip meras sakė, augo nauja komanda. Tiek sekretoriate buvo jaunų žmonių, tiek administracijoje. Bet praėjo dveji metai ir mes grįžome į tokią situaciją, kurioje džiaugsmo yra mažai, o tik daug daug nerimo“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas.
M. Šiurkus posėdyje nedalyvavo, nes jau porą mėnesių gydosi traumą. Mėnesio pradžioje pasirodė Tarybos sprendimo projektas atleisti jį praradus politinį pasitikėjimą, tačiau pavaduotojas parašė prašymą išeiti savo noru ir Tarybos sprendimo projektas buvo pakeistas.
Futbolo akademijos vadovo antrą kartą neatleido
Išbraukti iš darbotvarkės Futbolo akademijos direktoriaus Sauliaus Lesnicko klausimą pasiūlė frakcijos už Šiaulius seniūnas Denis Michalenko. Dauguma Tarybos narių tam pritarė. Atleidimas iš darbo buvo siūlomas kaip drausminė nuobauda direktoriui už vidaus audito nustatytus pažeidimus. Darbdavys drausminę nuobaudą (atleidimą) darbuotojui gali skirti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momento, šis terminas jau baigiasi ir Taryba nebeturės galimybės biudžetinės įstaigos vadovo atleisti kitą posėdį.
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad Saulius Lesnickas gegužės 2 d. teismo buvo grąžintas į biudžetinės įstaigos Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus pareigas, tačiau meras pasirašė potvarkį teikti miesto Tarybai Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus atleidimo klausimą.
Nors miesto Taryba yra suteikusi merui įgaliojimus priimti ir atleisti švietimo įstaigų vadovus, tačiau galiojančiuose įstaigų nuostatuose vis dar tokia teisė įteisėta miesto Tarybai, todėl meras atsakomybę atidavė politikams.
Primename, kad S. Lesnickas teismui nurodė, kad dar praėjusių metų vasarį A. Visockas jo pareikalavo išeiti iš darbo bendru šalių susitarimu, tačiau neva nebuvo paaiškinta kodėl.
Akademijos vadovas aiškina, kad meras galimai grasino, kad jei jis atsisakys tai padaryti, bus pradėtas auditas. S. Lesnickas tvirtina turįs mero spaudimą patvirtinantį garso įrašą. Jis nepasidavė neva mero daromam grasinimui ir iš užimamų pareigų nesitraukė, nes nesijautė, jog būtų dirbęs netinkamai. Po poros dienų Futbolo akademijoje buvo pradėtas vidaus auditas.
Audito ataskaitoje teigiama, kad Šiaulių futbolo akademija 2014–2015 m. neatlygintinai išnuomojusi stadionus turtą valdė ir naudojo neefektyviai bei neracionaliai, nesivadovaudama teisės aktais, todėl negavo beveik 12 400 eurų pajamų. Po audito išvadų meras A. Visockas pasirašė potvarkį skirti S. Lesnickui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pats S. Lesnickas su tokiomis išvadomis nesutiko ir dėl atleidimo kreipėsi į teismą.
Kiek vėliau įstaigą tikrino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, akademijoje atliko kratą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įdomu tai, kad A. Visockas tikina, kad nieko apie jokį tyrimą nežino. Kai parodėme jo ir tuometinio administracijos direktoriaus E. Bivainio pasirašytą raštą, adresuotą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, meras ištarė: „Neturiu, ką pasakyti.“ Kad toks tyrimas vyksta, patvirtino ir mero patarėjas Arnas Ilgauskas, sužinojęs tai iš pačios tarnybos.
Teismas pripažino, kad S. Lesnicką atleisti iš darbo galėjo tik jo darbdavys – Savivaldybės taryba, o meras veikė aiškiai viršydamas jam įstatymų suteiktą kompetenciją. Už neteisėtą S. Lesnicko atleidimą teismas jam iš Savivaldybės priteisė per 12 000 Eur negauto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir advokato išlaidas. Dar apie 6800 Eur Savivaldybė sumokėjo prabangiam „Vilniaus advokatų kontora SPES“ advokatui už jos interesų atstovavimą šioje atleidimo iš darbo byloje.
A. Visockas piktinosi, kad Taryba atsisakė svarstyti direktoriaus atleidimo klausimą, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad S. Lesnickas išmoko pamoką ir tokių pažeidimų nebedarys. Jis tik apgailestavo, kad „užtenka į savo pusę palenkti pusę Tarybos narių ir esi nepajudinamas“.
Dešimt metų Futbolo akademijai vadovavęs S. Lesnickas mano, jog toks sprendimas yra teisingas. Jis supranta, kad visa jo atleidimo istorija paremta procedūrinėmis spragomis, tačiau tikisi, kad FNTT atlikusi ikiteisminį tyrimą objektyviai įvertins ir jo veikloje audito nustatytus pažeidimus.
Komisijos nesudarė – eis į teismą
Kitas klausimas, kurį politikai išbraukė iš posėdžio darbotvarkės, buvo komisijos, kuri turėjo ištirti, ar 4 Tarybos nariai galimai galėjo pažeisti Tarybos nario priesaiką.
Dar vasario mėnesį susiformavus naujai Tarybos daugumai, mero kompanijos 11 politikų kreipėsi į miesto Tarybą, kad ši pradėtų Justino Sartausko, Alfredo Lankausko, Denio Michalenko ir Aurimo Lanko įgaliojimų panaikinimo procedūrą. Priežastis – Tarybos daugumos atstovai pažeidė priesaiką, nes sužlugdė du Tarybos posėdžius: kartą išėjo iš posėdžio „išsinešdami“ kvorumą, kitą kartą tiesiog ištraukė balsavimo korteles ir nebalsavo, taip pat panaikindami kvorumą.
Kadangi daugiau nei pusę Tarybos narių interpeliuoti nėra galimybės, kitoje pusėje buvę politikai nusprendė visą atsakomybė suversti keturių frakcijų seniūnams ir išmesti juos iš Tarybos. Meras tuomet aiškino, kad Savivaldybę pasiekė surinkti dešimtys gyventojų parašų su panašiais reikalavimais.
Kaip ir reikalauja įstatymai, Tarybai buvo pateiktas sprendimas sudaryti komisiją dėl teikime nurodytų faktų ištyrimo. Politikų dauguma tokiam sprendimui nepritarė, komisija sudaryta nebuvo.
O su tuo nesutiko jau Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė. Ji atsiuntė Tarybai teikimą, kad ši privalo tokią komisiją sudaryti ir sureaguoti į trečdalio Tarybos narių valią. Ji tikino, kad ne toje vietoje Tarybos nariai nusprendė nebalsuoti, savo poziciją gali išreikšti pritardami arba ne komisijos išvadoms.
Po šiandieninio posėdžio šis klausimas ir vėl liko be sprendimo. A. Jasiūnienė pakomentavo, kad artimiausiu metu kreipsis į teismą, kad įpareigotų Tarybą tokią komisiją sudaryti, ir jo sprendimą politikai turės vykdyti. Už nevykdymą grės piniginės baudos. Ar teismas gali priversti Tarybos narius vienaip ar kitaip balsuoti?
„Čia sąmoningumo patikrinimas. Teismo sprendimai yra nekvestionuojami. Tarybos nariai yra prisiekę Lietuvos valstybei, todėl jos įstatymus, Konstituciją turi vykdyti. Tiesiog dabar visa procedūra nusitęs 2-3 mėnesius“, – aiškino A. Jasiūnienė.
Šiauliai šioje vietoje ir vėl kuria precedentą, tokios teisinės praktikos dar nėra.
Mero ataskaita tiko, direktoriaus – ne
Vyriausybės atstovės A. Jasiūnienės teikimu politikai turėjo antrą kartą balsuoti už mero ir administracijos direktoriaus veiklos ataskaitas. Kovo mėnesį Taryba šių ataskaitų nepatvirtino, tačiau sprendimu to neįformino. Šįkart mero ataskaitai pritarė 20 iš 28 posėdyje dalyvavusių politikų. Kas pasikeitė?
„Tai, kad socialdemokratai gavo vicemero postą ir perėjo į mero pusę“, – replikavo politikai.
Tačiau administracijos direktoriaus ataskaitai nepritarta. Nors ją teikė dabartinis direktorius Antanas Bartulis, tačiau 2016 m. administracijai vadovavo Tarybą teismuose tąsęs Eduardas Bivainis, o jo darbas daugumos netenkino ir atleistas jis buvo kaip praradęs politinį pasitikėjimą, nors teismas dėl procedūrinių pažeidimų atleidimą pripažino neteisėtu.
