Artimiausiais metais šalies švietimo sistemai nėra pagrindo tikėtis bent kiek ženklesnio finansavimo padidinimo. Tokia žinia pasidalijo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius po Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo visų šalies švietimo profesinių sąjungų atstovai. Apie menką mokytojo profesijos populiarumą, smunkantį autoritetą, mažus atlyginimus ir visas kitas problemas, regis, jau pakankamai kalbėta. Dialogo ir konkrečių veiksmų nepaliaujamai siekiančios švietimo profesinės sąjungos, regis, atsidūrė užburtame rate.
Pasiūlymai ir derybos – mirties taške
Mokytojų ir valdžios atstovai susitiko aptarti abiejų pusių pasiūlymus dėl daugiau nei trejus metus ruošiamos Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Deja, susitikimas baigėsi nė neprasidėjęs.
Tad dabar Švietimo ministerijos vadovybė po trijų savaičių privalės pasakyti, kiek ir kokioms reikmėms bus skirta pinigų aktyviai planuojamame 2018 metų biudžete. Jei paaiškės, kad klasės krepšelio įvedimui, etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimui, mokytojų atlyginimų kėlimui ir kt. reikiamo finansavimo nebus, derybos bus nutrauktos.
„Kiekvienam punktui, dėl kurio deramės, esame numatę ne tik formą, bet ir kiek tam prireiks lėšų. Pasirašant tiek etatinio apmokėjimo projektą, tiek kitų mokytojo socialinių garantijų, atlyginimų kėlimo priežiūrą, verta peržiūrėti ateinančių metų biudžetą ir paskirstyti lėšas švietimui. Deja, Vyriausybė to daryti nesutinka. Pernai ties tuo pačiu jau buvo suklupta, todėl vyko streikas, o buvusiam premjerui A. Butkevičiui pasižadėjus mokytojams pakelti atlyginimus, buvo pasirašyta taikos sutartis“, – sako Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė.
Deja, nė vienas pažadas, po kuriuo pats A. Butkevičius pasirašė, neįvykdytas.
Šiais metais vyksta tas pats. Valdžia deklaruoja, kad ruošiamas didelis paketas švietimo pokyčius įtakosiančių dokumentų, tačiau realybė kitokia.
„Ne tik kolektyvinė sutartis stringa. Visiškai užstrigęs mokytojų darbo apmokėjimo nuo naujų mokslo metų modelis. Nuo sausio 1-osios įsigaliojus naujam biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymui, mokytojams taip pat turėtų kilti atlyginimai ir būti aiškiai nusakyta etato sandara. Deja, derybos dėl šio modelio nejuda, nors buvo pažadai iki kovo mėnesio ir derybas baigti, ir modelį pateikti. Profsąjungos ir modelio variantą, ir finansavimo apimtis žino, bet ministerija ir Vyriausybė trypčioja, tempia gumą ir kol kas jokio etatinio apmokėjimo modelio nėra. Yra tik amžini projektai, o kiekvienas posėdis baigiasi tų projektų taisymais“, – sako pirmininkė.
Svarsto apie protesto akcijas
Kol kas derybos dėl kolektyvinės sutarties pristabdytos. Tačiau Lietuvos švietimo profesinė sąjunga jau svarsto apie pasipriešinimo akcijas. Tik laikas dabar netinkamas – egzaminai ant nosies, būtų nerimta piktnaudžiauti vaikų ir tėvų nervais.
„Mokytojai labai nusivylę, jau nebetiki ir šia valdžia. Tad nenuostabu, kad krinta vienos partijos reitingai, – juk nevykdomi pažadai, apie kuriuos tiek kalbėta, manyta, jog vyks švietimo pertvarka suprantant mokytojus, bendradarbiaujant. Šiuo metu nieko panašaus nesimato, – mano R. Jasmontienė. – Gali būti, kad mokslo metų pradžią pasitiksime pasipriešinimo akcijomis, nes tai, kas dedasi šiuo metu, nenormalu ir mokytojams netinka. Pažadai buvo gražūs, tačiau įdėti lėšų į švietimo sistemos pertvarkos konkrečias sritis valdžia nenori, nemato reikalo ir neieško tam galimybių.“
Eilinį kartą pasakyti mokytojams, kad nuo rugsėjo visiškai niekas nesikeis – dar vienas pažeminimas. Kol biudžetinių įstaigų dirbantieji operatyviai rengia pareiginius aprašus, aptaria savo funkcijas pagal naująjį darbo apmokėjimo įstatymą, įgalinantį atlyginimų kilimo galimybes, mokytojai vis dar tik laukia.
Tiesa, nekart yra buvę, kad vasaros atostogų metu, neinformavus mokytojų organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerija pateikia netikėtą įsakymą, jog darbo apmokėjimas skaičiuojamas pagal naują tvarką. Sugrįžę po atostogų mokytojai atsiduria prieš faktą, – atlyginimą, kuris nebuvo suderėtas.
