Kaip ant mielių augančios nekilnojamojo turto kainos, panašu, gyventojų nuo būstų pirkimo neatgraso. Žinoma, tai nereiškia, kad šiauliečiai sutinka mokėti bet kokią prašomą sumą. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pasakoja, kad gyventojai rimtai žiūri į savo finansus ir renkasi jiems priimtiniausią variantą. Taip pat domisi, ar po staigaus kainų kilimo pagaliau bus galima tikėtis pigesnių butų.

Dairosi ir įrengtų, ir neremontuotų butų
Nekilnojamojo turto brokerė Vilma Stupurienė „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad nuo šių metų sausio mėnesio NT rinka iš tiesų suaktyvėjo ir butų kainos šoktelėjo net iki 3-5 proc.

„Kai bankai pradėjo lengviau teikti paskolas, klientų sulaukėme žymiai daugiau. Dabar pastebime tendenciją, kad žmonės jau apsipirko ir nebeturi tokio alkio jausmo, jog būstą pirktų čia ir dabar. Šiuo metu žmonės pradeda vis dažniau klausti, ar nebus taip, kad kainos pradės kristi“, – informuoja V. Stupurienė.

Deja, ekspertai kol kas negali tiksliai į pastarąjį klausimą atsakyti. Brokerės teigimu, tai labai sunku prognozuoti, nes viskas priklauso nuo rinkos, ekonomikos. Paprastai daugiausia įtakos Lietuvos ekonomikai turi visos Europos ir pasaulio ekonomikos tendencijos. Kai tik pasaulyje nutinka didesnis įvykis – tai lyg bumerangu atsiliepia ir mūsų šaliai.

Aišku, prognozuoti galima, tačiau tai dar nereiškia, kad viskas šimtu procentų pasitvirtins. Pavyzdžiui, juk niekas nesitikėjo ir nelaukė 2008 m. ekonominės krizės, tačiau ji vis tiek atėjo ir viską apvertė aukštyn kojomis. Todėl ir šiandien ateities dar nesiryžtama prognozuoti.

Anot pašnekovės, Šiauliuose būsto dažniausiai dairosi jaunos šeimos. Butus perka tiek mieste, tiek užsienyje gyvenančios lietuvių poros. Pastebima, kad vis dažniau iš nuosavų namų į butus persikelia ir senjorai. Anksčiau senjorai pirkdavo didelius nuosavus namus ir tikėdavosi, kad juose gyvens kartu su vaikais ir anūkais. Tuo tarpu šiandien jie labiau nori gyventi bute.

„Senjorams darosi per sunku gyventi dideliuose nuosavuose namuose. Jiems namas tampa per didelis, darosi sunkiau tvarkyti aplinką. Be to, jų vaikai emigravę į užsienį arba gyvena Vilniuje. Todėl senjorai parduoda savo didžiulius namus ir juos iškeičia į dviejų kambarių butą“, – išskiria V. Stupurienė.

Mažesnes pajamas generuojantys šiauliečiai būsto dairosi pietiniame rajone, turtingesni – Žaliūkių raudonų plytų kvartale arba centre. Vieni dairosi jau įrengtų butų, kad galėtų iš karto juose apsigyventi, o kiti – neįrengto. Brokerė pasakoja, kad sunkiausia parduoti iš pažiūros „tvarkingus“, bet iki galo nesuremontuotus butus.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pardavėjas savo butą įvertina pernelyg gerai, o svetimas žmogus į viską pažvelgia kitomis akimis ir skaičiuoja, kiek dar lėšų reikės skirti remontui.

„Vienam klientų segmentui svarbu, kad butas būtų kuo geriau įrengtas, ir už tai jie sutinka mokėti didesnę sumą. Kiti butą nori nusipirkti pigiau ir yra pasiryžę jį įsirengti pagal savo poreikius. Pastarajam klientų segmentui ypač svarbu viską tiksliai apskaičiuoti, kad laukiančio remonto kainos neviršytų jau įrengto buto kainos“, – sako V. Stupurienė.

Pastebimas rinkos lėtėjimas
Registrų centro duomenimis, balandį fiksuotas šiam laikotarpiui nebūdingas rinkos lėtėjimas, sumažinęs ir būstų paskolų rodiklius.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje sandoriais perleista 9915 pastatų, patalpų ir žemės sklypų. Tai 9,2 proc. mažiau nei kovą, kai buvo perleisti 10 922 NT objektai, ir 6,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (10 633).

Pastaraisiais metais aktyvumu pasižymėjęs balandis šįmet būsto pardavėjams nebuvo dosnus – lyginant su pavasario pradžia, būsto objektų parduota 14,8 proc. mažiau. Ryškiausią įtaką tam turėjo mažiau aktyvūs butų pirkėjai, kurie per pastarąjį mėnesį įsigijo 2516 gyvenamųjų patalpų. Palyginimui, kovą sandoriais perleistų butų skaičius siekė 3067, pernykštį balandį – 2945.

Tuo metu gyvenamųjų namų rinkoje buvo pastebimas šiek tiek nuosaikesnis lėtėjimas. Namų pardavimai smuko 6,6 proc. – nuo 889 kovą iki 830 balandį.

Patys gyventojai sako, kad apie nuosavą būstą pagalvoja rečiau dėl prastų finansinių galimybių.

Vienos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje tik keturi iš dešimties gyventojų per artimiausius penkerius metus planuoja keisti būstą. Pagrindiniai esamo būsto keitimo motyvai buvo turimos gyvenamosios vietos neatitikimas poreikiams, noras gyventi patogiau ir padidėjusios finansinės galimybės.

Rinkos dalyviai nurodo, kad, esant stabiliai ekonominei situacijai ir pagerėjus asmeninei finansinei padėčiai, būsto rinkos aktyvumą didina ne tik perkantieji nekilnojamąjį turtą savo reikmėms, bet ir investiciniais tikslais.

Apklausus penkių didžiųjų šalies miestų gyventojus, ar per artimiausius penkerius metus jie planuoja keisti būstą, 39 proc. nurodė, kad tai planuoja padaryti. Didžiausias naujo būsto poreikis fiksuojamas 25-40 metų amžiaus grupėje: net 7 iš 10 respondentų, atsakiusiųjų teigiamai, buvo nurodyto amžiaus grupės. Įsigyti naują būstą dažniau planavo vilniečiai (44 proc.) nei Kauno (35 proc.) ar kitų didžiųjų miestų gyventojai (34 proc.).

Vienos statybų bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigia, kad gyventojų nuotaikas atspindi ir gerokai padidėjęs susidomėjimas būstu. „Jei lygintume šių metų pradžios būsto pardavimus su praėjusių metų, tai jie yra gerokai didesni. Jokių požymių, kad artimiausiu metu jie mažėtų, nėra. Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia išaugusį susidomėjimą būstu, yra stabili ekonominė padėtis, pagerėjusi žmonių finansinė situacija, taip pat žmonių noras atsinaujinti“, – aiškina K. Vanagas.

Labiausiai riboja finansai
Būstą įsigyti planuojantys respondentai kaip dažniausią priežastį nurodė norą gyventi patogiau (41 proc.), pasikeitusias šeimynines aplinkybes ir atsiradusį poreikį didesniam būstui (35 proc.), poreikį gyventi gražiau įrengtuose namuose su moderniai sutvarkyta aplinka (28 proc.), padidėjusias finansines galimybes (26 proc.), norą gyventi naujos statybos namuose (21 proc.). 16 proc. kaip pagrindinį namų keitimo motyvą nurodė morališkai pasenusį būstą. Atsakant buvo galima pasirinkti ne vieną priežastį.

„Pažvelgę į atliktos apklausos duomenis, matome, kad daugėja ne tik siekiančių pasigerinti buitį, bet ir perkančių būstą investiciniais tikslais“, – teigia K. Vanagas.

Didesnioji gyventojų, neplanavusių keisti būsto, dalis buvo vyresnio amžiaus (70 proc.). Nekeisti savo esamo būsto į kitą dažniau planavo Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių (48 proc.) gyventojai, rečiau – kauniečiai (40 proc.) ir vilniečiai (36 proc.).

Nagrinėjant, kokie motyvai lemia nenorą keisti būsto, paaiškėjo, kad 7 iš 10 gyventojų, neketinančių keisti būsto, labiausiai riboja finansiniai ištekliai. Labiausiai lėšų trūkumas ribojo klaipėdiečių, panevėžiečių ir šiauliečių pasirinkimą, mažiau – kauniečių ir vilniečių.

Vieno banko Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė teigia, kad būsto rinka išliko aktyvi. „Būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje nenuslūgo. Dėl istoriškai žemų būsto paskolų palūkanų butai išlieka lengviau įperkami nei prieš kelerius metus, o atlyginimų augimas apima daugiau sektorių. Šie veiksniai ir toliau yra pagrindiniai naujo būsto paklausos skatinimo varikliai“, – teigia J. Gumuliauskienė.

Anot jos, žmonės, įsigyjantys būstą skolintomis lėšomis, dažniausiai jame gyvena patys. Perkantys būstą investiciniais tikslais, nuomai dažniau naudoja asmenines lėšas.

„Kadangi būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, kurį prisiimant būtina gerai pasverti savo ar savo šeimos finansines galimybes tiek dabar, tiek ateityje, dažniausiai būstą su paskola įsigyja asmenys, perkantys namus sau nuolat gyventi, ir tik labai nedidelė dalis gyventojų su paskola įsigytą būstą nusprendžia nuomoti“, – sako banko atstovė.