Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra pristatė mokyklų vertinimo apžvalgą. Rezultatai nedžiugina – Lietuvos mokyklose būtini kokybiniai pokyčiai, nes dabar joms sunkiai sekasi išmokyti. Tradicinėse akademinėse pamokose dauguma moksleivių negauna individualios pagalbos, mokymas perkeliamas į namų darbus. Aktyviam, mokinius įtraukiančiam mokymuisi stinga laiko. Nuo 2010 iki 2016 m. Šiauliuose įvertinta 14 bendrojo ugdymo mokyklų ir stebėtos 1297 veiklos – pamokos. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė atskleidžia Šiaulių mokyklų rezultatus.
Mokytojams trūksta motyvacijos keistis?
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja M. Bilotienė sako, išorinio vertinimo metu pastebėta, jog daugelyje stebėtų pamokų aktyviau dirba mokytojas. Jis dėsto medžiagą, o vaikai klausosi, medžiagą turi įsiminti ir atkartoti. „Maždaug apie 80 proc. stebėtų pamokų būtent toks procesas ir vyksta“, – sako ji.
Kas gi nutiko, kad mokymo metodika „paseno“? M. Bilotienės manymu, per mažai kreipta dėmesio į filosofijos pasikeitimą, kai pakitus santvarkai Lietuvoje turėjo keistis mokymo paradigma.
„Tarybiniais metais ji buvo tinkama atkartojimui. Mokytojai taip ir buvo pratę dirbti, kitaip buvo neleidžiama.
Pasikeitus santvarkai turi būti ugdomas kūrybiškumas ir skatinamas mokinių įtraukimas. Bet mokytojai buvo per mažai motyvuojami dirbti kitaip, iš karto eita prie techninių dalykų. Kad įvyktų kaita, pirmiausia turi atsirasti vertybinė motyvacija. Įgūdžių ir žinių mokytojams tikrai netrūksta, trūksta tik motyvacijos“, – sako M. Bilotienė.
Visgi plačiojoje visuomenėje agentūros paskelbti rezultatai sulaukė nepasitenkinimo bangos, esą tik eskaluoja visokios agentūros Lietuvos mokyklų nevykėliškumą. Pašnekovė turi atsakymą į tokį požiūrį.
Pasak jos, tikslas yra tobulinti, vertinimas ne baudžia, o pasako, kur reikia tobulėti. „Išorinis vertinimas pasižiūri į mokyklas iš šalies. Jeigu valstybė užsako ir skiria pinigų švietimui, tai ji turi teisę pasižiūrėti – kokios tendencijos, kas gi vyksta už tuos pinigus mokyklose. Valstybė turi žinoti, ką tobulinti ir kur kreipti dėmesį. Naujausi švietimo dokumentai kalba apie dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Tai nėra nieko naujo, nuo senų laikų kiekvienas dalykas turi savo dalykines kompetencijas ir bendrąsias vertybes, kurias reikia ugdyti. Dabar reikalaujama, kad mokiniai būtų įtraukiami į pamoką, mokomi atsirinkti informaciją, mokomi klasifikuoti, argumentuoti, pasitikrinti šaltinius, ieškoti jų, o ne vien tik klausytis visas pamokas. Juo labiau kiekvienas dalykas turi savo specifiką“, – sako ji.
Dar Lietuvos filosofas ir pedagogas Stasys Šalkauskis savo veikaluose rašė, kad mokyklose dalykai reikalingi tam, kad mokiniai įgautų visapusišką pasaulio pažinimą ir žinojimą. Gamtos mokslai skirti susipažinti su gamta, tai gamtos pamokose turėtų būti daugiau tyrinėjimo, istorija ir socialiniai mokslai yra apie santykius – juk santykiai ugdomi tik tada, kai pats kalbi, argumentuoji, ginčijiesi, išmoksti būti išgirstas debatuose, aktyviai bandai geriau suprastų kitą žmogų.
Kas turėjo pasirūpinti tuo, kad mokymas būtų tinkamas
Švietimo ir mokslo ministerija išleidžia politinius švietimo dokumentus, kuriuos turėtų nagrinėti tiek savivaldybės su švietimo įstaigų vadovais, tiek mokyklų vadovai su mokytojais. Mokymo ir mokymosi naujovės turi rūpėti mokytojui.
„Antra, vadovas turi labai aiškiai matyti, kokie mokiniai ateina į mokyklą, ir mokykla turėtų prisitaikyti prie mokinių. O dabar dažniausiai manoma, kad mūsų vaikai nemotyvuoti, kitaip neigiamai vertinami. Gera vadyba – kai supranti, kokie vaikai ir kaip su jais dirbti. Mokytojai matydami, kad mokyti nesiseka, turi organizuoti pagalbą tiek mokyklos viduje, tiek prašant išorinės pagalbos“, – teigia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja.
Lėšų mokytojui kvalifikacijos kėlimui išleidžiama nemažai, tik bėda, kad jie mokosi patys nelabai tikslingai. Juk jeigu versle nesiseka, analizuojami konkretūs duomenys, kas kurioje srityje neša nuostolių, ir problema sprendžiama.
„Manau, kad dabar reikia labai tikslingai mokytis, remiantis kiekvienos mokyklos, klasės duomenimis. Jeigu klasėje trūksta skaitymo gebėjimų, tai turėtų būti galvojama, kaip juos stiprinti, jeigu trūksta argumentavimo žinių, tuomet ieškoti kokiais būdais stiprinti šią kompetenciją“, – sako ji.
Šiaulių mokyklose situacija panaši į šalies vidurkį
Nuo 2010 iki 2016 m. Šiauliuose įvertinta 14 bendrojo ugdymo mokyklų ir stebėtos 1297 veiklos – pamokos. Jeigu žiūrėtume į mokyklos sričių vertinimus, tai pagrindiniai yra ugdymas ir mokymasis. Šie rodikliai Šiauliuose beveik nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio. Visgi yra šiek tiek aukštesnių rezultatų: geresnė pagalba mokiniams, geresnis strateginis mokyklos valdymas.
Galbūt rezultatai geresni, nes Šiauliai ruošia logopedus, specialiuosius pedagogus ir mieste šių specialistų netrūksta. Mokytojo iškeltą uždavinį mokiniams sekasi įgyvendinti.
„Vertintos Šiaulių mokyklos išsiskiria specialiųjų poreikių mokinių ugdymu. Taip pat labiau propaguojamas įsivertinimo procesas tiek pamokoje, tiek pačioje mokykloje. Sekama ir skaičiuojama mokyklose pažanga, ji yra planuojama. Gerai, kad pasitikima pavaduotojais, mokytojais, aktyviais mokyklos bendruomenės nariais, kurie turi idėjų“, – sako M. Bilotienė.
Prasčiau Šiauliams sekasi su psichologine pagalba, nors specialioji – geresnė negu Lietuvoje. Pasak pavaduotojos, Šiauliams reikėtų atsižvelgti į mokyklos aplinkos jaukumą ir bendruomenės santykius, aplinkos pritaikymą mokymosi rezultatui pasiekti.
Stebėta, kiek mokyklos savivaldai leidžiama savarankiškai priimti sprendimus. Dažniausiai mokyklos taryba pritaria tik tiems sprendimams, kurių reikalauja ugdymo planas, švietimo įstatymas, nėra savarankiškumo stiprinant savivaldą, reikėtų skatinti bendruomenės iniciatyvumą.
Visgi arčiau šiuolaikiško mokymo?
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja pasidalija kitais duomenimis. Štai 12 stebėtų miesto mokyklų sukurta gera partnerystė su kitomis institucijomis, 11 – geri olimpiadų, konkursų, įvairių projektų pasiekimai, 9 mokyklos gali didžiuotis gerai sukomplektuotu personalu, 9 mokyklos išskiria neformaliuoju švietimu – būrelių pasiūla ir kokybe.
8 mokyklų stiprioji pusė – bendroji rūpinimosi mokiniais politika, mokiniai žino kur kreiptis kylant neaiškumams, 7 išsiskyrė stipria socialine pagalba, tiek pat nuolat stebi ir matuoja pažangą.
Šiaulių miestas išsiskiria tuo, kad 18 proc. stebėtų pamokų jau vyrauja šiuolaikinės mokymosi paradigmos, kai aktyviau įtraukiami mokiniai, kai Lietuvoje iš viso paskaičiuota apie 10 proc.
„Šiaulių miesto pamokų kokybėje pagal dalykų grupes į pirmąsias vietas įsiveržia kūno kultūra, informacinės technologijos, užsienio kalbos, lietuvių gimtoji kalba, matematika, pasirenkamieji dalykai.
Žemiausias pamokų vertinimas – doriniam ugdymui, istorijai, socialinio ugdymo, geografijai, pilietiškumo, ekonomikos. Reikėtų tobulinti gamtamokslinį ugdymą – biologiją, chemiją, fiziką, pasaulio pažinimą“, – sako Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja.
Siūloma tobulinti mokymosi veiklos diferencijavimą 11 mokyklų, nuolatinį atskirų mokinių pažangos stebėjimą – 10, vertinimą kaip ugdymą – 6 ir tiek pat – tobulinti mokymo nuostatus ir būdus.
Be to, panašu, kad dabar vienas tikslas labai aiškus. Akivaizdu, kad mokiniams tenka nemenka apkrova. „Iš tikrųjų mokytojas turi pakviesti aktyviai mokytis, ne tik medžiagą išdėstyti. Turi būti skirta kuo mažiau namų darbų, kad nereikėtų mokymosi perkelti į namus“, – sako Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja.
Beje, pokalbio metu apžvelgta tik nedidelė dalis turimų duomenų. Išoriniame vertinime iš viso penkios sritys ir daugybė rodiklių, kurie vertinti praktiškai.
Visgi pokalbis užbaigiamas pozityviu apibendrinimu. Pasirodo, Šiaulius galima pagirti. Pas mus visgi yra sistemiškesnis Savivaldybės požiūris į mokyklą, pagalbos teikimą. Šiaulių miesto švietimo skyrius dirba šia linkme daugiau, palyginti su kitais miestais. O kur dirbama koordinuočiau, ten rezultatai lenkia Lietuvos vidurkį.
