Antradienį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistai turėjo progą išvysti ilgai lauktos artėjančios premjeros ištrauką. Gegužės 12-ąją šiauliečiams bus pristatomas Artūro Areimos režisuotas vienos dalies spektaklis „Kasykla“. Šio spektaklio premjera bus ypatinga tuo, kad į ją žada atvykti pats pjesės autorius, vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Michalas Walczakas. Tai neeilinis įvykis ne tik visam teatrui, miestui, bet ir visai Lietuvai.
Išbandymas teatro publikai
Valstybinio Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjos Nomedos Šatkauskienės teigimu, spektaklio „Kasykla“ premjera yra labai laukiama ne tik dėl to, kad į ją atvyks pats pjesės autorius M. Walczakas, kuris už originalią draminę kūrybą yra pelnęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą, bet ir dėl režisieriaus A. Areimos.
A. Areima – vienas ryškiausių jaunosios kartos teatro kūrėjų Lietuvoje, kurio spektakliai neretai iššaukia aštrias kritikų ir žiūrovų diskusijas. Jo režisūra pasižymi drąsiais teatriniais sprendimais, konceptualumu ir bekompromisiškumu.
„Labai džiaugiamės, kad A. Areima „Kasyklą“ stato būtent Šiauliuose. Kiek kalbėjome su režisieriumi, tai šį sumanymą jis jau brandino keletą metų ir buvo minčių galbūt spektaklį statyti Panevėžyje. Tačiau labai smagu, jog buvo pasirinktas mūsų miestas“, – tuo, kad spektaklis pastatytas Šiauliuose, pasidžiaugė N. Šatkauskienė.
Pasak N. Šatkauskienės, susitikus tokiems dviem ryškiems kūrėjams – A. Areimai ir M. Walczakui – spektaklis taps tikru išbandymu teatro publikai, kuri galbūt yra įpratusi prie konservatyvesnio teatro.
„Mes visa tai darome sąmoningai ir nebijome rizikos, nebijome rezultatų. Tikimės, kad šis spektaklis į teatrą sutrauks kitą, naują auditoriją“, – sakė N. Šatkauskienė.
Svarbiausia tema – žmogus
„Kasykla“ pasakoja istoriją apie liūdną miestą, kuriame uždarė kasyklas ir niekada nieko įdomaus nevykdavo. Tačiau miestas, anot N. Šatkauskienės, daugiau yra metafora, nes svarbiausia šiame spektaklyje yra žmonės, jų santykiai.
Pats M. Walczakas nerašo socialinių pjesių, taip pat ir A. Areimos nežavi socialiniai spektakliai, jam teatre išlieka svarbiausia tema – žmogus. Režisieriui svarbu ne kiekvieno personažo vertė ar jo savybės, bet santykis su kitais nariais, su sistema, su pačiu miestu bei tai, kaip kiekvienas iš mūsų ir pats miestas daro įtaką bendruomeniškumui.
Nors spektaklis gali pasirodyti šiek tiek melanchoniškas, nostalgiškas, tačiau tiek M. Walczakui, tiek A. Areimai yra būdingas stiprus humoro jausmas. Pačią M. Walczako pjesės stilistiką galima apibūdinti kaip tragikomediją, o A. Areima naudoja juodojo humoro sąvoką.
Tad N. Šatkauskienė pažymėjo, jog tikrai galime tikėtis neįprasto spektaklio, kuris Šiaulių teatro repertuare bus kitoks.
Skirtas mažesniam miestui
Nors A. Areima yra šiaulietis, tačiau tai pirmas jo darbas Šiaulių dramos teatre, o sumanymas „Kasyklą“ statyti Saulės mieste kilo neatsitiktinai. Tai spektaklis skirtas mažesniam miestui, siekiant parodyti, ką reiškia atsitraukti, šiek tiek jausti užribį.
Režisierius įsitikinęs, kad spektaklis atspindi daugelio Lietuvos miestų ir miestelių dabartinę situaciją ir kviečia susimąstyti, ką kiekvienas galime nuveikti, jog miestas, kuriame gyvename, taptų gyvesnis ir konkurencingesnis, kad jo nepaliktų jauni žmonės, nebematantys čia ateities perspektyvų.
„Pirmiausia labai svarbu, kad premjeros metu įvyks susitikimas su pačiu dramaturgu. Tai – labai reikšmingas įvykis. Taip pat labai svarbu – santykis su publika. Galima sakyti, jog tai šiek tiek nerimą keliantis dalykas, nes nesu statęs spektaklio Šiauliuose, tad įdomu, kiek čia yra „gyvo“ žiūrovo, kuris myli tą „sveiką“ teatrą“, – tai, kas jį šiek tiek neramina, atskleidė A. Areima.
Į spektaklį susirinkusių žiūrovų laukia keli netikėtumai – salėje neužges šviesos, durys liks praviros.
Anot A. Areimos, toks sprendimas buvo priimtas norint, kad sėdintys teatro salėje jaustų laisvę, laisvai kvėpuotų, vienas kitą matytų, nes šiame gyvenime mes ir taip turime per daug durų bei sienų.
Teatro vadovai – Karalius ir Karalienė
Valstybiniame Šiaulių dramos teatro vadovai spektaklyje atlieka ypatingus vaidmenis – Karaliaus ir Karalienės. Kūrybinė grupė juokavo, jog režisieriui pritrūko fantazijos, tad teatro vadovams jis skyrė tiesioginius vaidmenis.
Karalienę vaidinančio Šiaulių dramos teatro meno vadovo Pauliaus Ignatavičiaus manymu, „Kasykla“ į teatrą įpūs naujo, šviežio vėjo, su kuriuo ateis ir rizika. „Neaišku, kaip spektaklį priims publika, ar ateis tas „gyvas“ žiūrovas. Na, bet ta rizika turi būti, kitaip kiltų klausimas, ką mes čia išvis veikiame. Manau, teatras ir turėtų būti ta vieta, kuri išvestų žmogų iš komforto zonos, kad jis patirtų kitokių jausmų nei sėdėdamas prie televizoriaus ekrano ar kino salėje. Todėl ir buvo pasirinktas Artūras kaip tas drąsus, provokuojantis režisierius, kuris galėtų išjudinti galbūt sustabarėjusią publiką. Mes norime pasiųsti žinutę, jog Šiauliai yra gyvas miestas, kuriame vyksta įdomūs ir šiuolaikiški pastatymai“, – koks yra spektaklio „Kasykla“ tikslas, atskleidė P. Ignatavičius.
Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys spektaklyje atlieka Karaliaus vaidmenį. Anot jo, Karaliaus ir Karalienės personažuose yra ir parodijos, ir ne parodijos.
„Patys personažai yra aiškūs griovėjai ir kūrėjai – kaip į tai pasižiūrėsi, kam ko reikia. Pjesės kontekste jie turi labai svarbią savo poziciją. Na, o tai, kad teatro vadovai vadina Karalių ir Karalienę, yra galbūt režisieriaus siunčiama žinutė. Šiaip režisieriaus kūrybiniame procese jaučiasi ne viena siunčiama žinutė teatro kūrėjams, ką jis apie apie juos mano. Tai yra jo nuomonė ir aš ją gerbiu. Jis yra šio darbo meistras, o aš šiuo atveju atlieku molio funkciją, tad jis mane lipdo. Jeigu režisierius mano lūpomis nori pasiųsti žinutę kitiems teatrams, kitiems miestams, tai tegu ši žinia sklinda iš mano lūpų“, – apie savo atliekamą vaidmenį kalbėjo A. Žvinys.
Vaidina du kviestiniai aktoriai
Įdomu tai, kad režisierius A. Areima į Šiaulius atsivežė ir du kviestinius jaunus aktorius, kurie spektaklyje „Kasykla“ kuria vienus pagrindinių vaidmenų, – Valerijų Kazlauską ir Giedrę Žaliauskaitę.
V. Kazlauskas atskleidė, kad jis dar nė prieš vieną darbą taip nesijaudino kaip važiuodamas į Šiaulius.
„Kai pirmą kartą atsisėdome prie pjesės skaitymo, aš visas net drebėjau. O tas jaudulys buvo dėl to, kad nepažįsti žmonių, jų nežinai, tad kažko išsigandau. Na, bet po to viskas apsišlifavo ir kartu keliavome. Darbas tikrai buvo įdomus, įdomu buvo, jog vaidina tiek daug skirtingų kartų, mokyklų aktorių, tad buvo iš ko pasimokyti“, – įspūdžiais dalijosi V. Kazlauskas.
G. Žaliauskaitė, priešingai nei jos kolega, visai nebijojo važiuoti į Šiaulius ir džiaugėsi, jog juos čia labai gražiai priėmė.
„Mes nesijautėme kažkokiais svetimkūniais. Repeticijos buvo labai įdomios, ypač pradinis etapas, kai atsiribojome nuo tekstų, kiekvienas aktorius galėjo reikštis laisvai. Manau, labai gražu yra kolegas pažinti per tokius dalykus. Apskritai, aš labai džiaugiuosi šia patirtimi“, – teigė G. Žaliauskaitė.
Spektaklyje „Kasykla“ vaidmenis kuria skirtingų kartų aktoriai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
A. Areimos spektakliai neretai iššaukia aštrias kritikų ir žiūrovų diskusijas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.