Visuomenei kelia didžiulį susirūpinimą pavojingas „žaidimas“, skatinantis vaikų savižudybes.

Apie jį jau buvo rašoma „Šiaulių naujienose“, tačiau tada dar iš Rusijos atkeliavęs „žaidimas“, kurių organizatoriai paaugliams liepia save žaloti ir atlikti rizikingas užduotis, o galiausiai grasindami verčia žudytis, Lietuvoje buvo mažai kam žinomas. Dabar šalyje jau tiriami pirmieji šio „žaidimo“ atvejai. O pastarąjį mėnesį jis registruotas ir Radviliškyje.
Socialiniuose tinkluose įvairia informacija apie „žaidimą“ dalijasi sunerimę tėvai, susirūpinimo neslepia ir policijos pareigūnai.

Prašo viešinti informaciją
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (Šiaulių AVPK)  Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Saulius Malatokas sako, jog policija gauna informacijos apie šį socialinį reiškinį – „žaidimą“, kurio tikslas – skatinti asmenį žalotis ar net žudytis. Ir jau fiksuoja su šiuo reiškiniu susijusių įvykių ar net pradeda ikiteisminius tyrimus pagal nusikalstamos veiklos, numatytos Baudžiamojo kodekso 22 str. ir 33 str. (pasikėsinimas nužudyti ar priversti prie savižudybės), požymius.

Štai Radviliškyje neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kai bendraudama per „Skype“ negalią turinti mergaitė bandė vykdyti „žaidimo“ paskirtas užduotis ir šia informacija pasidalijo socialiniuose tinkluose. Tačiau detalesnės informacijos apie šį atvejį, pasak S. Malatoko, atskleisti negalima, nes jį tiria Šiaulių (Šiaulių AVPK) Sunkių nusikaltimų tarnyba.

„Atkreipdami dėmesį, kad šis pavojingas „žaidimas“ plinta, iš karto vykdėme prevencijos akciją ir vykome į mokyklas, darželius ir stengėmės informuoti tėvus, mokytojus bei auklėtojus, kad visi atkreiptų dėmesį ir stebėtų vaikus – ypač ką jie veikia prie kompiuterio. Šį kartą Radviliškyje buvo nusitaikyta į labai silpną vaiką, todėl jį buvo lengva įtraukti į tokius „žaidimus“. Daugiau panašių atvejų kol kas nefiksuojama“, – sako S. Malatokas.

Siekdami sustabdyti šias nusikalstamas veikas, pareigūnai prašo mokinių tėvų susirinkimuose viešinti informaciją, siekiant laiku pastebėti tokių „žaidimų“ požymius. Taip pat įspėja, jog pastebėjus šio „žaidimo“ požymių reikia nedelsiant pranešti policijos pareigūnams.

„Turimais duomenimis (ir kas liūdniausia – besiformuojančia praktika), bendravimas tarp galimos aukos ir asmens, paskiriančio užduotis, vyksta socialiniuose tinkluose asmeninėmis žinutėmis, todėl tiriant informaciją apie asmenį, kuris yra įsitraukęs į pavojingo „žaidimo“ užduočių vykdymą, būtina imtis kuo skubiau priemonių, siekiant išsaugoti visus duomenis ir nustatyti užduotis paskiriantį asmenį. Todėl kartu saugokime vaikus“, – ragino būti dėmesingus Veiklos skyriaus viršininkas S. Malatokas.

Psichologai nusiteikę informacijos neviešinti
Skirtingai nei Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas S. Malatokas, kuris kviečia apie pavojingus „žaidimus“ daugiau kalbėti viešai, kad laiku pamatytume aplink mus esančią problemą, Šiaulių AVPK Personalo skyriaus psichologų grupės vyresnysis specialistas Arūnas Norkus ragina turėti saiką ir mažiau apie šį „žaidimą“ kalbėti. Anot specialisto, per daug viešinant šią problemą galima sulaukti „Verterio efekto“: nes kuo daugiau apie jį kalbama, tuo labiau jis ir plinta.

„Mūsų apskrityje buvo fiksuota panašių atvejų, tačiau galiu teigti, jog toks „žaidimas“ iš tikrųjų nėra žaidžiamas, nes nieko blogo nematome, kad bendraklasis bendraklasiui atsiunčia žinutę. Žinoma, buvo sureaguota ir vyko tyrimai, tačiau paties įvykio nebuvo. Greičiau šis pavojingas „žaidimas“ dabar yra kaip mada. Panašiai buvo madinga apsipilti šaltu vandens kibiru ir tokia informacija dalytis.

Tačiau ta banga nuslūgo ir niekas nebesilaisto šaltu vandeniu. Lygiai tas pats yra ir dabar. Reikia visiems prisiimti socialinę atsakomybę ir kuo mažiau apie tai kalbėti, kad informacija neplistų“, – aiškina psichologas A. Norkus.

O informacijos sklaidą ugdymo įstaigose, kas yra daroma Radviliškio miesto savivaldybėje,  A. Norkus vertina itin neigiamai, nes esą tai gali kažką ir paskatinti įsitraukti į „žaidimus“.

„Svarbu turėti vaiko pasitikėjimą, kad jis tėvams praneštų, jei netyčia gautų įtartiną žinutę. Nereikia labai gąsdinti vaikų, tačiau reikia jiems išaiškinti, kad negalima tokių žinučių siuntinėti, o tuo labiau daryti tai, ką kažkas nurodė daryti.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog 10 metų vaikas net ir įstatymiškai negali turėti „facebook“. Kur žiūri tėvai? Tėvai turi kontroliuoti ir žinoti, ką jų vaikas veikia sėdėdamas prie kompiuterio, žaisdamas planšete ar išmaniuoju telefonu, nes būtent tėvams yra valstybės priskirta pareiga prižiūrėti vaiką. Bet koks netinkamas elgesys gali būti užkrečiamas. Seniai yra pastebėta, kad save žalojantys vaikai bendraudami su kitais ir juos paskatina tai daryti. Tokia yra liūdna statistika“, – komentavo A. Norkus.
O tėvai jau skambina pavojaus varpais

Didžioji dalis susirūpinusių tėvų viliasi, jog tokių „žaidimų“ banga praeis, o jų protingi vaikai jais net nesusidomės. Tad keletas šiauliečių mamų nuomonių apie šį „žaidimą“.

„Žiaurus tas „žaidimas“. Jei turėčiau didesnį vaiką, tai tikrai neramu būtų, kad jis neįsitrauktų į tokias nesąmones. Nesuprantu šio „žaidimo“ esmės: kam reikia tuos vaikus skatinti žudytis ir kaip atsiranda tokios akcijos iniciatoriai“, – sako mama Ieva.

„Kol vaikai maži, galima nekreipti dėmesio, tačiau vyresnius vaikus auginantys tėvai turėtų sunerimti. Tai žiaurus „žaidimas“, kuris, reikia pagalvoti, įtraukia net suaugusius žmones. Tikriausiai kažkas jaučia malonumą galėdamas manipuliuoti žmogaus protu. Jie priverčia galvoti, kad gyvenimas nieko vertas ir kam čia stengtis, neva niekas neturi prasmės. Rusijoje, kiek teko girdėti, viskas baisiau vyksta, bet gal dėl to, kad Lietuvoje tik neseniai išaiškintas toks „žaidimas“. Neaišku, kas laukia toliau“, – nuogąstavo mama Evelina M.

„Kai išgirdome apie šį „žaidimą“, kartu su vyru pasikvietėme vyriausiąjį sūnų pokalbiui. Aiškinome, kas tai yra ir kad tai kelia pavojų gyvybei, todėl jokiu būdu negalima internete skaityti apie tai, o tuo labiau bendrauti su nepažįstamaisiais. Labai bijau, bet meldžiuosi, kad mano vaikų tai nepaliestų“, – sakė tris sūnus auginanti mama Jurgita.

„Seku informaciją, pasirodančią internetinėje erdvėje apie šį „žaidimą“ ir apie jį jau kalbėjausi su vyriausiuoju sūnumi. Prašiau, kad jis viską papasakotų, jei kas nors ką panašaus parašytų. Tik taip kol kas bandome saugotis nuo šių pavojų“, – sako dviejų sūnų mama Akvilė.