Tikėtina, kad nuo liepos 1d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui mažės išeitinės kompensacijos, pailgės darbo savaitės trukmė. Tai reiškia, kad gali mažėti ir darbuotojų atlyginimai. Profesinės sąjungos įžvelgia neteisybę ir rengia mitingus prie pagrindinių darbdavių organizacijų – Pramonininkų, Lietuvos darbdavių, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijų, Investuotojų forumo, kad atkreiptų dėmesį į atlyginimų didinimą.
Nori didesnių atlyginimų
Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc.
Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.
„Ekonominės sąlygos leidžia didinti 20 proc. dabartinį vidutinį darbo užmokestį. Pasakyti, kad visoje šalyje turėtų didėti 10 proc. ar 20 proc. atlyginimai, yra visiškai nerealu, bet mes norime pasirašyti sektorinius susitarimus.
Pavyzdžiui, galbūt Vilniuje kažkuris sektorius galėtų atlyginimus didinti 10 proc., o regione – gal tik 8 proc. Toks principas yra Skandinavijos šalyse“, – sako R. Černiauskas.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad yra ir kitų aplinkybių, verčiančių nerimauti. Pagal naują Darbo kodeksą bus galima sudaryti sutartį dėl papildomo darbo. Tai reiškia, jog darbdaviai galbūt išvengs prievolės mokėti darbuotojams už viršvalandžius: „Šalia pagrindinės darbo sutarties sudarius – papildomą, darbuotojai gali netekti pinigų už viršvalandžius. Apskritai, dėl naujo Darbo kodekso algos gali mažėti.“
Ragina kelti reikalavimus
Pirmininkės nuomone, neteisinga, kad Lietuvoje, įsivedus eurą, nėra laikomasi europinių tradicijų: „Europoje atlyginimai keliami du kartus per metus, o pas mus tokių tradicijų nėra. Pas mus tik kartais politikuodama valdžia pakelia minimalų darbo užmokestį. Mes norime, kad tai pasikeistų, darbdaviai sėstų prie derybų stalo ir padidintų atlyginimus darbuotojams.“
Anot jos, nesąžininga, jog vadovams atlyginimai kyla šimtais eurų, o paprastiems darbuotojams – iki dešimt. Realybė yra tokia, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų negauna nė 500 eurų, šiandieniam žmogui tai nėra ta suma, už kurią būtų įmanoma išgyventi. „Laikomės nuomonės, kad žmogus turi išgyventi iš savo darbo, o jeigu neišgyvena – lieka tik emigruoti“, – akcentuoja K. Krupavičienė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu darbuotojai pradėtų aktyviau kovoti už savo teises, dalyvautų mitinguose ir jungtųsi prie profsąjungų, situacija šalyje pagerėtų: „Dirbantys asmenys pirmiausia turėtų jungtis į profsąjungas ir kelti reikalavimus. Ten, kur yra profsąjungos, ten yra ir derybos, ir geresnis atlyginimas.“
Įmonės pokyčiams nepasirengusios
Ekonomistas Rokas Grajauskas dienraščiui komentuoja, kad reikalauti didesnių atlyginimų galima, bet pirmiausia reikia atsižvelgti ir į tai, ar tam įmonės turi realių galimybių.
„Mes galime matyti tokią tendenciją, kad bendrai ekonominei situacijai gerėjant ir įmonių pelnams augant privataus sektoriaus įmonės gali mokėti didesnę algą. Daugeliu atveju tai ir vyksta. Praėjusiais metais vidutiniškai atlyginimai augo apie 8 proc. Šiemet tikimasi, kad atlyginimai augs dar apie 7 proc. Esmė ta, kad viską nulemia rinkos sąlygos ir dažniausiai tai yra gerokai tikslesnis ir geresnis mechanizmas, stumiantis atlyginimus į viršų, nei dirbtiniai reikalavimai iš šalies“, – pabrėžia R. Grajauskas.
Kitokia situacija yra viešajame sektoriuje. Ekonomistas sako, kad valdžia turi reaguoti į augančius atlyginimus privačiame sektoriuje: „Pastaruoju metu mes matome, kad viešajame sektoriuje atlyginimai kyla lėčiau, tad prielaidų didinti atlyginimus iš tiesų yra. Kita vertus, tų darbuotojų yra per daug. Galbūt jeigu darbuotojų skaičius sumažėtų, tai sudarytų geresnes sąlygas atlyginimus kelti.“
