Seimo narių siūlymas išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes, neramina pakuočių atliekų sektoriaus dalyvius. Anot jų, tai vienareikšmiškai sugriautų ilgus metus kurtą sistemą, atbaidytų gyventojus nuo atliekų rūšiavimo ir pabrangintų kasdienes prekes galutiniam vartotojui.
Gali pabrangti maistas
Pakuočių atliekų tvarkytojai tvirtina, kad užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir yra kelis kartus brangesnė nei esama konteinerinė. Dėl didesnių investicijų įrengiant specializuotas taros atpažinimo sistemas bei brangesnio sistemos aptarnavimo 2016 m. į užstato sistemą perkėlus plastikinius butelius, jų tvarkymo kaina išaugo apie 12 kartų.
Į užstato sistemą perkėlus visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3,5 mln. eurų investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eurų.
„Jeigu įtvirtinus siūlomas pataisas pagal naują tvarką į užstato sistemą bus perkelta visa stiklo tara, konteinerinėje sistemoje likusioms dalyvauti įmonėms, importuojančioms ar gaminančioms pakuotėse parduodamą produkciją, tektų padengti visus konteinerių statymo ir aptarnavimo kaštus. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad dėl smarkiai padidėjusios pakuočių atliekų tvarkymo kainos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – įvairūs konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės – už tokį sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.
Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama. Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo. Taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos.
Be to, pabrangtų bendro vartojimo prekės, po pakeitimų gyventojams pasunkėtų ir atliekų rūšiavimas: dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių – rūšiavimui skirtų konteinerių aptarnavimas gyventojams papildomai nekainuoja, tačiau priėmus pataisą vartotojai turėtų kaupti daugiau stiklo taros, ją vežti į taromatus, kurie nebūtinai yra šalia namų.
Be to, liktų atviras klausimas – kur dėti stiklainius ir specifinių formų butelius, nes taromatai jų nepriimtų, tad tikėtina, kad šios atliekos keliautų į bendrus buitinių atliekų konteinerius, o tai reikštų didėjantį atliekų kiekį buitinių atliekų konteineriuose ir brangstantį jų išvežimą.
Verslininkai Seimo siūlymui nepritaria
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas patikina, kad Seimo siūlymą neigiamai vertina ir verslininkai: „Pokyčiams nepritaria didžioji dalis sektoriaus dalyvių: gamintojų ir importuotojų atstovai, pramonininkų, maisto pramonės, prekybos įmonių atstovai bei atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai. Laukiama kaštų analizės rezultatų, tikimasi, kad pataisos priimtos nebus ir į racionalias specialistų pastabas bus atsižvelgta, nes projekto aplinkosauginė nauda neproporcinga kainai.“
Pašnekovai įsitikinę, kad tiek finansiškai, tiek socialiai siūlomas projektas itin ženklios naudos neatneštų. Skaičiuojama, kad į taromatų sistemą įtraukus alkoholio pakuotes būtų surenkama tik 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar.
Nuo 2013 metų Lietuvoje vyko labai sparti konteinerių infrastruktūros plėtra, kurios metu iš viso bus pastatyta 9,4 tūkst. kolektyvinių ir 285 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms surinkti. Iš planuotų 11 mln. eurų investuota jau 8,5 mln., tad, įvedus naują taromatų sistemą, jau pastatyti konteineriai, išplėtota jų infrastruktūra iš esmės taptų nebereikalingi.
Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50–60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės. Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkst. tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar.
„Žmonės turėtų nebeteršti gamtos dėl nuosekliai vykdomos edukacijos ir sąmoningumo, o ne dėl baimės prarasti pinigus už užstatą. Beje, dažnai gamtoje randamos stiklo duženos, ne sveika stiklo tara, tačiau tokių atliekų net ir po projekto priėmimo niekas nesurinks ir į taromatus nepriduos. Tad žala gamtai vis tiek bus daroma, tik paprasti vartotojai už šį eksperimentą sumokės papildomai per pabrangusį atliekų tvarkymą ir maisto prekes“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Pasak jo, jeigu toliau būtų vystoma esamų konteinerių plėtra, būtų pasiekti tokie patys ar net geresni rezultatai mažesnėmis investicijomis: individualiose valdose dalijamų rūšiavimo konteinerių praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas (sudarius tinkamas sąlygas) gali siekti 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse gali siekti ir 90–100 procentų.
Atliekų rūšiavimas – visų rūpestis
Pašnekovas įsitikinęs, kad stiklas nėra tokia „nekalta“ atlieka, tad jeigu žmonės nustotų atliekas rūšiuoti, tai turėtų nemenkų padarinių gamtai.
„Cheminėmis ar kitomis medžiagomis neužterštos pakuotės nepriskiriamos pavojingoms atliekoms, tačiau visos atliekos, kurios atsiduria gamtoje ar sąvartynuose, gali neigiamai veikti mūsų aplinką. Tai galioja ir mano anksčiau minėtoms stiklo duženoms, tad svarbu tinkamai edukuoti visuomenę, kad atliekų rūšiavimo rezultatai būtų dar geresni ir nebūtų buitinių stiklo duženų pamiškėse, apleistose aikštelėse ar paliktų prie buitinių atliekų konteinerių. Plačiai išvystyta konteinerinė sistema padėtų spręsti šią problemą labiau nei taromatai, nes dabar užstato sistemos pakuotės sudaro tik 6,5 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių“, – paaiškina K. Pocius.
Jo nuomone, valdžia galėtų gerinti sistemos organizavimą, remiantis lyderiaujančių Europos Sąjungos šalių praktikomis. Estija taip pat svarstė plėsti savo užstato sistemą, tačiau nusprendė, kad tai – per brangu ir neefektyvu, tad projektą atmetė.
„Visose ES šalyse sėkmingai veikia konteinerinė sistema, tad turime sekti geruoju pavyzdžiu ir toliau plėsti surinkimo priemonių tinklą, kad gyventojams rūšiuoti būtų dar patogiau. Taip pat esame pateikę realius siūlymus ir pavyzdžius, kaip atliekų tvarkymo sektoriuje didinti skaidrumą ir kontrolę, kad būtų pasiekti geriausi ir finansiškai naudingiausi rezultatai“, – sako jis.
Specialistas primena, kad atliekų rūšiavimas pirmiausia yra kiekvieno asmeninis rūpestis, nes tiek valdžios, tiek verslo atstovai pirmiausia yra žmonės, gyvenantys toje pačioje aplinkoje. Sąmoningumas turi būti skatinamas visose amžiaus grupėse, tačiau ypatingą dėmesį turime skirti jaunajai kartai. Anot jo, vaikai yra gerokai atviresni ir imlesni naujovėms, todėl jau nuo mažens reikia ugdyti jų aplinkosaugines žinias ir įgūdžius. Kitaip tariant, ne įstatymo raidė, tačiau gyvas tinkamo elgesio pavyzdys visada darė ir darys geriausią įspūdį.
Išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes, siūloma Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-278). Kreipimąsi į Vyriausybę ir Seimą dėl šio įstatymo projekto pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos maisto pramonės asociacija, VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“.
