Vakar Kryžių kalnas pasipildė dar vienu kryžiumi. Jį pastatė šeši ukrainiečių kariai, iš kurių vienas yra Krymo totorius, pasitraukęs po Krymo okupacijos ir iki šiol kovojantis prieš Rusijos agresiją. Kryžiaus statyme dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyr Yatsenkivskyi, Šiaulių ukrainiečių bendrijos vadovas Jurijus Jančijuk, Lietuvos karinių oro pajėgų kareiviai, kurie salvėmis pagerbė Ukrainoje žuvusius karius. Tai jau antras kryžius, pastatytas Kryžių kalne, žuvusiems ukrainiečių kariams atminti.
Kryžius – ne tik kančios, bet ir atgimimo simbolis
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V. Yatsenkivskyi dėkojo visiems susirinkusiems į Kryžių kalną ir kvietė abi tautas toliau bendradarbiaudami, sakydamas, jog visi esame broliai ir seserys, o pastatytas kryžius – bendrystės simbolis.
„Noriu padėkoti visai Lietuvai už pagalbą ir draugystę“, – lietuviškai prakalbęs toliau tęsė ukrainietišką kalbą Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
Kryžiaus statymo iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas kuris kartu su unitų kunigais šventino ukrainiečių kariams skirtą kryžių. Jis sakė, jog pastaruoju metu itin dažnai užsienio šalių kariai Kryžių kalne stato savo kryžius, nes tai yra šventa vieta. Juk ir lietuvių kariai kartais stato kryžius būdami misijose, tačiau pasaulyje tokio kito unikalaus Kryžių kalno kaip Lietuvoje nėra. Kapelionas priminė, jog kryžius yra ne tik kančios, bet ir prisikėlimo simbolis, todėl jį įvairiomis progomis visi ir stato.
Medinį kryžių ukrainiečių kariams pagamino vienas iš Šaulių sąjungos narių, o Pirmoji Alytaus šaulių rinktinė padarė lentelę su užrašais dviem kalbomis – „Didvyriams, žuvusiems už Ukrainos nepriklausomybę ir už jūsų ir mūsų laisvę“. Medinis kryžius niekuo neišsiskiria iš kitų, išskyrus tuo, kad ant jo – Lietuvos ir Ukrainos vėliavos.
Tai jau antras kryžius Kryžių kalne pastatytas ukrainiečių žuvusiems kariams atminti. Pirmąjį kryžių 2015 metais pastatė Šiaulių ukrainiečių bendrijos vadovas Jurijus Jančijuk.
Idėja pastatyti kryžių brendo trejus metus
Šaulių sąjungos Druskininkų šaulių kuopos vadas ir Karių reabilitacijos centro specialistas Ramūnas Šerpetauskas ilgai brandino idėją Kryžių kalne pastatyti kryžių Ukrainos kariams. Pirmą kartą su Ukrainos kariais R. Šerpetauskas susidūrė 2014 metais Karių reabilitacijos centre. Dabar kasmet šiame centre yra gydoma apie naujų 50 ukrainiečių karių, su kuriais ir toliau tenka bendrauti.
Idėja pastatyti kryžių R. Šerpetauskui kilo, nes jį labai jaudino didvyriškos karių pasakojamos istorijos.
„Mums reikia suprasti, jog tų kareivių kova yra ne vien tik už Ukrainos laisvę, nes nuo jų kovos priklauso ir visos Europos laisvė. 2015 metais teko lankytis Ukrainoje ir bendrauti su sunkiai nukentėjusiais kariais, gydomais reanimacijoje, lankytis ir kariniame dalinyje, ir Ukrainos teismo medicinos ekspertizių centre. Vien nuo ten matytų žuvusių karių ir to, kas iš jų kūnų liko, buvau sukrėstas. Po šios kelionės grįžęs į Lietuvą panorau įprasminti ne tik lietuvių humanitarinę pagalbą ukrainiečių kariams, bet ir mūsų moralinį palaikymą.
Statyti kryžių paskatino ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje, kuris sausį pasitinkant ukrainiečių karių grupę pasiūlė juos nuvežti į Kryžių kalną. Tada supratau, jog atėjo laikas įgyvendinti šią idėją. Nusprendėme kryžių pastatyti iš karto po Velykų, nes šiemet gražiai sutapo, kad lietuvių ir ukrainiečių Velykos buvo tuo pačiu laiku. Tai buvo tinkamiausias laikas parodyti, jog mes su Ukraina esame visa širdimi kartu.
Ukrainos kariai keliaudami po Lietuvą daug kur randa bendros istorijos su mūsų šalimi. Žinoma, dabar skaudina šių dienų Ukrainos situacija, tačiau ukrainiečiai sako, jog jaučia emocinį pakilimą, nes jie kovoja už savo šalį, savo žemę, savo šeimą, todėl nebijo mirti. Tikiuosi, jog galiausiai po didžių kovų Ukraina taps nepriklausoma šalis ir mūsų palaikymas padės užbaigti beprasmį karą, o pastatytas kryžius bus dar vienas traukos objektas atvykusiems Ukrainos kariams reabilitacijai į Lietuvą“, – sako R. Šerpetauskas.
Kryžių kalnas pasipildė dar vienu kryžiumi su užrašu „Didvyriams, žuvusiems už Ukrainos nepriklausomybę, ir už jūsų ir mūsų laisvę.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
