Šiauliuose daugiabučių namų renovacija vyksta vangiai. Tai ne kartą pabrėžė anksčiau aplinkos viceministre dirbusi ir renovaciją visos šalies mastu kuravusi Tarybos narė Daiva Matonienė, lygindama Šiaulius bendrame valstybės kontekste. Šiaulių miesto savivaldybės skyriai ne pirmus metus daugiabučių namų renovacijos problemas kaip karštą bulvę mėto vieni kitiems. Nelabai kas pasikeitė ir po administracijos reorganizacijos. O gal iš tiesų, kaip sako miesto meras A. Visockas, Šiauliuose tokia pigi šiluma, kad renovacijos naudos beveik nėra (nėra investicijų grąžos).

Nuo Eimošiaus pas Keipošių
Šiaulių miesto savivaldybėje nuo spalio 1 d. vienas skyrius pavadintas Statybos ir renovacijos. Jo vedėjas Evaldas Vaičeliūnas tikina, kad skyrius renovacijos nekuruoja, o tik teikia technines konsultacijas, jei gyventojai kreipiasi, ir pasirašo ant atliktų darbų akto, kad atliktų darbų kiekiai atitinka techninį projektą ir investicinį planą.

Visą kitą procesą vykdo „Šiaulių energija“. Anot vedėjo, įmonė ne tik dirba su gyventojais, bet ir parenka darbų rangovą, techninį prižiūrėtoją.

Prieš metus investicinius planus Savivaldybės pavedimu rengė Šiaulių regiono aplinkos agentūra (ŠRPA). Ši viešoji įstaiga buvo likviduota, o renovacijos funkcijos perkeltos... Savivaldybės bendrovei „Šiaulių energija“. Nuo gruodžio 1 d. įmonėje suformuotas naujas Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyrius iš trijų žmonių, dirbusių anksčiau ŠRPA.

Paradoksalu, tačiau įmonė, suinteresuota parduoti kuo daugiau šilumos, turėtų dėti pastangas, kad mieste būtų renovuojama kuo daugiau daugiabučių namų ir kad jie sunaudotų kuo mažiau šilumos.

E. Vaičeliūnas tradiciškai mums pasiūlė daugiau informacijos apie renovacijos procesą Šiauliuose kreiptis į anksčiau šį klausimą kuravusį Ekonomikos skyriaus Turto poskyrio vyr. specialistą Vitalijų Motuzą. O šis tarnautojas mus patikino, kad daugiabučių namų modernizavimo klausimas nebėra jo kompetencija, todėl nukreipė mus į ... Statybos ir renovacijos skyrių.

Politikė D. Matonienė, ko gero, buvo teisi, sakydama, kad renovacijos procesas Šiauliuose nepajudės, kol neatsiras Savivaldybėje žmogaus, kuriam šis klausimas tikrai rūpėtų.

Šiauliuose proveržio nėra
Savivaldybėje pavyko sužinoti, kad Šiauliuose iš 1000 daugiabučių namų renovuota apie 50. Iki 2013 m. šis procesas nebuvo itin aktyvus visoje šalyje, tais metais Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Šiaulių savivaldybė per du etapus atrinko programoje dalyvauti 34 seniausius miesto centrinėje dalyje esančius daugiabučius.

Tuo metu valstybė visiškai dengė investicinių planų ir techninių projektų rengimo išlaidas, o pastato renovacijos išlaidas kompensuodavo 40 proc.

Nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė dengė visas projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmokas, taip pat patį kreditą ir palūkanas. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir vienam iš šeimos narių netekus darbo, būsto atnaujinimo paskolos ir palūkanų įmokas taip pat įsipareigojo kompensuoti valstybė, net jeigu šeima gyvens jau modernizuojamame ar ką tik atnaujintame name. Svarbiausia sąlyga – šeimai turi būti suteikta teisė į kompensaciją už šildymą.

V. Matuzas patvirtino, kad programoje iš minėto sąrašo sutiko dalyvauti 16 namų. Keli į procesą įsijungė vėliau. Kitų namų gyventojus atbaidė darbų kainos, jie nepatvirtino parengtų investicinių planų.

Namo Draugystės pr. 20 gyventojų gerus norus pristabdė teismas. Pastato pirmame aukšte įsikūrusi privati įmonė, prekiaujanti nekilnojamuoju turtu, apskundė gyventojų sprendimą atnaujinti pastatą teismui. Įmonė nenorėjo dalyvauti renovacijos procese, tačiau teismą pralaimėjo, o patalpas pardavė. Kol tęsėsi teismai, gyventojai negalėjo pradėti darbų.

2016 m. Aplinkos ministerija paskelbė naujas renovacijos kvotas. Šiauliams buvo leista teikti 5 daugiabučius pagal kvartalinės renovacijos projektą ir 7 kitus. Savivaldybė paskelbė šią žinią gyventojams ir pakvietė teikti investicinius planus. Sulaukė 12 paraiškų, tačiau Aplinkos ministerija atsirinko 10. Pagal kvartalinės renovacijos Draugystės prospekte projektą, atsinaujinti panorėjo tik trijų namų gyventojai, dvi kvotos vietos liko neišnaudotos. Tuo tarpu kitų paraiškų gauta dviem per daug, jos atmestos. Dabar gyventojai organizuoja susirinkimus ir, jau matydami, kiek jiems kainuos darbai, priims galutinius sprendimus dėl modernizacijos pradžios.

Kaip pranešė projektus administruojančios „Šiaulių energijos“ atstovė spaudai Marina Visockienė, 2017 m. valstybė savo sąlygas pakoregavo: dengia tik pusę daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų, taip pat apmoka arba kompensuoja pusę išlaidų, tenkančių statybos techninei priežiūrai bei techninio darbo projekto parengimui, ir dengia 35 proc. darbų vertės, jei projektas bus įgyvendintas iki šių metų galo. Lengvatos nepasiturintiems išliko.

Meras gyvena renovuotame name
Tarybos posėdyje D. Matonienė priekaištavo merui, kad Savivaldybėje panaikinta darbo grupė, vykdžiusi daugiabučių namų renovacijos priežiūrą. A. Visockas paaiškino, kad tai yra tik administracijos lygmens klausimas.

„Šiauliuose tiek pigi šiluma, kad renovacija neduoda grąžos. Gal nuo 9 iki 21 proc. išaugęs PVM paskatins gyventojus atnaujinti savo namus. Daugiabutis namas, kuriame aš gyvenu, yra renovuotas“, – Tarybos posėdyje sakė meras.

„Šiaulių energijos“ atstovė informavo, kad atlikus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tokius kaip šildymo sistemos atnaujinimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas, balkonų stiklinimas, stogo dangos keitimas ir pritaikius kitas energinį efektyvumą didinančias priemones, energijos suvartojimo sumažėjimas gali siekti net iki 60 procentų.

Sėkmė priklausys, kaip įgyvendins projektus
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Šiaulių regionui Genadijus Mikšys pasidžiaugė, kad pagaliau Savivaldybėje atsirado skyrius, bus aišku, kas renovacijos procesą turi prižiūrėti.

Anot G. Mikšio, dabar Šiaulių sėkmė priklausys nuo to, kiek gaus kvotų ir kaip įgyvendins projektus. „Nebėra taip, kad kiek nori, tiek namų renovuojasi, yra ministerijos kvotos, planuojamos lėšos. Mano žiniomis, kituose didžiuosiuose miestuose yra didesnis poreikis, Šiauliuose proveržio niekada nebuvo“, – sakė BETA specialistas.

Jis tikina, kad renovuotų namų gyventojai rezultatais yra patenkinti. Pvz., Draugystės pr. labai seni namai anksčiau buvo tarp daugiausiai suvartojančių šilumos energijos mieste, dabar – tarp mažiausiai.

„Namai seni, statyti 1963–1964 m., vis tiek reikia juos tvarkyti. Kol kas dar galima gauti ir valstybės paramą. Sutvarkius namą ir butų vertė padidėja, ir gyvenamoji aplinka pagerėja“, – renovacijos privalumus vardija specialistas.