Užsienio investicijos parodo šalies patrauklumo ir stabilumo lygį. Kol kas panašu, kad šiuo atžvilgiu pirmauja tik Vilnius. Visa kita Lietuva (ir Šiauliai) labai atsilieka. Negana to, šiauliečiai nerasdami geresnio darbo yra priversti emigruoti arba keltis į didesnius šalies miestus. Dėl to nukenčia ir verslas: kai nėra pakankamai darbuotojų – sunku konkuruoti bei verslą plėsti.

Nesurenka pakankamai investicijų
Pasirodo, šios ir panašios problemos yra gerai žinomos ir net ruošiamasi jas spręsti. Štai Šiaulių pramonininkų asociacijos organizuotame renginyje dalyvavęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius aiškino, kaip planuojama spręsti – esą ūkio ministerijos prioritetai išlieka panašūs: patraukli investicinė aplinka, efektyvus, skaidrus valstybės turto valdymas, inovatyvi pramonė ir regionų pažanga.

Ūkio ministerijos priežiūroje šiuo metu yra septynios laisvosios ekonominės zonos. Vienoms sekasi geriau, kitoms – prasčiau. M. Sinkevičiaus teigimu, prasčiausiai sekasi Akmenės LEZ'ui, geriausiai Kauno ir Klaipėdos, o Šiauliams – ne taip gerai, kaip norėtųsi.

„Dėsime visas pastangas, kad Šiauliai judėtų į priekį. Tam atitinkamai turime ES struktūrinės paramos priemones, planuojamos kelių milijonų investicijos į infrastruktūrą. Norisi, kad verslas ateitų ne į plyną lauką, bet turėtų tam tikrą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Taip pat su parlamento pagalba peržiūrėsime laisvųjų ekonominių zonų teisinį jose veikiančių įmonių reguliavimą ir reglamentavimą“, – žadėjo ministras.

Jis teigė, kad šiais metais ir investicijų turėtų būti sulaukiama daugiau. Tik kiek iš jų užklys į Šiaulius, neaišku. Kol kas daugiausiai investicijų sulaukia tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Tam, kad daugiau investicijų atitektų ir kitiems regionams, į juos bus deleguojamas žmogus, kuris investicijas generuotų, žinotų to regiono specifiką, galimybes, kalbėtųsi su savivalda, įvertintų savivaldybių galimybes ir t. t. Kitaip tariant, ministerija nori, kad žmonių, kurie turėtų tikslą pritraukti kuo daugiau investuotojų, būtų daugiau.

Savivaldybėms teks daugiau atsakomybės
Apsiriboti keliomis priemonėmis neketinama. Valstybė nori, kad ir pačios savivaldybės būtų suinteresuotos verslų atėjimu, nes kol kas tuo rūpinasi tik vienetai.

„Jeigu žvejoja vienas, tikimybė, kad jis užkabins investuotoją, yra nedidelė. Jeigu žvejos dar ir regiono atstovai, savivaldybės, tikėtina, kad investuotojų, kompanijų iš užsienio ateis daugiau“, – akcentavo M. Sinkevičius.

Jis kalbėjo ir apie prastą valstybės ekonominę situaciją. Nors bendrasis šalies produktas auga, kitos dvi kreivės neramina. Viena iš jų rodo darbo užmokesčio ir darbo jėgos kaštų didėjimą. Darbo užmokestis praėjusiais metais didėjo aštuoniais procentais, panašu, kad šešiais procentais augs ir šiais metais. Žinoma, tai nėra blogai.

Tačiau kita problema – produktyvumo kreivė mažėja. Tai reiškia, kad atlikdami tą patį darbą, pagamindami tiek pat produktų išleidžiame daugiau lėšų darbo jėgai, vadinasi, prarandame konkurencingumą. Siekdamos problemą spręsti įmonės turėtų investuoti į technologinį atsinaujinimą. Arba imtis kitų priemonių, kurios padėtų kelti produktyvumą.

Tam, kad tai taptų realybe, valstybė atleis nuo pelno mokesčio įmones, reinvestuojančias savo pelną į gamybinį atsinaujinimą. Tikimasi, kad ši galimybė atsiras jau nuo kitų metų. Taip pat stengiamasi skatinti verslumą, imtis veiklos, nesvarbu kokia forma. Veiklą pradedančiam verslui planuojama suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių.

Regionams skirs daugiau lėšų
Šiuos siūlymus susitikime dalyvavę šiauliečiai vertino kritiškai. Vieni iš jų nesuprato, kodėl teikiamos privilegijos naujiems verslams, o apie tuos, kurie veikia daug metų, nieko nekalbama. Taip pat jiems nebuvo aišku, kodėl valstybė užsienio investicijas vertina labiau nei vietines.

M. Sinkevičius atsakė, kad stengiamasi išlaikyti aukso viduriuką ir lanksčiai reaguoti į iškilusias situacijas. Patikino, kad neteikia prioritetų tik užsienio investicijoms, tačiau pripažino, kad jos turi didesnę vertę, nes užsienio investuotojai taiko kitokią vadybą ir darbuotojams moka geresnius atlyginimus: „Bandymas laviruoti ir atrasti auksinį vidurio kelią iš tiesų egzistuoja. Mes išskirtinai neremiame kapitalo ateinančio iš užsienio. Supraskite, kiekvienas nori gauti daugiau dėmesio, tačiau mes neturime galimybių kiekvienam įtikti.“

Ministras atskleidė ir kitą idėją, kaip padėti regionų verslams, tačiau panašu, jog greitu laiku idėja nevirs realiais darbais. Taigi ministerija planuoja imtis politinio, galbūt labiau diskriminacinio žingsnio. Žinant, kad Lietuvos regionai nesivysto vienodai, siūloma eliminuoti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir daugiau lėšų skirti kitiems regionams. Galbūt būtų galima paskirti po kelis milijonus konkretiems miestams, kad, pavyzdžiui, Šiauliai nekonkuruotų su Panevėžiu ir t. t. Aišku, galbūt Šiauliams keli milijonai eurų gali pasirodyti tik ašaros, tačiau vis tiek tai turėtų atnešti daugiau pozityvo.

Šis siūlymas ir vėl neįtikino Šiaulių pramonininkų. Jie klausė, pagal kokius kriterijus tos sumos bus dalijamos.

Atsakyta, kad bus vertinama pagal kriterijus, kurie realiai egzistuoja ir dabar: gyventojų, juridinių subjektų skaičių ir t. t.

Miestams trūksta išskirtinumo
Pramonininkai taip pat domėjosi, kaip vienas žmogus gebės įvertinti viso regiono būseną ir kokiais kriterijais vadovaudamasis jis priims sprendimus.
„Mes tikrai taip naiviai negalvojame, kad kažkoks vienas į regioną atvažiavęs žmogus turės pakankamai kompetencijų visų krypčių nustatymui. Mes jį matome labiau kaip žmogų, į kurį potencialus investuotojas galėtų kreiptis, kuris valdytų informaciją, žinotų, kokie yra pastatai, kokios galimybės veikti LEZ'e. Kitaip tariant, norime, kad tas žmogus viską išnagrinėtų ir koncentruotai valdytų viso regiono informaciją“, – paaiškino ūkio ministras.

Kita vertus, anot jo, vienas žmogus negali atrasti visų saitų, patenkinančių visų regionų interesus. Tam reikia efektyvesnio regionų plėtros tarybų, savivaldybių bendradarbiavimo. Visa bėda, kad atrasti visus regionus vienijančius saitus ne taip paprasta. Joks vienas žmogus to padaryti negali, čia reikia plėtros tarybų, savivaldybių susitarimo, reikia ir verslo prisidėjimo.

Taip pat domėtasi, kodėl Šiauliams nepavyksta pritraukti daugiau užsienio investicijų. Štai net Panevėžys jų sugeba sugeneruoti kur kas daugiau nei Šiauliai. Anot ministro, jeigu Šiauliai žinotų savo išskirtinumus, privalumus ir išsiskirtų iš vienodos masės – investicijų būtų sulaukiama daugiau.

Pasirodo, valstybė skatina investuotojus keltis į regionus, bet jie nepasiduoda, nes niekas negali atsakyti, kodėl Šiauliuose investuoti būtų geriau.

„Užsienio investicijos, tenkančios vienam žmogui, Šiauliuose iš tiesų yra menkos. Tačiau mes šią situaciją norime keisti ir tam dėsime visas pastangas. Štai Marijampolė sukurs tūkstantį darbo vietų, 100 mln. investicijų. Jeigu tokie gigantai atsirastų ir pas jus, tai neišvengiamai pakeistų viso regiono raidą“, – sakė M. Sinkevičius.

Išgelbės tik naujos darbo vietos
Verslininkams tokie paaiškinimai ir vėl sukėlė įtarimų: gerai, kad valstybė nori sukurti daugiau darbo vietų, bet kaip tai pakeis darbo rinką Šiauliuose, nes darbuotojai pradės lakstyti, nes panorės didesnio darbo užmokesčio.

Ministras atkirto, kad bet kuriuo atveju, jeigu regionuose susikurtų dar po 200–300 darbo vietų, būtų labai gerai. Kitaip tariant, jeigu žmonės neturės kur dirbti, regionų nuo išmirimo neišgelbės nei naujos arenos, nei užlopytos duobės.

Pramonininkai, verslininkai taip pat guodėsi, esą užsienyje regionų plėtros taryboms vadovauja verslas. Tuo tarpu Lietuvoje jie jaučiasi esantys posūnio vaidmenyje. Negana to, neaišku kodėl, nebūtų galima pakeisti regiono plėtros tarybos narių sudėties. Anot pramonininkų, jeigu daugiau verslo asocijuotų struktūrų galėtų dalyvauti posėdžiuose ir jeigu turėtų daugiau įgaliojimų, politikai taip nedominuotų ir būtų priimami efektyvesni sprendimai.

Ministras negalėjo atsakyti, ar būtų įmanoma taip viską drastiškai pakeisti. Tiesiog patikino, jog nuo šiol regionų plėtros tarybos turės orientuotis į tai, koks regionas turi būti, kuo užsiimti. Susitikime dalyvavusiems šiauliečiams kilo ir daugiau klausimų. Ūkio ministras pažadėjo į juos kuo tiksliau ir išsamiau atsakyti, jeigu į ministeriją bus kreipiamasi raštu.

Verslininkai norėtų, kad valstybė galvotų ne apie naujus, bet jau esamus verslus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.