Mūsų vaikai pernelyg ilgai atostogauja, per daug mokosi, tačiau mažai teišmoksta. Tai ištaisyti gali 10–15 dienų ar net visu mėnesiu pailginti mokslo metai. O ir tėvams būtų patogiau, nes dabar jie nežino, kur vasarą tuos vaikus padėti. Tokią poziciją pastaruoju metu šaliai skleidžia Švietimo ir mokslo ministerija. Dar daugiau – ministerijos atstovai pradėjo keliones po šalies regionus, kur vyks viešos konsultacijos su vietiniais švietimo sistemos atstovais dėl mokslo metų pailginimo. Kokia šiauliečių pozicija?
Mokslo metai ilgės
Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad nuo ateinančių mokslo metų siūlo juos pailginti 10–15 dienų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus, pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
„Pagrindinė švietimo kryptis – užtikrinti kokybę. Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus, mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministerija skelbia, kad siūlymas ilginti mokslo metus – tai tik vienas iš planuojamų sprendimų, kurie pagerintų mokymosi kokybę. Taip pat peržiūrimos ir atnaujinamos mokymo programos, ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija.
Laikas galėtų būti skirtas išmokti mokytis
Asta Lesauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė: „Sunku vertinti, bet jei ministerija siūlo, tai tokį poreikį įvertino. Jei ši naujovė papildomų kaštų nepareikalaus, gal ir teisingi tokie sprendimai. Kitas klausimas – ar tai tikrai ta priemonė, kuri pagerins ugdymo kokybę?
Neturime daugiau informacijos, ką ministerija pasiūlys daryti pailginus mokslo metus. Jei viskas pakryps ta linkme, kad daugiau dėmesio bus skiriama vaikų asmenybės ugdymui, socialinių-emocinių dalykų ugdymui, tai vertinčiau teigiamai, nes mokslo metų eigoje laiko tam neužtenka. Įvairi neformali socialinė veikla, kuri ugdo bendrąsias vaikų kompetencijas, yra prasminga, bet gebėti jas ugdyti reikia mokėti tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams. Vis garsiau šnekame, kad ugdymo procesas turi labiau sietis su praktiniais įgūdžiais, gebėjimais. Jei taip pakryps, tai bus gerai. Aš pasitikiu ministerijos siūlymu, nes ir Vyriausybės programoje įrašytas vaiko socialinių kompetencijų ugdymas.
Manau, kad vaikų mokymosi rezultatai blogėja dėl to, kad vaikai nemokomi mokytis. Tik per praktinę veiklą ir gali išmokti tokių dalykų. Pavyzdžiui, turi teisingai išspręsti matematikos uždavinį, bet kartu reikia išsiaiškinti, kodėl tu jo negali išspręsti: ar tu įsiminti kažko nemoki, ar neperskaitai užduoties teisingai. Yra daug tokių dalykų, kuriems per mokslo metus nėra laiko. Bet ar mokslo metų pailginimas yra skirtas tam rezultatui pasiekti, sunku pasakyti. Esame nusiteikę bendradarbiauti su ministerija, siekti, kad mokinių rezultatai gerėtų.“
Ministerija nusprendė, belieka vykdyti
Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja: „Jei ministerija mano, kad tai reikalinga daryti, atsižvelgiant į tyrimus, kur Lietuvos ugdymo kokybė atrodo nekaip, tai kokia čia mūsų nuomonė gali būti.
Mokslo metus ištęsus, pats ugdymo procesas galėtų būti kitoks birželio mėnesį. Aš nematau čia tragedijos. Ministerija kreipia dėmesį į tarptautinius tyrimus, rikiuoja visas šalis ir mato, kad Lietuvos rezultatai prastėja. Lyginant su 2005 m. krinta žemyn ir raštingumo, ir skaitymo, ir matematikos, gamtamokslinių dalykų rezultatai. Kalbant apie mūsų miesto mokinių egzaminų, standartizuotų testų, 10 klasės pasiekimų patikrinimo rezultatus, tai jie neprastėja. Lyginant mūsų miesto moksleivių rezultatus su šalies vidurkiu, mes atrodome gerai. Tačiau atliekant pasaulinius tyrimus Lietuvos moksleivių pasiekimai atrodo blogai ir niekas negali pasakyti kodėl.
Ministerijos atstovai ruošiasi atvažiuoti į Šiaulius ir skleisti žinią, neklausia jie mūsų nuomonės. Yra įsirašę į programą, kad tai padarys. Švietimas yra valstybės politika. Mes turime vykdyti teisės aktus.
Mokytojų darbo apmokėjimui pailginti mokslo metai įtakos neturėtų. Jie gauna algas ir neturėdami pamokų birželį, atostogų turi 56 kalendorines dienas, kitas turi dirbti. Dirba stovyklose, vertinimo komisijose, taiso darbus ir pan.“
Mokomasi ne dėl žinių, dėl egzaminų
Vitalis Balsevičius, Didždvario gimnazijos direktorius: „Nieko naujo ministerija neišrado. Prieš kokius gal penkerius metus mes mokslo metus baigdavome po Joninių, birželio gale. Nauja yra seniai pamiršta sena, todėl niekas čia nesugrius.
Tačiau patirtis rodo, kad birželį mokymasis yra neefektyvus. Reikia visai kitas veiklas organizuoti. Tai yra mokytojo profesionalumo ir kompetencijos klausimas.
Kad pailginti mokslo metai sumažins vaikų mokymosi krūvį, abejoju. Sakykim, verdate košę ir išimsite iš jos 10 ryžių grūdelių, ar pasikeis kas nors? Tai tik šydas, kurį norima užleisti. Iš tiesų reikia keisti mokymo turinį. Jei tą patį vaikai išmoks ne per 15, o per 20 dienų, iš esmės tai nieko nepakeis.
Sakoma, kad vaikus mokome per daug visokių dalykų. Sunkus klausimas, ko vaikams reikia ar nereikia. Pavyzdžiui, šiandien mes penktokus mokome to, ko jiems po 10 metų greičiausiai nereikės. Mes nežinome, ko tada reikės. Mes turime išmokyti mokytis. Aišku, bazinių žinių pagrindas turi būti, tačiau gal atsiras net naujų dalykų. Pavyzdžiui, pas mus jau yra biotechnologijos vietoje darbų ar buvusių technologijų.
Turi susėsti mokslininkai ir susėsti greitai. Kabinetiniai mokslininkai turi pasikviesti praktikus, kurie iš patirties žino, ir ieškoti sprendimų.
Mūsų gimnazistų brandos egzaminų rezultatai priklauso nuo metų: vienais geriau išlaiko, kitais – blogiau. Viskas vyksta spirale ir tai yra natūralu. Rezultatų prastėjimo tendencijos tikrai nėra.
Apskritai reikia keisti egzaminų sistemą. Dabar vidurinėje mokykloje yra mokomasi ne dėl žinių, o dėl egzaminų, nes aukštosios mokyklos reikalauja tam tikrų rezultatų. Kol egzistuos dalyko programa ir dalyko egzamino programa, tol mes nieko gero nepasieksime. Aš tai jau kartoju 10 metų, tik niekas negirdi. Pavyzdžiui, ko jūs mokytumėtės iš matematikos, jei žinotumėte, kad egzaminui reikės to ir to, nors programoje dar yra papildomų dalykų. Žinoma, kad mokytumėtės tai, ko reikės egzaminui. Mokslo metų pailginimas tų dalykų praktiškai nespręstų.“
Geriau plaukti išmokytų
Goda Gaigalė, ketvirtoko sūnaus mama: „Mokslo metų pailginimas pora savaičių gal ir nieko blogo, bet jei visą mėnesį – tai tikrai būčiau prieš. Pradinukams yra pažintinių dienų, socialinių valandų, kur jie nelabai ką ir veikia. Galėtų tomis dienomis mokytis. Mes mokykloje irgi mokėmės iki birželio 20-osios, tai birželį jau tikrai jokių rimtų mokslų nebūdavo.
Taip, tėvai turi problemų, kur tuos pradinukus padėti. Nebe tie laikai, kai vaikai turėdavo senelius kaime ir ten jie vasarodavo. Tos papildomos pora savaičių būtų tiesiog vaiko užimtumas. Apie mokymosi programų ištęsimą nėra nė ko kalbėti. Dviem savaitėms tuos vaikus pasiuntus į „Delfiną“ pasimokyti plaukti daugiau naudos būtų.
Sakoma, kad programos perkrautos, sunkios, vaikai nespėja įsisavinti, tai gal nuo jų ir reikėtų pradėti. Aš ketvirtoje klasėje žmogaus anatomijos dar nesimokiau. Dabar kartu su vaiku darome pratybas ir ieškome informacijos internete. Labai sunki matematika, kiti dalykai.
Nemanau, kad pradinukams atostogų per daug. Jie maži ir greitai pavargsta. Gal tik atostogos per mokslo metus neturėtų būti po dvi savaites. Geriau dažniau, bet trumpesnes. Po dviejų savaičių vaiką sunku vėl motyvuoti mokytis.“
Sutrumpinus atostogas mokytis lengviau netaps
Dainora Dobrovolskienė, šeštoko sūnaus mama: „Vaikų mokymosi krūvis yra nežmoniškas. Reikėtų mokytis mėnesį ar net du papildomai, kad jie pajustų, kad tapo lengviau mokslo metų eigoje. Sutinku, kad vaikai turi daug atostogų, bet kad jas sutrumpinus bus lengviau mokytis, nemanau.
Manau, kad didžioji problema – mokymosi turinys. Užduodama beprotiškai daug namų darbų. Antra tiek, kiek padaroma mokykloje. Dabar kiekvienas mokytojas reikalauja maksimalių žinių. Visos nuostatos, kad per dieną ribojamas kontrolinių darbų skaičius, yra tik teorija. Mokytojai nesitaria, o vaikai užkraunami.
Dėl užimtumo vasarą mums problemų nekyla, vaikas jau didelis, poilsio vasarą nėra per daug. Sutrumpintos atostogos iš principo nieko nepakeistų, jei mokymo programos lieka tos pačios.“
V. Balsevičius, Didždvario gimnazijos direktorius: „Nieko naujo ministerija neišrado. Prieš kokius gal penkerius metus mes mokslo metus baigdavome po Joninių, birželio gale.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
A. Lesauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė: „Jei ši naujovė papildomų kaštų nepareikalaus, gal ir teisingi tokie sprendimai. Kitas klausimas – ar tai tikrai ta priemonė, kuri pagerins ugdymo kokybę?“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
