Mažėjantis gimstamumas, auganti emigracija, atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo – visa tai neigiamai veikia šalies ekonomiką. Dėl to kyla kainos, mažėja vartojimas, o ekonomika – silpsta. Ekonomistai prognozuoja, kad ateityje viskas gali būti tik dar blogiau.

Vartojimo kainos kils
Analitikas Povilas Stankevičius vykusiame visuotiniame Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių susirinkime aptarė pagrindines Lietuvos ekonomikos problemas. Pristatė verslo lūkesčius, analizavo šiandieninę politinę situaciją.
P. Stankevičius kalbėjo, kad 2016 m. šalies ekonomika augo, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pasirodo, ekonomiką skatino augantis vidaus vartojimas ir verslo investicijos į informacines technologijas bei kitus elektroninius įrenginius. Galima manyti, kad ateityje noras investuoti į technologijas toliau augs.

Praėjusieji metai taip pat pasižymėjo lėtu eksportu. Prognozuojama, kad šiais metais situacija turbūt nepasikeis, nors, analitiko teigimu, Lietuvos eksportuotojai jau pradeda aktyviau dairytis į kitas rinkas.

Šiais metais neverta tikėtis, kad kas nors pasikeis ir kainų fronte. Sparčiai augantis darbo užmokestis ir brangstanti energija kels vartojimo kainas. Didėjant darbo sąnaudoms, darbdaviai didins galutines prekių ir paslaugų kainas, todėl Lietuvoje šiemet galima tikėtis spartesnės infliacijos.

Vartotojai mažiau pirks
Jei OPEC ir kitoms naftą išgaunančioms šalims pavyks įgyvendinti susitarimą riboti naftos gavybą (o tokių ženklų jau esama), žaliavos kaina kils. Todėl prie infliacijos galimai prisidės brangstanti energija ir didėjančios transportavimo sąnaudos.

Brangstančios prekės ir paslaugos ilguoju laikotarpiu mažins gyventojų vartojimą. Sparčiau už kainas kylantys atlyginimai Lietuvoje kol kas palaiko perkamąją vartotojų galią.

P. Stankevičius paaiškino, kad galimas energijos kainų šuolis gali ištirpdyti šį atotrūkį, o kartu ir lėtinti vartojimo apsukas. Vartotojai mažiau pirks, nes nenorės mokėti daugiau už tas pačias prekes.

„Suvokimas, jog vartojimas darosi per brangus, skatina gyventojus ieškoti vertės kitose šalyse – dažnėja apsipirkimai Lenkijoje ir pigesnių produktų ieškoma internetu. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu augančios kainos gali ne sumažinti, o atvirkščiai – padidinti vidaus vartojimą. Lietuvos gyventojai, tikėdamiesi, jog ateityje kainos sparčiai kils ir norėdami sutaupyti, šiuo metu gali apsipirkinėti sparčiau nei įprasta“, – kalbėjo analitikas.

Vienas problemas keis kitos
Aptardamas verslo lūkesčius P. Stankevičius informavo, kad praėjusiais metais pajamų atžvilgiu labiausiai nukentėjo chemijos, metalo gamybos pramonė ir inžinerinių statinių įmonės. Šių sektorių įmonėms galimai nepavyko gauti didesnio pelno dėl pakitusių žaliavų kainų. Tikimasi, kad pakilus naftos ir žaliavų kainoms, tose įmonėse, kur pajamos krito sparčiausiai, šiemet pradės augti.

Tuo tarpu sugeneruoti daugiausiai pelno pavyko azartinių žaidimų ir lažybų organizacijoms. Pagal statistikos duomenis, šis sektorius yra vienas iš pačių pelningiausių Lietuvoje. Kita vertus, azartinių lošimų paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje nėra labai daug.

Įvertinus priešmokestinį įmonių pelningumą, paaiškėjo, kad įmonių pelningumas augo. P. Stankevičius paaiškino, kad taip nutiko, nes įmonės tampa efektyvesnės.

Įdomu, iš kokių pinigų verslas ryžtasi investuoti? Analitiko teigimu, Lietuvoje įmonės dažniausiai investuoja iš savų pinigų, ima paskolas iš banko arba pasinaudoja ES lėšomis. Tad ko galima tikėtis šiais metais?

Pranešėjas atsakė, kad augant darbo užmokesčiui ir darbo kaštams – didės išlaidos įmonėse, todėl verslui padidinti pelną gali tapti sunkiau. Sunkiausia bus toms įmonėms, kuriose  dirba daugiau samdomų darbuotojų.

Kita vertus, sugrįžtantys ES pinigai gali paskatinti bendrą Lietuvos ekonomikos augimą. Tai reiškia, kad sparčiau augant ekonomikai, įvairių sričių verslas gali tikėtis šiek tiek geresnių rezultatų. Vis dėlto kylant kainoms galima tikėtis ir naujų iššūkių.

Opiausia problema – pajamų nelygybė
P. Stankevičius aptarė ir šiandienines šalies politinės situacijos problemas. Pasirodo, pagrindinė problema ta, kad darbo sąnaudos auga sparčiau už produktyvumą. Darbuotojas kiekvienais metais sukuria tos pačios vertės produktą, o jam reikia mokėti vis didesnį atlyginimą, o tai nėra efektyvu.

Anot analitiko, kažkada, kai įmonės pradės galvoti, kaip pagerinti produktyvumą ir sukurti daugiau, vertės arba atlyginimai nustos augti taip sparčiai. Jeigu atlyginimai nebeaugs, sunkiai augs ir Lietuvos vartojimas.

„Vadinasi, turime investuoti į verslo proceso efektyvinimą ir galvoti, kaip būti produktyvesni bei sukurti vis daugiau vertės iš jau turimų ekonominių resursų“, – akcentavo analitikas.

Labiau susirūpinti reikėtų ir dėl augančios pajamų nelygybės. Iš visų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių, mus lenkia tik Rumunija. Analitikas kalbėjo, kad pajamų nelygybė auga dėl lėto ekonomikos augimo, padidėjusio darbuotojų atleidimų skaičiaus ir mažiausiai uždirbančių atlyginimo mažinimo.

Vyriausybė suprasdama, kad tai didelė problema, žada įvesti progresinius mokesčius, kalba apie naujas socialines išmokas. Vis dėlto, P. Stankevičiaus nuomone, niekas nepasikeis, jeigu nebus pradėta galvoti, kaip auginti šalies ekonomiką.

„Reikia auginti savo ekonomiką, priimti tas reformas, kurios spartina ekonominį augimą, dėl kurių mes galime augti ir sparčiau vystytis. Po to nelygybė sumažės natūraliai ir nebereikės imtis neefektyvių politinių sprendimų“, – tvirtino analitikas.

Nerimauja dėl regionų ateities
Analitikui pristačius pagrindines šalies problemas, susitikime dalyvavę šiauliečiai domėjosi, ar augantys emigracijos srautai ateityje nesukels dar daugiau bėdų. Deja, atsakymas susirinkusiųjų nenuramino. Priešingai – patvirtino mintis, kad dėl spartėjančios emigracijos ekonomika gali nukentėti dar labiau.

P. Stankevičius priminė visiems seniai žinomą tiesą, kad Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur žmonės iš tiesų uždirba daugiau. Paradoksaliausia, kad lietuviai, net uždirbdami mažiau, maistui išleidžia beveik tokias pat sumas, kaip ir turtingesnių šalių piliečiai. Analitikas svarstė, kad galbūt toks didelis atotrūkis tarp pajamų dydžio ir išlaidų būtent ir skatina emigraciją.

„Emigracijos protrūkio šiais metais nėra, bet vis tiek daugiau lietuvių išvažiuoja, negu sugrįžta. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jeigu ir toliau tiek daug žmonių išvažiuos, tuomet 2019 m. dirbančiųjų skaičius nebeaugs. Vadinasi, darbo neturintys žmonės mažiau vartos, o ekonomikai bus sunkiau augti. Nors šiandien emigracijos poveikio praktiškai nejaučiame, po kelerių metų tai mums gali atsiliepti labai skaudžiai“, – pabrėžė P. Stankevičius.

Verslininkai domėjosi ir regionų ateitimi. Klausė, kodėl Vilnius surenka daugiau investicijų ir pan. Analitikas patvirtino, kad pastaruoju metu atotrūkis tarp Lietuvos miestų ir regionų iš tiesų auga. Vilnius pritraukia daugiausiai investicijų, čia sudaroma daugiau nekilnojamojo turto sandorių, o ir atlyginimai yra mokami didesni.

Tačiau, anot jo, pastebima ir kita tendencija: kai kurios įmonės pradeda išsikelti arba tam tikras funkcijas perkelia į regionus. Tad galima manyti, kad ateityje ši tendencija tik stiprės.

Be to, jis priminė, kad šiuo metu Vyriausybė yra numačiusi planą, kaip mažinti atskirtį tarp regionų. Vadinasi, šioje srityje ateityje galima tikėtis permainų. Belieka tikėtis, jog permainos bus teigiamos.

P. Stankevičius kalbėjo apie šalies ekonomines problemas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių verslininkai domėjosi regionų ekonomine ateitimi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.