Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje padėkota pagrindinio Kovo 11-osios akcento – Trispalvės žygio „Lietuva mūsų širdyse“ koloną vedusiems šiauliečiams, parlamento gynėjams.
Trispalvės nešimo akcija subūrė maždaug 1000 šiauliečių bei įvairių įstaigų, organizacijų, kolektyvų, bendruomenių atstovų. Prie Signatarų alėjos susirinkę žygio dalyviai net 400 metrų ilgio vėliavą vidurdienį atnešė į Prisikėlimo aikštę. Žygio „Lietuva mūsų širdyse“ atstumas buvo beveik 4 kilometrų, kurį žygeiviai įveikė mažiau nei per valandą.
Žygiuoti kolonos priekyje – garbė
Kolonos priekyje žygiavo dešimt šiauliečių parlamento gynėjų. Pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vėliavą, ant kurios puikuojasi užrašas „Dieve, padėk Tėvynę ginti!“, nešė atsargos karininkas, sveikuolis, nuolatinis įvairių žygių dalyvis Vaclovas Vaitiekūnaitis.
Į susitikimą Savivaldybėje su miesto valdžios atstovais atvyko keturi sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus nariai, dalyvavę žygyje. V. Vaitiekūnaitis, Ramutis Jaraminas, Robertas Biliūnas, Albinas Jokubauskas žurnalistams pasakojo, kad šventinę dieną ėjo su pakilia nuotaika. „Žmonės sveikinosi, mojavo. Žygiuojame ne pirmus metus, bet kitoje vietoje, kurioje likdavome nepastebėti“, – sako atsargos karininkai, vienas kitą verčiau vadinantys dvasios milžinais.
„Žmonės mūsų dažnai teiraujasi, ar gavome ką nors už tai, kad ėjome ginti parlamento. Mes atsakome, kad ėjome ne dėl pinigų ir ne dėl turtų. Manoma, kad atiduodamas visuomet gauni. Mes ėjome atiduoti, bet negauti. Tiek ir anuomet, tiek ir dabar kiekvienam vyrui yra garbė kovoti už savo šalį, už šeimą, už praeitį ir įsitikinimus. Labai svarbu ugdyti jaunimą tokia dvasia, jog jam būtų garbė tarnauti kariuomenėje“, – tikina žygeiviai, pasak kurių, ir ligoti, dabar jau turintys sveikatos problemų kolegos netgi pasiremdami ramentais eitų vėl ginti Lietuvos.
Įveikti įtampą padėjo pasitikėjimas
V. Vaitiekūnaitis merui pademonstravo, kaip derėtų nešti vėliavą, kuri dar sunkesne tampa net ir nuo lietaus lašų. O meras svečiams įteikė didelio formato nuotrauką, kurioje įamžinta Trispalvės nešimo akcijos akimirka bei po mažesnio formato nuotraukas. Jose – uniforma pasidabinę, pasitempę koloną vedantys šiauliečiai.
Parlamento gynėjų savanorių Šiauliuose yra maždaug 50. „Dažnai mus maišo su kitomis grupuotėmis ar net apsaugininkais. Taigi tai buvo proga atversti visas kortas ir šiauliečiams neliko jokių abejonių, kas mes esame. Dalyvauti buvo tikra garbė“, – tikino V. Vaitiekūnaitis. Pasinaudodamas proga jis pažymėjo, jog organizacijai labai reikėtų patalpų, kuriose galėtų vykti susirinkimai ir kiti renginiai, juolab būtų kur ir puikią nuotrauką pakabinti.
Paprašyti svečiai nusikėlė į įtampa menančias istorines akimirkas, bei paaiškino, ką reiškia kai kurios uniformų detalės. „Juostos su Lietuvos vėliavos ženklu reiškia, kad mes tikrai buvome Parlamento rūmuose. Tai budėjimo ženklas – ant raiščio užrašyta ir kraujo grupė, kai kas užsirašė ir metus, ir adresą. Mes tuomet buvome pasiruošę ir tam, jei mūsų kūnus pristatyti reikėtų pagal adresą. Įsivaizduokite – mes budime, vaikšto gydytojai, operacinis stalas… Visokių minčių kilo. Blogai buvo, kad budėjome uždaroje patalpoje. Jautėme draugo petį ir tai, kad jis nepabėgs, neatsuks nugaros. Buvo duota 15 minučių apsisprendimui duoti priesaiką ir būti iki galo. Išėjo daug vyrų ir tokių, kad mes net stebėjomės. Mes jautėme atsakomybę už Lietuvą. Išeiti buvo durys plačiai atvertos. Bet koks tu grįši, kai viskas nurims? Atlaikėme spaudimą. Patalpoje buvo ribotos galimybės – gavai postą, įsakymą būti, ir – mirsi ar gyvensi – turi stovėti vietoje, kol negausi kito įsakymo. Jokiuose šaltiniuose nerasite apie tai, kad keli žmonės išėjo ir proto, vienas – pražilo. Išstovėjome pusantro mėnesio, bet išėjome didžiuodamiesi, su pergale. Nugalėjo meilė, viltis ir pasitikėjimas draugais“, – kalbėjo V. Vaitiekūnaitis.
