Į bendrą posėdį rinkosi Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos frakcijų atstovai, miesto vadovai, ikimokyklinių įstaigų bendruomenių atstovai ir tėvai, kurie diskutavo apie būtiniausius remonto darbus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir galimas lėšas, už kurias bus atliekami darbai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Florina Varkalienė pateikė bendrą prašymą Savivaldybei dėl būtiniausių darbų miesto vaikų lopšeliuose-darželiuose. Daugelio pastatų, kuriuose ugdomi mažieji šiauliečiai, būklė itin prasta, nes pastatai skaičiuoja 50–60 metų, todėl sutrešusi elektros instaliacija, sutrūniję vamzdynai, neapšiltintos sienos neleidžia užtikrinti net elementariausių higienos normų – žiemą per šalta vaikų miegamuosiuose. Atsižvelgdami į esamas problemas visi darželiai miesto valdžiai pateikė bendrą būtinų darbų sąrašą.

Investicija į darželius – investicija į ateitį
„Darželių pastatai labai seni. Pirmieji pastatyti 1960 metais. Tokie pastatai nesuteikia vaikams saugumo, nes juose kiauros sienos ir stogai, sutrūnijusi santechnika, o tai kelia pavojų vaikų sveikatai. Labai dažnai tokiuose darželiuose užsikemša kanalizacija, o jau apie elektros instaliacijos problemas net sunku kalbėti, nes galime sulaukti ir liūdnų įvykių, kai dėl elektros gedimų kuris nors darželis užsiliepsnos. Šiandien visi darželiai kartu išskyrėme būtiniausius darbus, kuriuos reikia padaryti čia ir dabar, nes privalome užtikrinti vaikams saugias sąlygas. Nebenorime kalbėti atskirai, todėl kreipėmės visi  kartu. Vaikai ne tik mūsų, bet ir viso Šiaulių miesto, todėl reikia sudaryti jiems geras sąlygas augti ir tobulėti. Investicijos į darželius neturėtų būti labai didelės, todėl tikimės valdžios palaikymo“, – sakė F. Varkalienė.

Tėvams atstovaujančios Šiaurės Lietuvos tėvų forumo pirmininkės Aušros Kazlauskienės nuomone, darželiai, sudarydami būtiniausių darbų sąrašą, gerokai pasikuklino, nes iš tikrųjų tėvai norėtų ir daugiau pakeitimų įstaigose, kur mažieji šiauliečiai praleidžia visą dieną.

„Tėvai, suprasdami, jog darželiuose reikia pertvarkų, palaiko sumanymą juos tvarkyti, sakydami, jog išreikšti poreikiai yra realūs ir jų būtų dar daugiau, tačiau reikia protingai norėti ir pasitikint miesto atstovais pritarti būtinam priemonių planui juos sutvarkyti. Šiandien tėveliams svarbiausia, jog darželiuose jų vaikai jaustųsi saugiai, būtų šilta, sutvarkyta elektros instaliacija, laiptai, kiemai. Šį kartą visi darželiai atsižvelgė į saugumą, o ugdymo klausimai liko nuošalyje. Bet kuriuo atveju vaiko saugumas tėvams – prioritetas“, – aiškino A. Kazlauskienė.

Darbai juda, tačiau nepakankamai sparčiai
Anot F. Varkalienės, Savivaldybė jau padėjo atnaujinti įstaigų virtuves, sveikesniam vaikų maitinimui sudarytas naujas valgiaraštis, sėkmingai sprendžiamas darželių teritorijų aptvėrimo klausimas, todėl tikimasi, kad bus rasta galimybių imtis ir kitų būtiniausių infrastruktūros darbų, kuriuos darželių vadovai ir tėvai įvardija kaip būtinus darbus.

Posėdyje dalyvavęs miesto meras Artūras Visockas pasidžiaugė, kad ikimokyklinukų tėvai aktyviai įsitraukia į lopšelių-darželių tarybų veiklą ir jų balsas vis labiau girdimas.

„Mieste yra apie 5000 darželinukų, todėl Tarybos sprendimo projekte įvairiems darbams beveik trijose dešimtyse miesto darželių galėtų būti numatyta konkreti suma – kad ir 1 mln. eurų, kad darbams būtų duotas startas“, – sakė meras.

Tarybos narys Justinas Sartauskas pasiūlė darželių sienoms šiltinti ir stogų remontui naudoti bendrovės „Šiaulių energija“ dividendus. Kiti Tarybos nariai taip pat neprieštaravo galimybei dar šiemet atlikti bent dalį būtiniausių darbų, taip pat Savivaldybės administracijai siūlyta atlikti preliminarius numatomiems darbams reikalingų lėšų skaičiavimus. Bene didžiausios sumos gali reikėti lopšelio-darželio „Žiogelis“ baseinui atnaujinti.

Kaip teigia administracijos direktorius Antanas Bartulis, jau yra skirta 700 tūkstančių eurų miesto lopšeliams-darželiams, todėl galima tikėtis, jog artimiausiu metų situacija pagerės.

Formuodami biudžetą neapsižiūrėjo
Visi laukia Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio ir tik dabar miesto meras A. Visockas susivokė, jog per klaidą neskyrė lėšų Juliaus Janonio gimnazijos muziejaus atnaujinimui, kuriame saugoma Nepriklausomybės akto signatarų istorija. Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Asta Lesauskienė Tarybos atstovus informavo apie papildomų lėšų poreikį ir kitoms reikmėms – „Šėltinio“ kolektyvui ar neformaliojo vaikų švietimo programoms iki šiol skirtos valstybės biudžeto lėšos (vienam mokiniui per mėnesį skiriamas 15 eurų krepšelis) buvo numatytos tik šiems mokslo metams, ar finansavimas bus skirtas ir nuo rugsėjo, kol kas nežinoma. Todėl Tarybos bus prašoma lėšų neformaliajam vaikų švietimui numatyti Savivaldybės biudžete.

„Sausio mėnesį sužinojome, jog neformaliojo švietimo veikloms skirta tik penkiems mėnesiams. Paskaičiavome, jog norint ir kitais metais tęsti veiklą, reikės iš Savivaldybės biudžeto apie 130 tūkstančių, antraip teks informuoti tėvelius, kad įvairios programos nebevyks. Dažniausiai Savivaldybė palaiko neformalųjį švietimą, todėl esame lyderiai Lietuvoje. Tikimės palaikymo ir šį kartą. Kitas objektas – Juliaus Janonio muziejus, kuris yra įtraukas į šimtmečio turizmo lankytinų objektų sąrašą. Trūksta lėšų atnaujinti ekspoziciją ir ruoštis priimti vaikų ir suaugusių ekskursijas iš visos Lietuvos ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Šiais metais muziejui reikėtų 12 500 eurų. Papildomo finansavimo reikia siekiant stiprinti šokio pedagogų Violetos ir Romualdo Laugalių vadovaujamą vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvą „Šėltinis“, – problemas išsakė A. Lesauskienė.

Sutvarkytu baseinu galėtų džiaugtis daugiau vaikų
Itin didelio susirinkusiųjų dėmesio sulaukė  lopšelis-darželis „Žiogelis“, kuris vienintelis mieste turi baseiną. Kad juo galėtų naudotis viso miesto vaikai, pirmiausia reikia lėšų jam sutvarkyti. Lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Sigita Saviščienė sako, jog baseinas puiki sveikatinimo priemonė, kurią būtina atgaivinti.

„Baseino poreikis didžiulis ir jį sutvarkius būtų galima priimti vaikus iš kitų ugdymo įstaigų. Baseinas reikalingas ne tik darželinukams, bet ir mieste gyvenančioms šeimoms. Sulaukiame iš tėvų skambučių ir prašymų mūsų baseine grūdinti net ir kūdikius. Suprantame, kad baseinas – tai viena iš sveikatinimo priemonių. Be to, vyresniems vaikams pravartu išmokti plaukti, nes ateina vasara. Lankantys baseiną geriau jaučiasi prie vandens telkinių. Stebime, jog darželius lanko vis daugiau vaikų, turinčių sveikatos problemų: turintys silpnus nugaros, pilvo ir kojų raumenis, ilgainiui yra kamuojami stuburo iškrypimų. Vandens procedūros būtų didelė paskata vaikų sveikatinimui ir grūdinimui“, – sakė lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė.

Šiuo metu baseinas žiemą neveikia, nes pernelyg šalta jo patalpose bei per brangu jį šildyti. S. Saviščienė nuogąstavo, kad jau 2007 metais parengtas projektas baseinui tvarkyti taip ir liko kažkieno stalčiuose.