Pastaruoju metu sklinda žinia, esą socialinių tinklų uždarose paauglių grupėse plinta informacija apie žaidimus, kurie skatina savižudybę. Įtariama, jog šiurpą keliantys „žaidimai“ atkeliavo iš Rusijos ir plinta toliau. Žaidimo organizatoriai paaugliams liepia save žaloti ir atlikti rizikingas užduotis, o galiausiai grasindami priverčia nusižudyti.

Kol kas nukentėjusių dėl šio „žaidimo“ Lietuvoje nėra, tačiau sunerimę tėvai jau prašo pagalbos, nes dalis jų net nenumano, kokia informacija paaugliai dalijasi internetinėje erdvėje. Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro direktorius Marius Strička sako, jog žinia apie plintantį savižudybių „žaidimą“ gąsdina, nes savižudybių problema Lietuvoje itin didelė ir su ja sudėtinga kovoti.

Kaip apsaugoti vaikus?
Lietuvoje pirmieji pranešimai apie galimas savižudybių „žaidimo“ aukas užsienyje pasirodė dar vasario mėnesį. Šiuo metu sunerimę tėvai ieško detalesnės informacijos ir būdų, kaip apsaugoti savo vaikus.

„Apie šį „žaidimą“ esame girdėję ir dėl jo nerimaujame, kaip ir visi tėvai. Apie šį reiškinį teko kalbėti su įvairiomis vaikų organizacijomis, jaunimo linijos atstovais. Labai liūdna, kad tokie „žaidimai“ atsiranda ir mūsų aplinkoje. Neseniai teko bendrauti su Kazachstano savižudybių prevencijos vyriausiuoju suicitologu, kuris patvirtino, jog iš tikrųjų rusakalbėse šalyse stebimi šio „žaidimo“ padariniai. Gaila, kad jis atkeliavo ir iki mūsų. Liūdna ir tai, kad apie tai kalbėdami, mes toliau viešiname šį „žaidimą“, todėl galime tik spėlioti, ar jau susikūrė panašios grupės ir Lietuvoje“, – nuogąstavo M. Strička.

Savižudybių prevencijos biuro vyriausioji specialistė Viktorija Andreikėnaitė pastebi, jog savižudybės paauglystėje auga, nes vaikai nesusikalba su savo tėvais. Anot specialistės, daugeliui šeimų trūksta atviro bendravimo, kada tėvai galėtų su savo vaikais nevaržomai dalytis informacija, nes ir jei kas neramina, vertėtų apie tai pasikalbėti.

„Šis savižudybių „žaidimas“ – tai tam tikra sekta, nuo kurios siekdami apsaugoti vaikus ir paauglius tėvai turėtų imtis panašių prevencijos būdų, kaip ir siekiant apsaugoti nuo dalyvavimų kitose sektose. Baisiausia, kad šis iš Rusijos atkeliavęs „žaidimas“ skatina savižudybę, todėl visiems verta sunerimti. Ar vaikas tokiais „žaidimais“ susidomės, priklauso nuo jo psichologinės būklės. Jei vaikas šeimoje turi artimą kontaktą su tėvais ir turi galimybę išsipasakoti, tai nemanau, kad tokiam vaikui kils pavojus nusižudyti ar įsitraukti į panašias sektas. Nors kiekviena sekta turi psichologinių žaidimo elementų, kurie sudomina ir taip palengva įtraukia į savo veiklą. Ne kartą teko pastebėti, kad kai vaiko psichologinė sveikata prasta, jis natūraliai ieško supratimo kitoje aplinkoje, nežinodamas, jog sektose dažnai kelio atgal nėra. Kiek tokių atvejų, kai vaikams pradedama grasinti, jog nukentės šeima, bus susidorota su juo pačiu, jei nesilaikys nurodymų. Tai labai rimta ir su tuo reikia kovoti“, – sako daug metų jaunimo linijoje dirbusi ir paauglių problemas sprendusi V. Andreikėnaitė.

Apie panašius savižudybių žaidimus Lietuvoje iki šiol dar nebuvo girdėjęs ir M. Strička: „Nors man greit bus keturiasdešimt metų, nieko panašaus kaip savižudybių „žaidimai“ nesu girdėjęs. Tačiau prisimenu tuos laikus, kai visa tauta buvo apsėsta masinės psichozės ir visi krovėme vandenį Kašpirovskio kalbomis, tikint, jog stebuklingai galima nuo tokio vandens pagyti. Tai buvo daroma ir mano šeimoje, todėl visi kartu sėdėdavome prie televizoriaus ir bandydavome įkrauti vandenį. Sunku įtikinti žmones tokiais „žaidimais“ užsiimti, tačiau atgręžiant į Rusiją, kur šis „žaidimas“ plinta, ir kalbėdami apie tyčinių savęs žalojimų problemą, dabar tenka sunerimti ir mums. Būtina stengtis užtikrinti, jog savižudybių būtų kuo mažiau, nes kiekvienas žuvęs žmogus, net ir avarijoje, kai jo mirties galima išvengti, liūdina.“

Priežastys ir artimųjų pagalba
Savižudybių skaičiai Lietuvoje pastaraisiais metais mažėjo, tačiau mūsų šalyje savižudybių skaičius ženkliai didesnis, kaip teigia M. Strička, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu. Ir viso to priežastys pačios įvairiausios: socialinės, didžioji dalis žudosi dėl alkoholio problemų. Nemaža dalis žmonių yra emigravę į kitas šalis, todėl atsiranda daugiau vienišų žmonių ir tai taip pat prisideda prie savižudybių augimo. Šiandien opios ir ekonominės problemos, dėl ko taip pat auga savižudybės.

Visos išvardytos priežastys, anot M. Stričkos, susijusios ir kai kurios tarpusavyje sąveikauja. Tai parodo, jog Lietuvoje kovoti su savižudybės problema dar itin sudėtinga.

„Savižudybės – problema didelė. Siekiant su šia problema kovoti, reikia analizuoti patį procesą ir jo priežastis, siekiant išsiaiškinti, kodėl tas žmogus nori nusižudyti. Niekada vienos priežasties, kodėl žmogus nebenori gyventi, nėra. Dažnai silpnesnius paveikia aplinka.

Kita savižudybių priežastis gali būti ir patyčios. Siekiame Lietuvoje sukurti sistemą, kad galėtumėme suteikti pagalbą kiekvienam asmeniui, kuris šiuo metu išgyvena emocinę krizę.

Tokia pagalba susideda iš trijų komponentų. Pirmiausia mes turime laiku atpažinti riziką. Kiekvienas bendraudamas su artimu žmogumi gali pamatyti grėsmę ir tai pastebėjus reikia susirūpinti, leisti žmogui išsikalbėti.

Atpažinus savižudybės riziką reikia žinoti, kur galima kreiptis pagalbos. Emocinė laikina pagalba kartais suteikiama ir telefoninės pagalbos centruose. Tačiau itin svarbu, kad žmogus, kuris patiria emocinę krizę, galėtų čia ir dabar kreiptis į psichikos sveikatos centrą, kur jam būtų teikiamos psichologo ar psichiatro konsultacijos tą pačią dieną ar net valandą.
Svarbu užtikrinti pagalbos tęstinumą, nes labai dažnai žmonės, išgyvendami emocines krizes, galvoja, kad jų problemos per didelės, ir patys be paraginimo į specialistus nesikreipia. Taip pasireiškia trečias komponentas, kai siekiama sukurti proaktyvią pagalbą, tada jau specialistas ieško žmogaus, kuriam ta pagalba reikalinga“, – aiškina M. Strička.

Daugėja tyčinių savęs žalojimo atvejų
Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro duomenimis, nuo 2010 metų iki 2015 metų vien Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone nusižudė 270 žmonių, kurių mirties priežastimi tapo tyčiniai susižalojimai ar tyčiniai apsinuodijimai. Praėjusiais metais Lietuvoje nusižudė net 17 vaikų. Žinoma, pastaraisiais metais valstybė vis daugiau dėmesio skiria savižudybių skaičiaus mažinimui.

„Jei kalbėsime apie savižudybes ir jų priežastis, tai Lietuvoje dar yra kur tobulėti. Siekiame sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui gauti savalaikę pagalbą, ištikus emocinei krizei ir bandžius žudytis. Jei žmogus patenka, pavyzdžiui, į ligoninę apsinuodijęs vaistais, jam turėtų būti atliktas psichosocialinis vertinimas, aiškinantis, kas sąlygojo tokius veiksmus. Tada turėtų būti suteikiama pagalba. Išėjus iš ligoninės jau kitą dieną asmens sveikatos priežiūros įstaigos atskirai turėtų susisiekti su pacientu ir pasiūlyti jam tolimesnę pagalbą.

Tokia sistema pradeda veikti Vilniaus mieste ir keletą metų veikia Kupiškyje. Su savižudybių problema aktyviai savanoriškai kovoja ir Kelmės rajonas, iš kurio galėtų pasimokyti ir Šiauliai. Bet kuriuo atveju tikimės, kad dabartinė Vyriausybė perims geruosius pavyzdžius ir visoje Lietuvoje pradės veikti panašus principas, kuris realiai padės kovoti su savižudybių problemomis ir jų mažinimu“, – „Šiaulių naujienoms“ sako M. Strička.