Finansų ministerija pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas. Jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką. Šiaulių verslininkai sako, kad tokios deklaracijos sveikintinos, tačiau abejoja, ar numatytos priemonės gali atnešti konkrečios naudos. Priemonių plane jie labiausiai pasigenda konkretumo ir kompleksinio požiūrio.
Pateikė naujų priemonių planą
„Nors pertvarkų sritys skiriasi, tačiau visos jos tampriai susijusios tarpusavyje, persidengia ir maksimalų rezultatą gausime tik įgyvendinę jas visas. Skatinsime priemones, kurios duos realios naudos ekonomikai ir žmonių gerovei, ūkiškumą bei racionalų planavimą“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.
Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.
Planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių. Be to, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc., taip pat skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Tikimasi, kad šios priemonės padės skatinti investicijas bei verslui užtikrins geresnes alternatyvaus skolinimosi sąlygas.
Nemenką dėmesį žadama skirti ir regionų plėtrai. Bus siekiama identifikuoti bei efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą – kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę (pirmiausia – darbo vietas), mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos.
Priemones vertina skeptiškai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šios permainos iš tiesų yra reikalingos. Tačiau, anot jo, to negana. Siekiant konkrečių rezultatų būtinas kompleksinis požiūris.
„Manau, šie siūlymai kol kas yra pakankamai neišbaigti, tai labiau deklaratyvūs teiginiai, nors, žinoma, sveikintini. Gražu, kad mes sugebame įvardyti kai kurias bėdas, bet jeigu nesugebėsime identifikuoti giluminių problemų, visi gražūs pareiškimai tik ir liks deklaracijomis, kurias vėliau kartos ir kita valdžia“, – mano V. Japertas.
ŠPPAR prezidentas patikina, kad pradedančiam verslui atleidimas nuo mokesčių iš tiesų yra labai svarbus, tačiau planuojama vienų metų lengvata vargu ar ką nors pakeis. Pašnekovo teigimu, reikia galvoti ne apie trumpalaikę, bet ilgalaikę gerovę, todėl nurodžius vieną priemonę, bet nesuradus jos papildančios, tikėtis esminių permainų – mažų mažiausiai naivu. Anot jo, tai lygiai tas pats, kas įvilioti pelę į sūrių pelėkautus.
Kalbėdamas apie reinvestuojamą pelną jis pabrėžia, kad čia Lietuva ženkliai atsilieka nuo Estijos. Kol mūsų kaimynai jau dešimtmečius reinvestuoja į technologinį atsinaujinimą, mes apie tai tik kalbame ir, deja, ateityje nesimato jokios tąsos.
„Kovoje dėl konkurencingumo, investicijų pritraukimo standartines savo pozicijas praradome jau seniai. Todėl nemanau, kad atleidimas nuo mokesčio reinvestuojamam kapitalui – pakankamas instrumentas siekiant užtikrinti verslo konkurencingumą. Apskritai, manau, jog siekiant kažkokių permainų, reikalingas efektyvesnis Finansų, Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendradarbiavimas“, – pastebi V. Japertas.
Šalies regionai nukenčia labiausiai
Jis skeptiškai vertina ir Finansų ministerijos užmojus mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Anot pašnekovo, daug svarbiau užtikrinti, kad žmogus būtų suinteresuotas daugiau uždirbti ir mokėti mokesčius.
„Pasakymu, kad reikia remti mažiausiai uždirbančius, kaip ir yra keliamas tikslas – neuždirbk ir nemokėk. Tokiais metodais tu jokiu būdu nepanaikinsi socialinės atskirties ir nesustabdysi emigracijos. Pats pagrindinis tikslas šiandien turėtų būti – suformuoti tokią Lietuvos ekonomiką, kad žmogus turėtų galimybę užsidirbti tiek, kiek jam reikia oriam gyvenimui“, – sako ŠPPAR prezidentas.
Kalbant apie regionų ekonominę, socialinę politiką padėtis dar blogesnė. Prezidento nuomone, regioninės politikos praktiškai nėra. Vietoj to egzistuoja tik gražių idėjų kratinys be jokių konkrečių tikslų.
„Kalbant apie regioną reikėtų galvoti, kaip užtikrinti, jog regionas turėtų motyvuotus, darbingus ir kūrybingus žmones. Turime svarstyti, kaip darbingo amžiaus žmones išlaikyti regionuose, jog jie čia liktų gyventi, galėtų užsidirbti, kultūringai praleisti laisvalaikį ir t. t. Būtent tai ir yra regionų politika, tačiau jos nematyti nei miesto, nei nacionaliniu mastu. Šiuo atžvilgiu kalbų daugiau nei veiksmų“, – mano V. Japertas.
