Šiauliai vieni pirmųjų šalyje pareiškė pasirengę priimti pabėgėlius iš Rytų. Balandį šešios sirų šeimos aplenks Ruklos pabėgėlių centrą ir iškart įsikurs šalies miestuose ir rajonuose. Šiaulių tarp šių pilotinių savivaldybių kol kas nėra, bet Savivaldybę nebaugina galimi atvykėliai iš karo nuniokotų Rytų šalių.
Pabėgėliai vyks tiesiai į savivaldybes
Vyriausybei ieškant būdų pabėgėlius iš Rytų valstybių kuo sėkmingiau integruoti mūsų šalyje, žvilgsniai nukrypo į savivaldybes. Balandžio mėnesį pirmos šešios pabėgėlių šeimos apsigyvens šalies savivaldybėse.
Pagal dabar galiojančią tvarką, pirmiausia jos būna nukreipiamos į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame praleidžia iki 3 mėnesių. Čia socialiniai darbuotojai, bendradarbiaudami su Darbo birža, įvertina pabėgėlio gebėjimus ir kvalifikaciją, tikrinama jo sveikata, intensyviai mokoma lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros, kad būtų tinkamai pasiruošta įsilieti į šalies visuomenę bei darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija – tokia integracija nėra pakankamai efektyvi, todėl bus bandoma prieglobsčio ieškančius užsieniečius iškart nukreipti į savivaldybes, apeinant pabėgėlių priėmimo centrą. Toks modelis taikomas Estijoje.
„Noriu pabrėžti, kad prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios norės ir bus pasirengusios šiai integracijai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad visos priemonės pabėgėliams, kuriuos priimame pagal Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai, yra finansuojamos išskirtinai tik iš ES lėšų, skiriamų pabėgėlių perkėlimui – mūsų šalies biudžeto lėšų tam nenaudojama visai. Tai reiškia, kad pabėgėlių apgyvendinimo išlaidos, pašalpos, kalbos mokymai, ugdymo, psichologinės pagalbos ir visos kitos priemonės finansuojamos tik ES lėšomis“, – ministerijos pranešime cituojamas ministras L. Kukuraitis.
Ministras pavirtino, kad balandį prasidėsiantis projektas būtų bandomasis ir tik jam pasiteisinus ministerija galvotų apie tokios integracijos plėtrą.
Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Dalia Milkevičienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, jog nuo balandžio mėnesio pirmosios pabėgėlių šeimos atvyks tik į tas savivaldybes, kurios yra tam pasiruošusios: turi kur apgyvendinti, Darbo birža gali rasti darbo pasiūlymų, švietimo sistema pasirengusi integruoti pabėgėlių vaikus, į procesą įsijungusi vietinė Raudonojo Kryžiaus organizacija. Nors savivaldybės dar neįvardijamos, tačiau skyriaus vedėja patvirtino, kad pirmųjų savivaldybių sąraše Šiaulių nėra.
Siūlėsi, bet reikės geriau pasiruošti
Dar 2015 metų rugsėjį Šiaulių miesto savivaldybė viena pirmųjų nusiuntė ministerijai raštą, patvirtindama, kad yra pasirengusi priimti pabėgėlius iš karo veiksmų nusiaubtų Rytų valstybių. Tuomet miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius priminė, jog Šiauliuose veikia universitetas, kolegijos, kurios turi potencialą vykdyti integracijos projektus. Neoficialiai buvo svarstoma, jog pabėgėlius būtų galima apgyvendinti universitetui priklausančiame tuščiame bendrabutyje.
Kokia situacija šiandien? Administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus papasakojo, kad Savivaldybės atstovai vyko gal į 8 konferencijas, kuriose kalbėta kaip pabėgėlius priimti, integruoti ir pan. Pavaduotojas prisiminė, kad Šiauliuose sėkmingai įsikūrė trys šeimos iš Ukrainos: užsiregistravo Darbo biržoje, įsidarbino.
„Dėl pabėgėlių iš Rytų kyla kultūrinė problema: kalba, kultūriniai skirtumai. Jei būtų skirtos lėšos, universitetas galėtų vykdyti kalbos mokymus. 2-3 šeimų apgyvendinimui galėtume skirti kelis kambarius Nakvynės namuose. Tolimesnė integracija priklauso nuo ministerijos“, – sakė M. Šiurkus.
Jis įsitikinęs, kad pritaikyti prieglobsčio ieškantiems žmonėms tuščią universiteto bendrabutį nėra tikslinga. Tam reikėtų nemažų lėšų, be to, vienoje vietoje apsigyvenę užsieniečiai nesiintegruotų, o gyventų savoje uždaroje bendruomenėje. Anot M. Šiurkaus, Europos Sąjungos politika vykdant pabėgėlių įsiliejimą į vietines bendruomenes – nekurti socialiai probleminių židinių. Pavaduotojas nėra tikras, ar atvykusios šeimos Šiauliuose liktų, nes mūsų šalies pragyvenimo lygis nėra patrauklus užsieniečiams.
Galėtų priimti 6 prieglobsčio prašytojus
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė patvirtino administracijos direktoriaus poziciją, kad Šiauliai galėtų priimti 6 asmenis iš Rytų, ieškančius Europoje prieglobsčio. Apgyvendinimas nakvynės namuose būtų laikinas, kol atvykėliai susirastų kur gyventi, susitvarkytų dokumentus, pradėtų gauti išmokas, užsiregistruotų Darbo biržoje.
Nakvynės namai arba Socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo tarnyba turi kelis tuščius kambarius. Tiek kambariai, tiek visas pastato korpusas yra atnaujintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Kambariai, virtuvė, dušai, poilsio kambarys tvarkingi, baldai – pakankamai nauji. Galima naudotis kompiuteriais, interneto ryšiu, čia dirba socialiniai darbuotojai. Sąlygos gyvenimui neblogos, tik pats pastatas Pakruojo gatvėje gerokai nuošalioje miesto vietoje.
E. Čičelienė pasigedo konkretesnės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos pabėgėlių atžvilgiu. Anot vedėjos, kol kas viskas teorinio lygmens. Savivaldybė pabėgėlių integracijos plano pasitvirtinusi neturi.
„Žiūrėsime, kokių paslaugų paketą galėtume jiems siūlyti: padėti užsiregistruoti Darbo biržoje, susitvarkyti dokumentus, pašalpas. Jei atvyktų ir vaikų, pradėtume bendradarbiauti su švietimo įstaigomis. Prieš atvykdami į Lietuvą prieglobsčio prašytojai žino, kokią pagalbą ir kokias lėšas pragyvenimui gaus. Buvo pasklidusios kalbos, kad jie gaus dideles išmokas, tai nebus taip. Jie gaus daugmaž tokias pat išmokas, kaip ir mūsų piliečiai“, – aiškino E. Čičelienė.
Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė patvirtino, kad keli pabėgėlių vaikai problemų nesukeltų. „Santarvės“ mokykloje yra išlyginamoji klasė, kurioje metus mokosi lietuvių kalbos nemokantys vaikai.
„Jei prireiktų vietos darželyje, surastume. Mūsų darželiai nėra labai perpildyti, kilus būtinybei, tiek mūsų miesto gyventojams, tiek atvykėliams vieną kitą vietą rastume“, – sakė vedėja.
Europos Sąjunga yra skyrusi prieglobsčio gavėjų kvotą Lietuvai – 1077 žmones: 971 turėtų būti perkeltas iš Graikijos bei Italijos ir 106 – iš Turkijos. Jau yra perkelti 254 prieglobsčio gavėjai. Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną žmogų.
