Savivaldybėje toliau gvildenamas klausimas, ar reikia miestui „Žiburio knygyno“. Pirmadienį pritarimą gelbėti ant bankroto ribos atsidūrusį Savivaldybės knygyną išsakė Seimo narys, buvęs miesto vicemeras  Stasys Tumėnas. Vakar spaudos konferenciją surengė „Žiburio knygyno“ direktorė Rima Ignatavičienė. Savivaldybės administracija dėl galimų buvusios įmonės vadovės veiklos pažeidimų kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Išlindo skolos
Nuo rugsėjo Savivaldybės akcinės bendrovės „Žiburio knygynas“ direktore dirbanti R. Ignatavičienė spaudos konferencijoje sakė, kad atėjusi į šias pareigas tikėjosi, jog knygynas gali būti šiauliečiams ir miesto svečiams patrauklus ir vykdyti papildomas užimtumo ir kultūros puoselėjimo veiklas.

Po poros mėnesių pamatė, kad įmonę slegia skolos, tiekėjams už knygas nesumokėta beveik 80 tūkst. Eur. Skola kaupiasi jau nuo 2013 m. Įmonė nuostolingai dirba trejus metus. 2016 m. veiklos nuotolis didžiausias – per 26 tūkst. Eur, nors 2015-aisiais siekė 7,2 tūkst. Eur.

2016 m. paskutinį ketvirtį įmonei vadovavusi direktorė to meto veiklą įvertino gerai: nors pardavimai sumažėjo, buvo sumažintos ir išlaidos. Darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 13 (2015 m.) iki 7.

R. Ignatavičienė vardijo pastebėtas ankstesnės knygyno veiklos, kai ji dar nedirbo, keistenybes. Vos du filialus turintis knygynas samdė vairuotoją, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl jo automobilio panaudos. Knygynas apmokėdavo automobilio eksploatavimo išlaidas.

R. Ignatavičienė stebėjosi, kad puse etato dirbančio vairuotojo atlyginimas ir išlaidos už automobilio kurą beveik siekdavo direktorės atlyginimą. Anot direktorės, vairuotojo pagrindinė darbovietė buvo degalais prekiaujanti įmonė, o jis pats su buvusia ilgamete knygyno vadove buvo susijęs asmeniniais santykiais.

Dar vienas įdomus faktas – knygyne buvo prekiaujama neapskaitytomis naudotomis darbuotojų knygomis.

R. Ignatavičienę stebina ir tai, kad 6 darbuotojas buvusi direktorė atleido iš darbo su 2-6 mėnesių išeitinėmis kompensacijomis (vidutinis darbo užmokestis – 500 Eur), o pati beveik 40 metų knygynui vadovavusi direktorė iš nuostolingai veikiančios įmonės irgi išėjo su kompensacijomis.

„Neigiamai esu vertinama dalies visuomenės dėl to, kad kolektyvą pakeičiau 95 proc., liko tik dvi tos pačios darbuotojos. Keturios ilgametės pardavėjos išėjo savo noru be išeitinių. Ar neįmanoma vadovui susitarti su žmogumi, kad jis išeitų savo noru, jei matai akivaizdžiai funkcijų nevykdymą? Kiekvienas vadovas ras galimybę atsisveikinti su savo darbuotoju draugiškai“, – dėstė naujoji direktorė.

Kreipėsi į teisėsaugos institucijas
R. Ignatavičienė tikisi, kad į daugelį klausimų atsakys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba, Šiaulių apygardos prokuratūra bei Lietuvos auditorių rūmai, nes su jos pritarimu Savivaldybės administracija vasario 17 d. kreipėsi į šias institucijas siekiant, kad būtų nustatyta, kokios neteisėtos veiklos buvo įvykdytos.

Vadovė sakė nedrįstanti reikšti priekaištų auditoriams, kasmet auditavusiems įmonę. Anot jos, auditas atliekamas pagal įmonės vadovo arba vyr. finansininko pateikiamą informaciją. Direktorė spėja, kad  informacija auditoriui buvo pateikiama netiksli.

Žiniasklaidos atstovams R. Ignatavičianė sakė, kad knygynu buvo naudojamasi pažeidžiant viešąjį interesą ir šiandien priverčiant visuomenę rinktis, ar ji nori išlaikyti knygyną, ar turi jį prarasti. Tačiau vadovė pripažino, kad knygynas nebūtinai turi veikti kaip Savivaldybės akcinė bendrovė, juolab kad šios institucijos funkcijos nėra daryti verslą. Ji prisiminė, kad Kaune Savivaldybės knygynas perduotas privatininkams ir toliau veikia.

„Privatizuoti tokį objektą yra paprasčiausia. Jei privatus sektorius mato pelną, ar nėra tikslinga, kad ir Savivaldybės knygynas galėtų veikti ir lygiuotis į privačius knygynus. Esu pasiryžusi kovoti dėl knygyno. Tai yra komanda profesionalių specialistų, kurie kasdien nuoširdžiai dirba. Kreipiuosi į kiekvieną šiaulietį, prašydama susivienyti ir pirkti pas mus, teikti pasiūlymus, kaip knygyną padaryti klestintį“, – sakė vadovė.

Kitokia knygyno veikla
Ji patvirtino, kad prašo Savivaldybės padengti skolas. Meras A. Visockas siekia šiai įmonei iš biudžeto skirti 100 tūkst. Eur. Ar taip nėra iškreipiama rinka, kurioje veikia ir kiti knygynai, neturintys galimybių gauti finansinės injekcijos iš biudžeto?

„Nemanau, kad tai rinkos iškreipimas. Tai akcininkų atsakomybė, kad daug metų nebuvo stebima knygyno situacija. Injekcija į tai, kad būtų išsaugota ir plėtojama jo veikla. Skolų padengimui reikia apie 86 tūkst. Eur. Miesto vadovų užmojis skirti didesnę sumą yra sveikintinas, mes iškart turėtume galimybę šiek tiek investuoti ir plėsti veiklas“, – aiškino R. Ignatavičienė.

Direktorė pripažįsta, kad knygynas atsigautų ir be Savivaldybės pagalbos, tačiau šis procesas būtų ilgesnis ir sudėtingesnis, reikalautų papildomų priemonių. Ji pranešė, kad ateityje įmonė orientuosis ne į knygų pardavimą.

„Šios veiklos liks apie 50 proc. Dalis knygyno jau yra atlaisvinta ir laukia galimybės investuoti į pertvarkymą, siekiant suformuoti erdves atskiriems rinkos segmentams – vaikams, senjorams, šeimoms, jaunimui. Kaip siūlė Seimo narys S. Tumėnas, paprasčiausia būtų išnuomoti laisvas patalpas, tačiau finansiškai tai neekonomiška. Toks plotas, kurį galime išnuomoti, neatneštų tokios naudos, kurią galime gauti vykdydami suplanuotas veiklas.  Turime viziją vykdyti aktyvią finansiškai naudingą veiklą: tai komerciniai renginiai vaikams, šeimoms, patalpų nuoma renginiams, konferencijoms, mokymams, seminarams. Dalis patalpų būtų pritaikyta kavinei. Ji būtų patraukli jaunimui, kuris naudojasi IT galimybėmis, įdiegsime bevielį internetą“, – planais dalijosi direktorė.

Ji tikino, kad vien iš knygų pardavimo knygynas negalėtų išsilaikyti, be papildomų veiklų būtų nekonkurencingas rinkoje.

Neskirs pinigų – trauksis
R. Ignatavičienė patvirtino, kad jei Savivaldybė ir akcininkai neprisidės prie „Žiburio knygyno“ finansinės veiklos optimizavimo, svarstys galimybę pasitraukti iš direktorės pareigų.

Ji paneigė mero praėjusią savaitę padarytą pareiškimą, kad direktorė jau parašė prašymą atleisti ją iš pareigų.

„Jei situacija nebus sprendžiama, ji dės pareiškimą. Ji jau dabar yra padėjusi, vakar. Dabar serga, susitariau, kad pasikalbėsime kitą savaitę“, – spaudos konferencijoje prieš savaitę sakė meras, tvirtindamas, kad direktorę būtina išsaugoti, nes ji yra šviesus žmogus.