Lietuva prisimins prieš 99 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių dienų žmones. Su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinsime vieni kitus.

Vasario 16-ąją savo gimtadienius švęs ir žinomi šiauliečiai, kurie sutiko pasidalyti mintimis ir prisiminimais apie savo gimimo dienas.

R. Struoga: svarbiausia – meilė žmogui
Fotografas Romualdas Struoga gimė 1932 m. vasario 16-ąją ir tikina, kad ypač savo gimimo dienos nešvęsdavęs. Pasak jo, manyti, kad anuomet verčiau jau šventę būdavę geriau praleisti ramiai, yra klaidinga. „Man buvo paprasta. Aš pasijuokdavau, kad ši diena – mano šventė ir galiu daryti šiek tiek daugiau. Buvau pasinėręs į savo specialybę, nes esu tokios egzotiškos profesijos žmogus – telegrafo inžinierius. 1954 m. grįžau iš Užbaikalės, iš karinės tarnybos, kuri truko trejus metus, – sako jis. – Dabar jau pasenau. Sąjūdžio laikais fotografija užsiiminėjau, pradžia Sąjūdžio Šiauliuose – Inžinierių namuose kūrėsi, nuėjau ten ir pasisiūliau kuo padėti galiu. Tapau Sąjūdžio fotografu, fotografuoju ir toliau.“

Pasak R. Struogos, šiandien gyvename gerai, tik reikia daugiau vienam kitą suprasti ir atjausti, nesileisti išnaudojamiems. „Netgi per daug gerai gyvename, jei kalbame apie buitį. Žodžiu, gyvenimas neblogas, bet reikia saugotis kvailų politikų ir nesąžiningų žmonių. Turime palaikyti lietuvybę, priimti žmones iš kitur svetingai. Jauni žmonės – nuostabūs, tik reikia jiems darbštumo, siekti mokslo, nebūti paviršutiniškiems, skaityti, šviestis. Svarbiausia – meilė žmogui, artimui. Reikia savyje turėti gerąjį pradą ir juo sekti. Ir nesvarbu, kokios bus aplinkybės. Tėvynę reikia saugoti. Dabar žodžių būna labai gražių, bet norėtųsi ir gražių darbų“, – sako R. Struoga.

V. Juškus: tikri lietuviai mini šią dieną
Buvęs Šiaulių miesto meras politikas Vytautas Juškus vasario16-ąją sulauks 73 metų. „Kai kurie žmonės sako, kad anuo metu buvo problematiška švęsti. Visą laiką švenčiau ir niekas man netrukdė to daryti, tai tik mitas, jog bijojome, negalėjome. Eidavome į kavines. Anuomet buvo tokia kavinė-naktinis baras prie pat Civilinės metrikacijos biuro. Nueidavome ir ten pašvęsti gimtadienio“, – sako V. Juškus. Tada susirinkdavę draugai pavakarodavo kaip reikiant, dabar gimimo diena švenčiama šeimos rate. V. Juškus juokauja, kad vasario 16-ąją jo gimtadienį švenčia visa Lietuva.

„Žinoma, tai istorinė diena, nepaprastai reikšminga. Tikri lietuviai mini šią dieną. Visais laikotarpiais visko iš karto nebūna. Kažko trūksta, kažko kažkas nepadaro. Negeri dalykai darosi tiek ir mieste, ir tiek valstybės mastu ne viskas gerai. Bet ne šita proga kalbėti apie tai. Pirmiausia reikėtų mūsų žmonėms įskiepyti padorumą ir sąžiningumą. Žmonės išvyksta iš Lietuvos, dažniausiai dėl to, kad negali čia uždirbti ir pragyventi, nors visi politikai deklaruoja, kad bus stabdoma emigracija. Tad nepaprastai liūdna“, – kremtasi V. Juškus.

R. Jakutis: šventė ir liūdesys yra nesuderinami
Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ renginių organizatorius Ričardas Jakutis diena anksčiau pasitiks 65-erių metų jubiliejų.

„Aš nebūsiu geras pašnekovas, nes nemėgstu gimtadienių. Kompanijoje gali būti daugiausiai 12 žmonių (Kristus per paskutinę vakarienę buvo geriausias psichologas – jeigu jau žmonių daugiau negu 12, sunku bus susikalbėti). Per gimtadienį susirenka keturi patys artimiausi žmonės. Pernelyg niekuomet nešvęsdavau, niekur ir neįkliūdavau. Vienoje pažįstamų šeimoje, atsimenu, sovietmečiu Vasario 16-ąją prie liustros buvo pririšti trys balionai – geltonas, žalias, raudonas. Bet žinoma, mes visi prisimindavome Aktą pasirašiusius signatarus, žmonės nešdavo gėles ant J. Basanavičiaus kapo. Panašiais dalykais girtis negaliu“, – sako R. Jakutis.

Pasak jo, šventė ir liūdesys yra nesuderinami žodžiai, tik, regis, nuo pat atgautos Lietuvos nepriklausomybės pradžios Vasario 16-ąją minėdavome liūdnai.

R. Jakučio manymu, lietuvių gyvenime yra pakankamai daug juodos spalvos, antai, net ir skulptūros tarsi gedi, didžiavyriai, literatai skulptūrose liko liūdnais veidais, tarsi liūdėti yra labai gerai. „Vis dėlto ėmėme keistis. „Laiptų galerijos“ akcija – važinėjimas autobusais ir eilių skaitymas – dėl jo irgi baiminomės: kaip žmonės tai supras. Sykį toks pagyvenęs žmogus, pasipiktino, kad užuot pensijas pakėlus eiles skaito“, – prisimena jis.

K. Šavinis: Vasario 16-oji – nepakeičiama
Politikas Kazimieras Šavinis Valstybės atkūrimo dieną švęs aštuoniasdešimtmetį. „Kai dirbau Šiauliuose, kai kurie draugai ateidavo pasveikinti, bet niekad švenčių didelių nebūdavo, daugiausiai susirinkdavo giminaičiai, su kuriais dainuodavome. Ar persekiojo dėl to, nepasakyčiau. Nors sykį rusai kaimynai, matyt, kitaip nusiteikę buvo ir iškvietė tuometinę miliciją – atėjo, parodžiau pasą ir pasibaigė: atsiprašė ir išėjo. Mes buvome dainingi ir nepabijodavome „Lietuva brangi“ padainuoti, kuri prilygo himnui. Studijų laikais gyvenome trise Žaliakalnyje esančiame bute, neturėjome pinigų, nedarydavome jokių vaišių, bet dainuodavome. Sykį vėliau atėjo gretimo kambario studenčiokai ir pasakė jog prie vartelių kažkas mus stebi“, – prisimena K. Šavinis. Tačiau nieko panašaus į incidentą neįvyko.

Pasak K. Šavinio, kuo toliau gyvenimas eina, tuo mažiau ypatingi tampa gimtadieniai. Niekada politikui nebuvo linksma nei per Naujuosius metus, nei per gimtadienius, nes šie primena, kad praėjo daug metų. „Bet nieko tokio, tai yra gyvenimas. Man labai maloni ši diena, tai malonus sutapimas. Nuo pat mažens žinojau, kad tą pačią dieną minima Nepriklausomybės šventė. Mano artimieji tuo džiaugėsi, tuo pačiu ir aš. Vasario 16-oji – nepakeičiama. Be jos nebūtų buvę Kovo 11-osios“, – sako jis.