Ką darytumėte, jei dabar laukuose pamatytumėte besiganantį stirniuką ar kitą laukinį žvėrį? Sustotumėte pasigrožėti, o gal bandytumėte prie jo prieiti? O jei jis serga, gal bandytumėte kaip nors padėti?

Būtent tokią dilemą praėjusį savaitgalį sprendė Rasa Kelpšienė, kuri važiuodama dviračiu įprastu maršrutu netoli Meškuičių sutiko mažą stirniuką. Moteris bandė prieiti arčiau ir labai nustebo, kai šis gražuolis nenubėgo. Padariusi kelias nuotraukas ir asmenukę su stirniuku, R. Kelpšienė jas paviešino socialiniame tinkle tikėdamasi gauti naudingos informacijos, kaip tokiu atveju elgtis, ar galima kaip nors žvėreliui padėti.

„Šiaulių naujienoms“ aplinkosaugininkai paaiškino, jog geriausia tokius gyvūnus palikti ramybėje, nes vyksta natūrali gamtinė atranka. O jei dar žvėrelį nuspręstumėte parsivesti į namus, gali grėsti administracinė atsakomybė ir baudos už neteisėtai paimtą žvėrį net iki kelių tūkstančių eurų.

Žvėris draugiškas, nes tikriausiai serga
Savaitgaliais, jei tik leidžia oro sąlygos, R. Kelpšienė važinėja dviračiu. Paprastai jos kelionė tęsiasi iki Barysių oro uosto Joniškio rajone. Nuo jos namų Meškuičiuose tai maždaug 6,5 kilometro. Žiemą moteris važinėja kiek rečiau ir dažniausiai tik savaitgaliais, nes anksti sutemsta ir po darbo ji nespėja. Tačiau buvimas gamtoje ir važiavimas dviračiu padeda atsipalaiduoti ir įveikti stresą, todėl kai neslidu, radusi progą R. Kelpšienė važiuoja ir žiemą.

Šį kartą R. Kelpšienės kelionę praskaidrino netikėtai sutiktas stirniukas, kuris buvo itin draugiškas. Tiesa, moteris sakė, jog jau rudenį pastebėjo toje pačioje vietoje besiganančią stirną su dviem mažais stirniukais. Tačiau anąkart pabandžius priartėti jie pabėgdavo. Todėl šį kartą R. Kelpšienė labai nustebo, kai stirniukas niekur nebėgo.

Žmonės sakydavo, jog jei laukinis gyvūnas nebėga nuo žmogaus, jis yra prijaukintas ar serga. Panašiai pagalvojo ir R. Kelpšienė.

„Praėjusį savaitgalį važiavau po maždaug mėnesio pertraukos ir netoli kelio, maždaug 1 km iki Barysių kaimo, pastebėjau stirniuką rapsų lauke. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau pavyks jį nufotografuoti. Dar pagalvojau, kaip užaugo mažylis. Tikiu, jog tai vienas iš rudenį matytų stirniukų, tik kažin kur dingo jo šeima. Apstulbau, jog nusileidus nuo kelio jis nepabėgo.

Padariau vieną nuotrauką ir pabandžiau prieiti arčiau, nors vis bijojau, kad nepabaidyčiau. O jis pakėlė galvą, pažiūrėjo savo didelėmis gražiomis akimis ir pats priėjo arčiau. Net leidosi paglostomas. Širdis sustojo, nes negalėjau patikėti, kad man taip pasisekė.

Nors iš tiesų tai kartu ir gaila buvo, nes supratau, jog tai nenormalus laukinio gyvūno elgesys. Ir į „Facebook“ įdėjau nuotraukas tikėdamasi, jog gal kas pasakys, kaip būtų galima žvėreliui padėti. Dabar neramina mintis, jog žmonės puls žiūrėti, kaip tas stirniukas gyvena, ir taip drums jo ramybę. Tačiau tikiuosi, jog viskas baigsis laimingai“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo R. Kelpšienė.

Keletas vietinių gyventojų R. Kelpšienei aiškino, jog tikriausiai stirniukas prisiėdė rapsų ir išputo. Todėl jie tokie jaukūs. Panašiai sakė ir medžiotojai.

Prijaukinti žvėrys tampa pažeidžiami
Šiaulių miesto biologas, medžioklės žinovas Artūras Čalutka sako, jog laukiniai žvėrys bijo žmonių, o kai jie jų nebijo, verta sunerimti, nes tada tikriausiai toks gyvūnas yra prijaukintas arba sunkiai serga, todėl leidžiasi globojamas žmogaus.

Šalia kelio matytas R. Kelpšienės stirniukas, anot žinovo, tikriausiai serga ar buvo prisiėdęs rapsų, kurie stirnoms itin nuodingi. Tačiau nebūtinai toks gyvūnas mirs.

„Anksčiau, kai žmonės mažiau augindavo rapsų, tai tokių ir problemų nebūdavo. Rapsai – nuodai stirnoms. Priėdusio rapsų stirniuko skrandis sustreikuoja, galiausiai jis pradeda viduriuoti. Silpnesni greit krenta, o stipresni – išgyvena. Tokia yra natūrali gamtos atranka.

Tačiau labai blogai, kai į šią gamtos atranką įsikiša žmonės. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog stirnos labai greitai pripranta prie žmogaus, jos gali sekioti iš paskos kaip šuniukai. Tačiau toks prijaukintas žvėris jau yra pažeistas ir nebegali sugrįžti į gamtą, kur jo tyko pavojai, nes jis nebebijo valkataujančių šunų, medžiotojų ar brakonierių“, – aiškina A. Čalutka.

Be to, anot medžioklės žinovo, laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė ir dar nėra nuspręsta, ką su tokiais nelaimėliais reikėtų daryti. A. Čalutka prisimena, jog kažkada buvo kalbėta, jog sužeistus žvėris reikėtų gydyti prieglaudose. Tačiau vargu ar tokia pagalba atneštų naudos, nes gyvūnai, kurie nebeturi baimės instinkto, vėliau grįžę į savo aplinką neišgyvena.

Kaip elgtis tokiais atvejais, vieno patarimo nėra. Visais atvejais, geriau žmogui nesikišti. A. Čalutka pataria pamačius laukinius gyvūnus, kurie nesibaido, prie jų neiti arčiau siekiant nepadaryti daugiau žalos.

„Tikriausiai ir šis stirniukas išgyvens, nes lauke galima rasti želmenų, įvairiausių šakelių. Tačiau žmonėms nereikėtų prie jo eiti, nes prijaukintam gyvūnui atrodys, jog visi nori jį globoti, net ir brakonieriai ar medžiotojai.

Situacija tokia, kad ir aš šiuo metu savo sodyboje netoli Pakruojo turiu stirniuką. Paskambinę žmonės sakė, jog bėgdamas stirniukas įkrito į upelį. Parsivežiau jį, kad sušiltų, padėjau maisto. Stengsiuosi, kad jis mažiau mane matytų, o kai kailis išdžius, pradarysiu duris, kad galėtų išbėgti. Neaišku, kiek čia gero padariau, tačiau kaime šis stirniukas būtų buvęs lengvas grobis net šunims“, – paaiškino specialistas.

Gresia baudos už neteisėtai paimtą žvėrį
Yra nemažai žmonių, kurie norėdami padėti sužeistus ar sergančius žvėris parsiveža į namus. Tačiau aplinkosaugininkai aiškina, jog taip elgtis nedera, o nesilaikantiems įstatymų net gresia baudos.

„Gyvūno jauniklį sutikę žmonės pamano, kad gležnas mažylis yra paliktas, alkanas ir silpnas, tad jį gabenasi į namus. Vėliau aplinkosaugininkams ir gyvūnų globos specialistams tenka spręsti, ką daryti su iš laukinės gamtos paimtais gyvūnų jaunikliais.

Paprastai jauniklių – stirniukų, briedžiukų, lapių ar kiškučių – tėvai juos stebi, saugo iš atokiau ir atėjus laikui pamaitina. Tuo tarpu žmogaus įsikišimas gali būti pražūtingas. Jeigu gyvūnų jauniklis paimamas, grąžinti jį tėvams praktiškai nebeįmanoma, o laikomas namuose šis negali užaugti sveikas. Gyvūnui grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio bei specialių sąlygų, tad kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra prarasti.

Žiemą, kai stinga maisto, žmonių globojami gyvūnai gali priprasti ir maitintis net iš rankų. Tačiau tokiam gyvūnui vėliau gyventi laukinėmis sąlygomis tampa sudėtinga. Vos ne kasmet iš gamtos paimama dešimtys briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai.

Aplinkosaugininkai primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį bei paukštį. Tokiu atveju reikia kreiptis į Gyvūnų globos tarnybą. Kad gyvūnui būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai“, – paaiškino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas.

Savavališkai gyvūną iš gamtos paėmusiam žmogui, pasak A. Konderausko, gresia atsakomybė ir finansiniai nemalonumai. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti, o jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Už sunaikintą briedžio ar elnio jauniklį tektų sumokėti 3 340 Eur, už stirnos ar vilko jauniklį – po 950 Eur, už pilkojo kiškio jauniklį – 320 Eur. Be to, už neteisėtą gyvūnų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Priklausomai nuo to, iš kur buvo gyvūnas paimtas ir ar buvo padaryta žala gamtai, bauda gali siekti iki 300 eurų.