Mokslininkai neskuba verslui siūlyti naudingų sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad jie idėjų neturi.

Nors Lietuva, Šiauliai kol kas negali pasigirti dideliais proveržiais inovacijų ir technologijų srityse, akivaizdu, kad idėjų, kaip šį procesą paskatinti, yra ne viena. Visa bėda, kad mokslininkai neskuba ieškoti partnerių ir savo idėjomis dalytis su verslu.

Galimybių yra ne viena
Šiaulių universitete vykusiame renginyje „Būk kitoks“ ieškota priežasčių, kodėl verslo ir mokslo bendrystė stringa. Taip pat pristatytos finansinės priemonės, kurios turėtų paskatinti tiek mokslininkus, tiek verslininkus investuoti į technologijas ir kurti naujus produktus bei paslaugas.

Mokslo inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) nariai plačiau papasakojo apie valstybės paramą intelektinei nuosavybei apsaugoti, inovacinius čekius. Kalbėjo apie neišnaudotus biomasės resursus Lietuvoje, robotikos galimybes.

MITA narė Anzelma Ūselienė informavo, kad šio renginio tikslas – paskatinti verslininkų, mokslininkų norą sukurti kažką naujo savo šaliai ir veržtis į tarptautines rinkas.

„Skatiname įmones jungtis, eiti į tarptautinius konsorciumus, auginti savo konkurencingumą ir būti matomiems tarptautinėje erdvėje. Raginame ieškoti būdų, kaip produktus, paslaugas atnaujinti, tapti pirmaujančia šalimi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, –  dienraščiui tvirtino A. Ūselienė.

Siekdama paskatinti įmonių inovacijų plėtrą agentūra siūlo pasinaudoti įvairiomis tarptautinėmis programomis, inovaciniais čekiais. Žinoma, šiais siūlymais gali pasinaudoti ne visi. Norint gauti lėšų, reikia pasiūlyti tai, ko rinkai iš tiesų trūksta.

„Kas iš to, jeigu mokslininkas sukurs kažkokią technologiją, bet ji nebus pritaikoma ir visuomenei neatneš jokios naudos. Tokiu atveju neverta investuoti. Svarbiausia, kad komercializuotas produktas, paslauga, technologija pasiektų visuomenę ir atlieptų kylančius iššūkius. Padėtų spręsti sveikatos, klimato kaitos, transporto, energetikos problemas ir t. t.“, – esminius kriterijus atskleidė A. Ūselienė.

Specialistės teigimu, Lietuvoje jau yra sukurta nemažai produktų, kurie visuomenei atneša naudos. Tačiau produktų nėra sukuriama tiek daug, kiek norėtųsi. Galbūt viskas dėl to, kad lietuviai pernelyg save nuvertina, mano, kad viskas pasaulyje jau sukurta. Tad kol toks stereotipinis mąstymas nepasikeis, tol kažkokių proveržių inovacijų srityje net neverta tikėtis.

Neskuba kažko keisti
Paramos skyriaus vyr. specialistas Mantas Biekša atskleidė inovacinių čekių naudą. Pasakojo, kad ši priemonė skirta tam, kad verslas pagaliau ryžtųsi iš mokslo įstaigų užsisakyti reikalingų paslaugų. Pavyzdžiui, užsisakytų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ar techninių galimybių studiją.

Jis paaiškino, kad inovaciniai čekiai yra tarp MITA ir pareiškėjo pasirašyta dotacijų sutartis dėl remiamų veiklų išlaidų dalies kompensavimo. Finansavimą gali gauti privatieji ir juridiniai asmenys.

Vadinasi, priemonių skatinančių verslo ir mokslo bendrystę yra, tačiau kodėl iki šiol nesimato didesnio proveržio inovacijų srityje?

M. Biekša svarstė, kad galbūt viskas dėl nepagrįstų verslininkų baimių: „Pasitaiko vienetinių atvejų, kai verslininkai nori atsisakyti paramos dėl sudėtingų sąlygų ir pan. Tačiau kai su jais pasikalbi, paaiškini, galiausiai tampa aišku, kad viskas čia labai paprasta.“

Kai atsiranda norinčių sukurti kažką naują, reikia pasirūpinti ir intelektinės nuosavybės apsauga.

MITA inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas dienraščiui atskleidė, kad tokių atvejų, kai intelektinė nuosavybė pavagiama, pasitaiko neretai.

„Intelektinės nuosavybės apsauga yra svarbi bet kuriam verslui, kuris sukuria kažką naujo, nes priešingu atveju, jeigu neapsaugai išradimo patentais, tuomet konkurentai gali naudotis tavo sukurtu išradimu be jokių problemų ir teisinių pasekmių“, – pabrėžė R. Valančiauskas.

Jis paaiškino, kad patentu produktas yra apsaugomas, tačiau  lietuviai iki šiol neskuba patentuoti savo sukurtų produktų.
„Ne visi lietuviai savo produkto apsauga pasirūpina iš anksto. Paskui juo be jokių problemų pasinaudoja konkurentai. Galiausiai tenka bylinėtis. O bylinėjimosi procesas trunka ilgai ir kainuoja nepigiai. Todėl mes aiškiname, kaip svarbu laiku pasinaudoti intelektinės nuosavybės apsaugos priemone“, – tvirtino specialistas.

Pasirodo, kad priemonių, kaip skatinti pažangiomis technologijomis ir inovacijomis grindžiamą Lietuvos mokslo, pramonės ir paslaugų sektorių plėtrą yra daugiau, tik ne visi apie jas žino. Todėl reziumuodami MITA nariai sakė, kad labai svarbu domėtis, kas vyksta aplinkui. Priešingu atveju, inovacijų plėtra ir toliau strigs.

R. Valančiauskas: „Ne visi lietuviai savo produkto apsauga pasirūpina iš anksto.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.