Regis, universitetų naujienos ir nuolat aptariami studijų kokybės gerinimo klausimai apibendrina vieną žinią – reikia mažinti šalies universitetų skaičių. O ir verslas pritaria Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuostatai.

Kaip tyčia ar netyčia, šalia viso to pasirodo MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalgos. Apžvelgta Šiaulių regiono mokslo būklė. Ir vieni kurčiai.

Kirčiai
Pasak MOSTA, Šiaulių apskrityje daugiausiai mokinių priima profesinės mokyklos, o kolegijų ir universiteto pirmakursių dalis mažėja. Šiaulių universiteto (ŠU) doktorantų maždaug trečdaliu mažiau nei vidutiniškai universitetuose.

Šiaulių apskrityje absolventai rečiau renkasi studijuoti universitete arba išvis nusprendžia nestudijuoti Lietuvoje, dažniau renkasi kitų miestų universitetus.

Šalia pateikiamos MOSTA išvados, ką gi, ekspertų manymu, reikėtų daryti universitetui. Tačiau universiteto portretas šioje analizėje jau tarsi nupieštas.

Prie viso to dar pridedama vietomis niūri Šiaulių demografinė ir ekonominė situacija.
Įspūdingas darbas, kažin kiek kainavęs mokesčių mokėtojų pinigų. Atremti universitetui dar teks ne nemažai.

O dabar ekspertų išvadas-rekomendacijas komentuoja ŠU universiteto mokslo ir meno prorektorė profesorė dr. Ingrida Šaulienė.

Netiko doktorantūros studijos
Profesorė dr. I. Šaulienė šią MOSTA apžvalgą vertina savotiškai: „Daug šiuo metu kalbama apie studijų kokybę, kurią bene geriausiai rodo įsidarbinimo lygmuo. Po studijų universitete baigimo 80 proc. ŠU absolventų įsidarbina. Tai ar studijos nekokybiškos? Mes tikrai daug dirbame su kiekvienu studentu. Gal dėl to iš dalies nukentėjo mokslo rezultatai. Esame įvertinti kaip „studentui draugiškiausias“ universitetas.“

Štai ekspertai pastebi, kad 2012–2015 m. daktaro laipsnį ŠU įgijo 18 doktorantų – jie sudarė apie 0,3 procento visų tais metais baigusių ŠU. Tai žemiausias rodiklis Lietuvoje ir universiteto personalo kaitai grėsmę kelia toks doktorantų skaičius.

„Visais įmanomais kanalais deklaruojama mokslo konsolidacija (o su jomis susijusios doktorantūros studijos) ir kokybės kriterijai, bet iš pateiktojo vertinimo galiu susidaryti nuomonę, kad yra skatinama išbarstyti potencialą, t. y. kiekviena institucija turi rengti naujus daktarus savo institucijose. Mes tikrai neplanuojame ŠU turėti doktorantūros kryptis visam personalui pasirengti“, – teigia I. Šaulienė.

Pasak mokslo ir meno prorektorės, iki 2011 m. ŠU turėjo tik edukologijos krypties doktorantūros teisę. Nuo 2011 m. universitetas turi 4 krypčių doktorantūros teisę: edukologijos, ekonomikos, vadybos, filologijos. Pirmosios filologijos ir ekonomikos krypties daktaro disertacijos apgintos pernai.

Be to, valstybės finansuojamų konkrečios mokslo krypties doktorantūros vietų, į kurias priimami studentai, skaičių tvirtina šalies Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Visos Šiaulių universitetui skirtos studijų vietos yra užpildytos. Universitetas specialistus, mokslininkus rengia ne vien tik sau, bet ir kitoms institucijoms (taip pat ir mokslo).

Kaip toliau aiškina prorektorė, universiteto darbuotojai ne tik gina disertacijas ŠU, tačiau studijuoja ir mokslo laipsnius įgyja kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose.

„Čia turiu pasakyti dar daugiau – mūsų siekis yra pritraukti mokslo daktarus iš užsienio arba sukurti galimybes ŠU jaunimui įgyti daktaro laipsnį užsienio universitetuose. Pavyzdžiui, bendradarbiavimo pagrindu Jungtinės Karalystės De Montfort universitetas priima mūsų tyrėjus į biomedicinos krypties doktorantūrą“, – sako ji.

Universitete mokslinius tyrimus atlieka humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslininkai. 2015 metų duomenimis, daugiau nei 50 proc. visų ŠU darbuotojų turi mokslo laipsnį.

Vienus universitetus labiau myli
Dar vienas trūkumas, kritęs į akis mokslo ir studijų stebėsenos ekspertams, yra tas, jog dalis universiteto infrastruktūros pasenusi ir, nors universitetas turi naują biblioteką, esą pasigendama prieigos prie svarbių prenumeruojamų publikacijų duomenų bazių.

„Noriu pradėti atsakymą į šį klausimą nuo nacionalinio investavimo principų. Visai nesudėtinga peržiūrėti bent jau Švietimo ir mokslo ministerijos investicijas. Akivaizdu, kad Šiaulių universitetui nieko nebuvo paskirta. Tai kaip sukurti lygiavertę infrastruktūrą, kai vieniems skiriami milijonai, o kitiems tik priekaištai dėl modernumo trūkumo. Ar kas kada kur nors skaičiavo investicijos grąžą? O ar žinote, kad ŠU turi pačią moderniausią muzikos įrašų įrangą? Ar  matėte puikią logopedijai skirtą įrangą? Galiu dar vardyti ir vardyti...“ – sako I. Šaulienė.

Mokslo ir meno prorektorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šiaulių universiteto Aerobiologinių tyrimų infrastruktūra (AEROINFRA) yra įtraukta į nacionalinį mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį (iš viso Lietuvoje yra 26 nacionalinės infrastruktūros). „MOSTA ekspertams atlikus infrastruktūrų reitingavimą, AEROINFRAi skirta 13 reitingo vieta. Ir visa tai be išskirtinio nacionalinio finansavimo. Universiteto infrastruktūrai gerinti naudojame tarptautinių projektų fondų lėšas, pritraukiame verslo investicijas“, – atkerta mokslo ir meno prorektorė.

Užsienio studentams pritraukti ekspertai siūlo daugiau magistro studijų vykdyti anglų kalba. I. Šaulienė sako, kad Šiaulių universitetas siūlo 11 magistro programų anglų kalba. Bet programų skaičiaus plėsti neplanuojama, nes tai nėra tikslinga dėl rentabilumo ir užsienio studentų grupių išsiskaidymo.

„Esame tikri, kad kiti universitetai nėra pranašesni. Čia būtina paminėti, kad ŠU siūlo daugiausiai (lyginant su kitais Lietuvos universitetais) jungtinių bakalauro ir magistro programų su partneriniais užsienio universitetais. Jų kokybė patvirtinta kelių valstybių ekspertų grupių, kas lemia ne tik pačių šių programų tarptautinę dimensiją, bet ir atitikimą tarptautiniams kriterijams“, – sako I. Šaulienė.

Na ir pristigo ekspertams tarptautinio universiteto matomumo. Bet ir čia, regis, jie patys ne viską gerai sužiūrėjo.

Pasak mokslo ir meno prorektorės, ŠU tarptautiniu mastu yra tikrai matomas: dalines studijas ŠU renkasi studentai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Taivano, Brazilijos, Kazachstano, Gruzijos, Ukrainos, taip pat ES šalių universitetų. Bakalauro ir magistro laipsnio ŠU siekia studentai iš Indijos, Šri lankos ir kt. šalių. Kartu su partneriais atidarytas ir veikia ŠU konsultacinis centras Šri Lankoje ir Indijoje.

„Dar noriu pastebėti, kad svarbus yra mūsų personalo tarptautiškumas. ŠU mokslininkai ir dėstytojai dalyvauja tarptautiniuose mokslo projektuose, mokslo renginiuose, vyksta skaityti paskaitų į užsienį. Taip pat kasmet į ŠU atvyksta dėstytojai, mokslininkai ir ekspertai iš įvairių valstybių (ne tik Europos, bet ir JAV, Japonijos, Kinijos ir pan.). Tarptautiniai doktorantų ir mokslininkų mokymai yra kasmetinė Šiaulių universiteto patirtis“, – aiškina I. Šaulienė.

Tarptautiškumas – vienas iš pagrindinių tikslų ir jis yra apibrėžtas universiteto strategijoje.  Nuolat formuojama ir kasmet pateikiama daugiau įrankių ir priemonių, skirtų finansiškai paremti Šiaulių universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinių tyrimų ir meninės veiklos rezultatų sklaidai pasaulio mokslo bendruomenėje, universiteto integracijos į Europos ir pasaulio mokslo organizacijas spartinimui, mokslines ir meninės veiklos internacionalizacijai.

„Iki 2017 m. remdavome tarptautines mokslo ar meno išvykas, o nuo metų pradžios turime paskyrę lėšų mūsų tyrėjų mokslo rezultatų publikavimui aukšto lygio žurnaluose. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse dirbantį personalą labai skatiname rengti monografijas publikavimui ne tik nacionalinėse, bet ir užsienio leidyklose“, – sako I. Šaulienė.

I. Šaulienė pažymi, kad ŠU leidžiamas mokslo žurnalas „Social Welfare: Interdisciplinary Approach“ 2016 m. buvo įtrauktas į prestižinę aukščiausiai vertinamą tarptautinę duomenų bazę Clarivate Analycis Web of Science (anksčiau Thomson Reuters duomenų bazė „Web of Science“).
Artūro STAPONKAUS nuotr.