Pastaruoju metu smulkieji verslininkai sulaukia įvairiausių pasikeitimų, susijusių tiek su mokesčiais, tiek su jų administracija. Pavyzdžiui, nuspręsta, kad maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios veikia švietimo įstaigose, nuo šiol taip pat privalės turėti kasos aparatus. Tuo tarpu valiutų keityklos bei kitos finansines paslaugas teikiančios įmonės galės išduoti tik pinigų priėmimo kvitą – kasos čekis tampa nebeprivalomas.
Sunku išsilaikyti rinkoje
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šie pasikeitimai iš esmės nieko nekeičia.
„Manau, prievolė valgykloms, veikiančioms švietimo institucijose, įsigyti kasos aparatus nesukels problemų. To paties negalėčiau pasakyti apie valiutų keityklas. Kasos kvito išrašymas užima daugiau laiko negu kasos aparato kvito išdavimas, todėl čia jokio palengvinimo nėra“, – komentuoja H. Rackevičius.
Anot jo, visi tie pasisakymai esą Vyriausybė mažina smulkiesiems verslininkams administracinę naštą, tėra iš piršto laužtos kalbos. Negana to, pastaruoju metu priimama vis daugiau įvairiausių pakeitimų, dėl kurių kyla sumaištis. Pavyzdžiui, dėl netikėtos žinios apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, verslininkai negalėjo laiku pasiskaičiuoti visų išlaidų, kad jiems liktų apyvartinių lėšų.
„Administracinė našta gal ir mažėja, bet minimaliai. Įvedamas vis kažkoks naujas pasikeitimas, bet realiai jis neduoda jokios naudos, nes nėra laikomasi kompleksinio požiūrio“, – piktinasi H. Rackevičius.
Jis su nostalgija prisimena senesnius laikus, kai Šiauliuose buvo steigiami įvairūs kooperatyvai. Anot pašnekovo, tuomet žmonės buvo tuo suinteresuoti, matė perspektyvą. Tuo tarpu dabar jokios perspektyvos nebeliko, nes rinką užima didieji prekybos monopolininkai. Didieji parduoda prekes, kurias iš užsienio gauna dideliais kiekiais.
Smulkusis verslas tokių galimybių neturi. Jiems sudėtinga išsilaikyti rinkoje, nes negali plačiau realizuoti savo prekes.
Šviesos tunelio gale nematyti
Asociacijos pirmininkas sako, kad esminė problema išlieka emigracija: „Šiaulius paliko dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Vadinasi, nebelieka ekonominio potencialo kažkokias prekes naudoti arba pirkti. Nebesusidaro rinka, o tai verslui yra blogai.“
Kitaip tariant, kai miestą, Lietuvą palieka vis daugiau žmonių, mažėja perkamumo galia. Tuo pačiu menksta šalies ekonominis vystymasis. Jeigu nėra pirkėjų, kurie skatintų prekių apyvartą, nesudaromi ir pirkimų, gamybos sandoriai. Dėl to valstybė negauna lėšų, nukenčia biudžetas ir nebėra iš ko finansuoti švietimo bei kitas programas.
H. Rackevičiaus nuomone, Vyriausybei smulkieji verslininkai nelabai rūpi. Tai liudija ir faktas, kad tarp trišalės darbo komisijos narių, kurie nagrinėja Darbo kodeksą, nėra nei vieno žmogaus, kuris atstovautų smulkiajam verslui.
„Didžiąją dalį Lietuvos pramonės ir ekonomikos apima smulkusis verslas. Ten dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o komisijoje vis tiek nėra kam atstovauti smulkiuosius. Man atrodo, kad tai didelė problema“, – pabrėžia asociacijos pirmininkas.
Pirmininkas netiki, kad Vyriausybė yra pajėgi išspręsti visas smulkiojo verslo problemas. Anot, jo daug kas priklauso ir nuo paties verslininko. Pavyzdžiui, norint pradėti verslą, aštuonių darbo dienos valandų jau neužtenka. Norint kažko pasiekti reikia dirbti praktiškai 24 valandas. Apie verslą galvoti tiek atsibudus anksti ryte, tiek prieš miegą vėlai vakare. Kitaip tariant, svarbu, kad žmogus ne tik turėtų idėją, bet ir būtų pasiryžęs daug dirbti, idėją tobulinti, o tikslus – įgyvendinti.
