Šiaulių miesto meras Tarybos posėdyje šypsojosi. Ko gero galvojo, kad pralaimėjęs mūšį, karą vis dėlto laimėjo. O ir kareiviai sausio 11 d. Tarybos posėdyje, kuris merui atrodė ypatingai svarbus, buvo drausmingai išrikiuoti. Frakcijos seniūnė, vos prieš tris dienas pagimdžiusi kūdikį, salėje pagal komandą spaudė mygtukus. Kitas Tarybos narys, išgyvenantis ką tik įvykusią skaudžią asmeninę netektį, taip pat sėdėjo salėje savo vietoje.
Trūko tik vienos koalicijos naujokės, kuri jau senokai serga. Lovos Tarybos posėdžių salėje pastatyti, matyt, meras nesiryžo. O gal kas nors protingas iš šalies patarė...
Stebint „gražiausias“ miesto politikų paskutinių susibūrimų mizanscenas, sunku patikėti, bet mūšio šįkart nebuvo. „Ne mero“ koalicija nusprendė eiti į kompromisą. Įvertinusi, kad jų palaikomi direktoriaus pavaduotojai gali kristi, nusprendė pritarti atsikratymui vienu mero pavaduotojo postu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mero koalicija tokį „anųjų“ gestą įvertino ir pritarė pavaduotojų kutenimą atidėti dar kelioms savaitėms. Mygtukų spaudymas vyko neįtikėtinai darniai. Žiūrint iš šalies, beveik būtų galima džiaugtis. Į miestą grįžta ramybė.
„Politikai yra žmonės. Žmonės nori būti gerai besielgiančiais“, – „ne mero“ koalicijos žingsnį į bendrystę įvertino miesto galva.
Tik ramybė toji apgaulinga. „Ne mero“ koalicija subūrusi 17 politikų, iš postų išmušė Domą Griškevičių ir Eduardą Bivainį. Kaltinę merą vienvaldiškais, autokratiniais darbo metodais, paliko Savivaldybę „turėti“ jam vienam. Na, dar su dviem ne pačiais svarbiausiais pavaduotojais. Na, viena iš jų šiuo metu laikinai direktoriauja, tik merui nelabai su ja kalba rišasi. Ir kur gi rišis, jei kalbėtis pradėta ne kabinete prie porcelianinių šviežios kavos puodelių, o su visu gimtosios kalbos valdymo talentu – per laikraščių puslapius, kompiuterių ekranus ar net televizorius.
Ramybės dar kurį laiką nebus. Meras, kaip geras biznierius, „nupirko“ iš priešininkų koalicijos porą balsų ir dabar jau neva dauguma – jo pusėje. Miesto galva tikina, kad laisvu vicemero postu su kalėdine nuolaida tikrai neprekiavęs. Mes turėtume patikėti, kad dvi „darbiečių“ moteriškės į jo pusę su visais savo parašais elegantiškai nužingsniavo tiesiog dėl asmeninio mero žavesio.
Šiuo metu daugumos tūzu virsta vos vienas Tarybos valetas arba dama. Na, atsibus kokią 13-tą dieną ir dar penktadienį koks nesusivokęs miesto išrinktasis ir su visu savo deimantais inkrustuotu parašu nubėgs į kitą pusę. Ir vėl miesto valdžios laivas kaip istorinis „Titanikas“, pasvirs ant kito šono. Kad tik nenugarmėtų...
Miesto žmonių išrinktieji purena viltį, kad stabdį įjungs paskirtas naujas administracijos direktorius. Gal todėl meras gana išradingai atpurtė du jam visai nereikalingus kandidatus ir tarsi sterblėje išnešioja savo kandidatą. Apie miesto ūkį ir jo tvarką nelabai ką išmanantį. Užtat advokatą.
Meras tikina, kad jau geresnio už jį tai nei su žiburiu nerasi. Ir to nesuprantantiems politikams pagąsdinti kišenėje turi baubą – Tarybos paleidimą ir priešlaikinius rinkimus. Nors ir pats tuo netiki. Bet jį nervuoja, kad Šiauliai nepadoriai skamba.
Kaip susidėlios politinė matematika, „statant“ mero direktorių, šiandien spėlioti gali tik beviltiški naivuoliai. Akivaizdu, kad mero arba „ne mero“ dauguma yra vienadienė. Panašu, kad kol didelis ir reikšmingas meras nesueis į vieną smėlio dėžę su visa protinga ir veiklos trokštančia Taryba, o ne tik su savo klusniais kareivėliais, mes, šiauliečiai, iš Savivaldybės bokštelio gerų žinių nesulauksime. Sunku mums su ta savo valdžia...
