Lietuvoje neturėtų likti vaikų globos namų – vaikeliai turėtų augti specialiai tam paruoštose šeimose, o globos namuose vaikai iki trejų metų būtų apgyvendinami tik išimties tvarka ir ne ilgiau nei trims mėnesiams. Bet ar tam tinkamai pasiruošta?  

Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, jog užsienio šalių praktika rodo, kad panašiam žingsniui ruoštis reikia ne metus, o dešimtmečius. Todėl esą vargu ar graži idėja gyventi šalyje, kurioje nėra vaikų globos namų, greit taps realybe, nors Lietuva dabar tikriausiai lygiuojasi į Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ praktiką.

Naujo įstatymo vykdymui dar nepasiruošta
Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė A. Kardašienė įsitikinusi, jog greit nebus taikoma naujai įsigaliojusi vaikų globos tvarka, nes, pavyzdžiui, šiuo metu dar nėra paruošta pakankamai globėjų, kurie galėtų priimti į savo šeimą čia ir dabar.

„Apgailestaujame, tačiau šiuo metu neturime reikiamo skaičiaus globėjų. Mes jų neruošiame, todėl nieko pagreitinti ir negalime. Kiek mums žinoma, profesionalių globėjų rengimas dar nepradėtas. Manau, kad reikės mažiausiai pusės metų, kada naujas įstatymas galės pradėti veikti, o iki tol nežinau, kur tuos vaikus valstybė ketina dėti, jei jų neleis laikyti kūdikių namuose ilgiau nei tris mėnesius. Tarsimės su Vaiko teisių tarnyba kaip toliau elgtis“, – susirūpinimo neslepia A. Kardašienė.

Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė sako, jog svarbu įvertinti ir patį faktą, kodėl Lietuvoje  atsirado kūdikių namai. O kūdikių namai atsirado, kai mamos vaikus pradėjo palikinėti ligoninėse. Todėl, anot A. Kardašienės, reikia džiaugtis, kad Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos prižiūrėti paliktus vaikučius.

„Vaiko ankstyvasis amžius labai svarbus. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, ankstyvajame amžiuje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas būtent visuomenės sveikatos priežiūrai, socialinei gerovei, vaiko ugdymui. Globos namai yra ypač svarbi vieta, nes čia paruoštos sąlygos gyventi ir tobulėti sutrikusio vystymosi kūdikiams. Manau, jog kūdikių namai yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kurioje teikiamos kompleksinės paslaugos vaikui“, – pabrėžia A. Kardašienė.

Gyventi be globos namų – utopinė svajonė
Daugelyje vykusių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje vaikų globos tema dalyvavusi A. Kardašienė sako, jog beveik visame pasaulyje yra vaikų globos namų, nes visiškai gyventi be šios įstaigos daugeliui šalių nepavyksta. Todėl klausimas, ar Lietuvai pavyks išdalyti vaikučius į šeimas ir uždaryti visus vaikų globos namus.

„Tai, ką nori padaryti Seimas per vieną kadenciją, kitose šalyse vyksta dešimtmečiais. Pavyzdžiui, Švedijoje vaikų globos namų panaikinimas palaipsniui užtruko 56 metus. Šiandien ir globėjai reikalauja didesnių išmokų už globojamą vaiką ir tai normalu, nes tie žmonės turi į savo šeimą priimti svetimą vaiką, kuris atsineša ir savo šeimos problemas. Mano manymu, globėjai yra labai pasišventę žmonės, kurie geba prižiūrėti ir auginti svetimą vaiką.

Kol kas man ši situacija primena norvegišką „Barnevernet“. Tačiau ir „Barnevernet“ šiandien keičia savo požiūrį į vaiką, keičia savo darbo struktūrą, nes įsitikino, kad ir jų sistemoje daug trūkumų. O jūsų šalyje viską nori padaryti greitai ir nesvarbu kaip. Tačiau reikia suprasti, kad už šių įstatymų stovi vaikai, kurie turi sveikatos sutrikimų, kitų problemų. Reikia susimąstyti, ar mes galime pažeisti vaiko teisę į saugią aplinką ir kokybišką gyvenimą. Nesvarbu, kur vaikas auga, valstybė labiau turėtų stengtis, kad vaikas grįžtų į savo tikrąją šeimą, o šeimoms teikti tokias paslaugas, kad iš jos vaikas niekada nebūtų paimamas“, – sako A. Kardašienė.

Į sutrikusio vystymosi globos kūdikių namus dažniausiai patenka vaikai iš rizikos šeimų, kurių mamos nėštumo metu piktnaudžiavo alkoholiu, rūkė, nesilankė pas gydytojus ir vaikeliai dažnai gimsta per mažo svorio, jiems yra reikalinga specializuota pagalba. Todėl A. Kardašienė sako, jog reikia pagalvoti, kas tuos vaikus prižiūrės, kai kūdikių namų  Lietuvoje nebeliks.

„Dažnai girdime kaltinimus, kad mes laikome užrakintus kūdikius, tačiau kūdikių namuose ne mes juos užrakinome. Tiesiog Lietuvoje tokia situacija“, – nuogąstauja direktorė.

A. Kardašienė nerimauja, kad darbuotojai, išgirdę žinią, jog Lietuvoje bus naikinami vaikų globos namai, neišbėgiotų, nes kūdikių namuose šiuo metu dirba kvalifikuoti darbuotojai, o tokie specialistai tikrai ras darbą kitur.

Gerai dar, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė patikino, jog bent šiais metais Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbo tvarka iš esmės nesikeis, nes yra skirtas toks pats finansavimas, o pagal naują tvarką ateityje keisis tik globos namų paslaugų spektras.

„Globojamų vaikų turi mažėti, tačiau paslaugos bus teikiamos vaikams, kurie lankys dienos socialinės globos grupę turintiems negalią. Jei Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose mažės vaikų, globos namuose bus galima teikti ir laikiną socialinę globą vaikams su negalia, kurių tėvams reikia kažkur išvykti, gydytis. Tokia paslauga bus galima pasinaudoti per metus ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių vienam vaikui. Po pertvarkos tikimės, kad į globos namus pateks mažiau vaikų, kurie iki šiol buvo atvežami iš šeimų ir centre bus teikiama daugiau paslaugų vaikus su negalia auginantiems tėvams“, – sako V. Palčiauskienė.

Išeitis – savalaikė pagalba rizikos šeimoms
Šiuo metu Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 54 vaikai, iš kurių dalis ruošiami grįžti į namus. Šiandien 15 vaikų būtų galima įsivaikinti, o 7 – galima globoti šeimoje.

Paklausus direktorės A. Kardašienės, ar normalu per tris mėnesius surasti vaikui naujus namus, ji aiškina, kad parengti globėjai, kaip ir kūdikių namų darbuotojai, privalės priimti vaikus, neskiriant jų iš kitų.

„Šiuo metu turime daug kūdikių namų vaikų, kurie gyvena šeimose ir mes dirbame su tomis šeimomis. Per pusę metų 6 vaikai grįžo į savo šeimas, o per visus metus 12 tėvų iš 36 pasiėmė savo vaikus iš kūdikių namų. Tai rodo, jog kasmet apie 30  procentų vaikų grįžta į savo biologines šeimas. Taip pasiekiamas rezultatas, kai nuosekliai bendradarbiauja Kūdikių namų darbuotojai su socialiniais darbuotojais ir vaiko teisių tarnybos specialistais“, – aiškina A. Kardašienė.
Be to, pasak A. Kardašienės, dažnai tenka išklausyti ir globėjų reikalavimus, nes visi jie nori garantijos, kad jų globojamo vaikelio nelankytų biologiniai tėvai. Globojamos šeimos pripranta prie vaikų, todėl nebenori jų atiduoti įvaikinimui ar kitiems tėvams.  

„Manau, kad reikia didžiulės investicijos į šeimą, kad vaikas galėtų grįžti į savo prigimtinę aplinką. Svarbus ir įvaikinimas, nes tokiu būdu vaikas įgauna visas tos šeimos socialines garantijas. Valstybės dėmesys globai šeimoje ar šeimynoje turėtų būti tik trečioje eilėje“, – įsitikinusi Kūdikių namų vadovė.

Daugėja socialinės rizikos šeimų
Lietuvoje, kaip ir Šiaulių mieste, daugėja socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų, kurios be specialistų pagalbos nepajėgios vesti savo šeimos ūkio, o ką jau kalbėti apie tinkamą ir savalaikę vaikų priežiūrą ir ugdymą.

Šiauliuose antrus metus veikia „SOS vaikų kaimas“ filialas, kuris rūpinasi 35 socialinės rizikos šeimomis. Kitoms šeimoms Šiaulių mieste pagalbą teikia Socialinių paslaugų centras.

„SOS vaikų kaimas“ filialo socialinio darbo atvejo vadybininkės Rita Gintilienė ir Gintarė Lukaitė-Cekavičė sako, jog kartais tenka nueiti nelengvą kelią, kad parklupusi šeima vėl atsitiestų ir susigrąžintų teisę auginti vaikus šeimoje.

„Dažniausiai apie šeimas, kurioms reikia pagalbos, gauname informacijos iš aplinkinių, socialinių darbuotojų, kitų specialistų. Nuvykę į vietą visada stengiamės kuo daugiau sužinoti apie tą šeimą, kad būtų aišku, kaip galima padėti. Daugelis šeimų nori keisti savo gyvenimą, tik jiems patiems tai padaryti labai sunku“, – sako R. Gintilienė.

Specialistės nuogąstauja, jog pagalbos prireikia ne tik šeimoms, kuriose smurtaujama ar girtuokliaujama, bet ir toms, kuriose auga neprižiūrėti vaikai, o tėvai daug metų nedirba. Yra ir daugiau kitų problemų. Pavyzdžiui, kai tėvai suserga, nėra kam palikti prižiūrėti vaikus. O niekas nenori prisiimti atsakomybės už svetimą vaiką. Dažnai padėti negali ir giminaičiai, todėl valstybės paruošti globėjai būtų didžiulė pagalba tokioms šeimoms.

„Džiaugiamės kiekvienu pokyčiu, kai šeima stengiasi, ieškosi darbo, tvarkosi buitį. Visada juos motyvuojame ir stengiamės, kad jų vaikai augtų kartu. Nors ir mažais žingsneliais, bet judame į priekį. Džiaugiamės, kada atsiranda daugiau laimingų šeimų, tėvai įsidarbina, tada net jų vaikų akys švyti iš laimės“, – teigia G. Lukaitė-Cekavičė.

Bus ruošiami socialiniai globėjai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė aiškina, jog iki šių metų vaiko globos įstatymo pertvarkos, vadovaujantis LR Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatomis, prioritetas buvo teikiamas globai (rūpybai) šeimoje, šeimynoje ir tik nesant galimybių – institucijoje. Tačiau ir dabar sprendžiant vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo klausimą, ypač svarbus yra prevencinių priemonių taikymas, socialinių paslaugų teikimas socialinės rizikos šeimoms, šeimoms, atsidūrusioms krizinėse situacijose.

„Siekdamas, kad kuo mažesniam kiekiui vaikų būtų nustatoma institucinė globa (rūpyba), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius glaudžiai bendradarbiauja su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centru. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas aktyviai dalyvauja Šiaulių miesto savivaldybės tarpinstitucinėje komandoje kompleksinei pagalbai teikti socialinės rizikos šeimoms. Vyksta glaudus bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais, dirbančiais su socialinės rizikos šeimomis, policijos pareigūnais, ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais, medikais ir kt. specialistais. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras ir šiuo metu teikia įtėvių, globėjų (rūpintojų) paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas. Šiuo metu yra paruoštos 4 šeimos, kurios yra pasirengusios priimti nuolat globoti tėvų globos netekusį vaiką. Be to, Šiaulių miesto vaikus globoja (rūpina) ir 4 šeimynos, kuriose būtų galimybė nustatyti laikinąją globą vaikui iki 3 metų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja konkursą, kurio tikslas iki 2017 m. gegužės mėn. parengti socialinius globėjus, kurie bet kuriuo paros metu galėtų priimti ir pasirūpinti vaiku, paimtu iš krizėje atsidūrusios šeimos. Šiaulių regionui būtų paruošta 12 socialinių globėjų“, – apie sprendimus dėl naujos tvarkos vaiko globai kalba J. Žukauskienė.

„SOS vaikų kaimas“ filialo Šiauliuose Socialinio darbo atvejo vadybininkės R. Gintilienė ir G. Lukaitė-Cekavičė teigia, jog daugeliui socialinės rizikos šeimų reikia specialistų pagalbos, spendžiant priklausomybių problemas, įdarbinimo klausimus ar vaiko susigrąžinimą į šeimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.