Kiekvienas miestas, kiekviena šalis didžiuojasi savo talentingais žmonėmis. Jauno žmogaus kelyje į šlovę labai daug priklauso nuo to, ar atsiras, kas palaikys, parems, suteiks skrydžiui sparnus. Šiauliuose savo kelią irgi pradeda išskirtinių gabumų atlikėjai. Vieniems jų pasiseka – miestas padeda, kitiems pasiseka mažiau – vargsta patys. Šį kartą – istorija apie smuiką. Tiksliau – apie jam reikalingus pinigus, įpynusius jauną talentingą atlikėją į didelius finansinius įsipareigojimus. Pagalbą žadėjęs miesto meras ieškojimuose pasiklydo.

Į Ameriką – ir paramos talentui ieškoti
Prieš kiek daugiau nei metus Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kartu su Savivaldybės delegacija buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Į kelionę šiauliečiai vyko Omahos miesto, su kuriuo Šiauliai draugauja 20 metų, kvietimu.

Meras Omahoje lankėsi kartu su savo žmona Edita. Po kelionės spaudos konferencijoje meras žiniasklaidai aiškino, kad jo žmona Omahoje ne tik lankėsi bendruose renginiuose, bet ir ieškojo finansinės pagalbos jaunos šiaulietės smuikininkės Augustės Emilijos Janonytės smuiko gamybai. E. Visockienė už kelionę susimokėjo savo lėšomis, tačiau kartu su savo vyru į Šiaulius negrįžo. Ji liko pakeliauti po Ameriką kartu su Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliu „Saulė“, kuris koncertavo ir kituose miestuose.

Dabar meras savo žmonos pastangas surinkti smuiko gamybai lėšų „Šiaulių naujienoms“ komentuoti atsisako, motyvuodamas, kad ji yra privatus asmuo, pamiršdamas, kad ji dalyvavo kelionės į Ameriką programoje miesto delegacijos sudėtyje.

Meras su komanda į Šiaulius grįžo kupini įspūdžių ir idėjų. Tuomet amerikiečiai šventė Omahos susigiminiavusių miestų asociacijos veiklos 50-metį, jį pažymėję gausybe renginių. Nudžiugintas svetingo priėmimo Omahoje A. Visockas sakė, kad gali būti, jog Šiauliuose atsiras Omahos gatvė, o šiame Amerikos mieste – mūsų miesto vardu pavadinta gatvė.

Jei jau draugaujam – duokit pinigų
Praėjus kuriam laikui po kelionės meras A. Visockas dabar jau Savivaldybėje nebedirbančiai tarptautinių ryšių specialistei davė nurodymą susisiekti su Omahos draugaujančių miestų asociacijos draugystės su Šiauliais komiteto pirmininku Gediminu Murausku ir paprašyti, kad jis pakalbėtų su tenykščiais – Amerikos lietuvių verslininkais – dėl finansinės paramos smuiko gamybai.

Šiaulių universiteto garbės narys, gamtos mokslų daktaras G. Murauskas atrašė, jog negali tuoj kreiptis į verslininkus paramos, nes šie ką tik savo lėšomis išlaikė šiauliečių delegaciją Omahoje ir būtų neetiška vėl tuoj pat prašyti pinigų. Amerikos lietuvis paprašė duoti laiko, tačiau meras buvo nekantrus. Jis pareikalavo, kad G. Murauskas duotų jam verslininkų kontaktus, o tada jau jis pats su jais susitarsiąs. Atsakymas buvo toks pat – duokite laiko.

Laiko meras neturėjo. Jam reikėjo parodyti žmonos vizito Amerikoje žadėtus rezultatus, apie kuriuos kalbėjo spaudos konferencijoje, o jų nebuvo.

Gimė kitas planas. A. Visockas ir vėl davė nurodymus buvusiai tarptautinių ryšių specialistei rašyti laiškus visiems su Šiauliais draugaujantiems miestams-partneriams: Jelgavai (Latvija), Pernu (Estija), Kaliningradui (Rusija), Etenui Lerui (Nyderlandai), Kristianstadui (Švedija), Plauenui (Vokietija), Šamkirui (Azerbaidžanas), Baranovičiams (Baltarusija), Chmelnickiui (Ukraina). Esmė – duokite smuikui pinigų.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad specialistė neišdrįso siųsti tokio laiško Jelgavai, kuri finansiškai ne stipresnė už Šiaulius, Etenui Lerui, kurio mero nurodymu neseniai buvo užprašyta 2 000 tulpių svogūnėlių miestui papuošti, ir Chmelnickiui, kurio gyventojams, nukentėjusiems nuo karinio konflikto Ukrainoje, šiauliečiai neseniai patys buvo rinkę lėšas.

Kelios savivaldybės atrašė, kad juridiškai neturi galimybių skirti finansinę paramą kitos šalies piliečiui, kelios, matyt, buvo taip priblokštos, kad į laišką nesureagavo niekaip. Vienintelio Plaueno miesto savivaldybė pervedė į tikslinę sąskaitą šimtą eurų.

Mero „šaltasis karas“
Rugsėjį, minint Šiaulių 780 metų sukaktį, buvo švenčiama ir kita sukaktis – Omahos ir Šiaulių draugystės 20-metis. G. Murauskas Šiaulių miesto savivaldybę informavo, kad Omahos susigiminiavusių miestų asociacijos draugystės su Šiauliais komiteto nariai paminėti sukakties atvyks rugpjūčio mėnesį.

Galimai įsižeidęs ant nedosnių amerikiečių meras A. Visockas nusprendė nepriimti svečių, nors šie jį su žmona bei miesto delegacija ir džiugino maloniu priėmimu Omahoje mažiau nei prieš metus. Meras pasiėmė kelias dienas atostogų. Su svečiais susitiko tuometinis vicemeras Stasys Tumėnas, taip pat viešėjęs su meru Omahoje.

Į Lietuvą tuomet atvyko Susigiminiavusių miestų asociacijos draugystės su Šiauliais komiteto 12 narių. Tarp jų – miestų draugystę puoselėjantys žinomi lietuvių išeivijos atstovai: Šiaulių miesto garbės pilietė Nellie Sudavičius-Maccallum, jau minėtas Šiaulių universiteto garbės narys G. Murauskas, 1996 metais bendradarbiavimo sutartį pasirašęs Omahos tarybos pirmininkas Lawrencas Uebneris ir kt. Susitikime su svečiais dalyvavo Šiaulių miesto tarybos nariai, buvę miesto merai, universiteto atstovai. Nebuvo tik dabartinio mero.

Meras A. Visockas dviejų miestų draugystės 20-metį paminėjo po kelių savaičių – per „Šiaulių dienas“ Šiaulių dramos teatre. Be Omahos atstovų. Amerikai atstovavo Šiaulių universiteto pakviesta „Šiaulių dienų“ renginiuose koncertuoti džiazo grupė.

Dabartinis Seimo narys, tuomet dirbęs mero pavaduotoju, Stasys Tumėnas „Šiaulių naujienoms“ pripažino, kad minėtoje situacijoje mero ambicijų būta, bet pasidžiaugė, kad vietoje vieno 20-mečio paminėjimo mieste vyko net du.

„Ponas G. Murauskas nėra manęs įžeidęs, santykiai su Omahos draugaujančių miestų asociacijos Šiaulių komiteto vadovu yra šilti. Susitikime negalėjau dalyvauti dėl kitų priežasčių“, – „Šiaulių naujienoms“ raštu atsakė meras A. Visockas.

Per 20 draugystės metų ypač stiprius bendradarbiavimo ryšius yra užmezgę Šiaulių universitetas ir Nebraskos universitetas Omahoje. Dėstytojai, studentai dalyvauja mainų programose, ŠU meno kolektyvai ne kartą yra koncertavę Omahoje. Tamprūs kolegiški santykiai sieja Šiaulių ligoninės ir šio Amerikos miesto medikus. Amerikiečiai įgyvendina projektą, kurio metu Omahos Lauritzeno soduose kuriamas lietuvių autorių medinių skulptūrų parkas, kuris pavadintas „Saulės taku“.

Apie Omahos vardo gatvę Šiauliuose jau nebekalbama.

Paramos ieškojo ne ten
Šiaulių mero A. Visocko pastangos padėti jaunai ypač talentingai miesto smuikininkei įsigyti jai reikalingą instrumentą praktiškai liko bevaisės: pavyko surinkti vos per tūkstantį eurų, kai siekiama buvo 15 tūkstančių (panašiai tiek kartu su komandiruotpinigiais kainavo Savivaldybės delegacijos kelionė į Omahą). Iš surinkto kiek daugiau nei tūkstančio eurų – 200 Eur asmeniškai skyrė A. Visockas, kelis šimtus – vokiečių verslininkas, turintis savo verslą Šiauliuose.

Vieno mieste veikiančio banko vadovė nusistebėjo: „Kad meras ne ten pinigų ieško. Juk kiekvieno miesto garbės reikalas – savo talentus remti. Būtų kreipęsis į miesto verslininkus, manau, tikrai būtų surinkęs.“

Juolab kad A. Visockas visur akcentuoja, jog miesto verslininkai skiria kultūriniams renginiams pinigų daugiau, nei reikia. Nors meras minėjo, kad kalbėjo ir su miesto verslo atstovais, tačiau be rezultatų.

Prieš dešimtmetį Šiauliai nupirko naują akordeoną, tuomet kainavusį per 40 tūkst. litų, ir davė naudotis kitam jaunam talentui – jau pelniusiam pasaulinę šlovę akordeonininkui M. Levickiui. Akordeono virtuozas ir šiandien šia miesto suteikta galimybe didžiuojasi. A. Visockas lapkričio pabaigoje įteikė jam padėką už miesto vardo garsinimą.

„Manau, kad miestas galėtų skirti lėšų smuikui įsigyti, aš tokią iniciatyvą palaikyčiau. Jei tokios paramos poreikis išlieka, raginčiau A. E. Janonytę ar jos tėvus kreiptis su prašymu į Savivaldybę“, – pranešė meras.

Talentingai smuikininkei reikia paramos
Augustės Emilijos Janonytės vardą žino ne tik Šiaulių klasikinės muzikos mylėtojai. Daugelis prisimena vos 4-5 metų mergaičiukę, už rankos atvedamą į sceną ir mažu smuikeliu griežiančią nuostabias melodijas. Talentinga mergaitė vos penkerių pradėjo dalyvauti ir laimėti tarptautiniuose konkursuose. Šiaulių miesto garbės pilietės S. Sondeckio menų gimnazijos mokytojos Nijolės Prascevičienės į muzikos pasaulį palydėta mergaitė nepaliaudavo savo talentu stebinti ne tik publikos, bet ir tarptautinių konkursų komisijų narių.

Penkerių su puse metų Valmieros (Latvija) senosios muzikos festivalyje Augustė Emilija pirmąkart koncertavo su dideliu orkestru. Kai Augustės mokytoja nusiuntė į Valmierą siūlomą programą ir pristatė atlikėją, netrukus sulaukė prašymo patikslinti programą arba pataisyti solistės gimimo metus – esą vaikai tokių kūrinių negroja. Tačiau klaidos nebuvo – Augustės Emilijos talentas augo greičiau, negu ji pati.

Mergaitė jau užaugo ir, laimėjusi prizines vietas ne vienoje dešimtyje tarptautinių muzikos festivalių, šiandien yra Karališkojo muzikos koledžo Londone pirmakursė. Tam, kad gabi atlikėja galėtų atskleisti visą savo talentą ir siekti muzikinių aukštumų, jai reikalingas jos profesinius sugebėjimus atitinkantis smuikas. Jis Augustei Emilijai buvo pagamintas Austrijoje.

Susisiekę su smuikininke gavome jos elektroninį laišką: „Naujuoju instrumentu groju jau maždaug  pusmetį – jis iš tiesų buvo pagamintas specialiai man Austrijoje, Vienoje, labai perspektyvios smuikų meistrės Julios Pasch dirbtuvėse. Jos gaminamų smuikų vertė reguliariai auga ir ne be reikalo – smuikas yra puikus ir atitinka visus aukščiausius pasaulinius standartus. Esu labai laiminga pagaliau galėdama groti mano technines galimybes atskleidžiančiu instrumentu.

Smuiko meistrė, įvertindama mano talentą ir norėdama prisidėti prie mano profesinio tobulėjimo, sutiko parduoti instrumentą išsimokėtinai per keletą metų, taip geranoriškai palengvindama ir atitolindama finansų stygių. Šiuo metu mano smuiko draudžiamoji suma yra 21 000 Eur. Taigi, kol kas šis instrumentas priklauso ne man – kai bus įmokėta paskutinė įmoka, tik tuomet aš tapsiu jo savininkė.

Šiaulių miesto savivaldybė smuiko įsigijimui lėšų neskyrė, tačiau mero iniciatyva buvo atidaryta sąskaita norintiems prisidėti prie smuiko įsigijimo. Šioje sąskaitoje instrumento įsigijimui rėmėjų dėka buvo surinkta 1078,60 Eur. Finansinė parama vis dar labai reikalinga.

Karališkojo muzikos koledžo profesoriai patarė įsigyti ir naują, kokybišką stryką, kuris savo kokybe atitiktų naują smuiką, bet viskam savas laikas, ypač kai lėšų ir taip trūksta...

Esu labai laiminga ir dėkinga Šiaulių miestui už Jaunųjų menininkų stipendiją 2017 metams. Tikiuosi, tai bus svari parama įsigyjant būtinas mano „darbo“ priemones. Beje, ją gaunu jau antrą kartą – Šiaulių miesto jaunųjų menininkų stipendija man buvo paskirta 2013 m.

Dėkoju visiems, neabejingiems klasikinei muzikai ir mano, kaip smuikininkės šiaulietės, profesiniam tobulėjimui, o galintiems prisidėti finansine parama būčiau labai dėkinga.“

Beje, gruodžio 22 d. Augustė Emilija Janonytė koncertavo Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijoje. Tai buvo jos pirmasis koncertas Šiauliuose po įtempto ir koncertų pilno semestro pabaigos Karališkojo muzikos koledžo Londone I kurse.

Dar gruodžio pradžioje Londone merginą pasivijo žinia, kad jai 2017 m. skiriama miesto jaunųjų menininkų stipendija – po 125 Eur per mėnesį.  

Jei atsirastų neabejingų jaunojo talento ateičiai ir galinčių paremti finansiškai, smuikininkės kontaktus suteiktume redakcijoje.

M. Levickiui miestas laiku suteikė pagalbą
Karališkąjį muzikos koledžą Londone yra baigęs ir kitas Šiaulių pasaulinio garso talentas – akordeonininkas Martynas Levickis. Išskirtinių gabumų atlikėjas, šiandien sutraukiantis pilnas didžiules sales savo talento gerbėjų, karjeros pradžioje taip pat negalėjo įpirkti reikalingo instrumento ir jam pagelbėjo Šiaulių miesto savivaldybė.

„Man akordeoną miestas nupirko 2006 m. ir jis liko miesto nuosavybe, aš tik galiu juo naudotis. Man garbė, kad palyginti nedidelis miestas nusprendė paremti jauną žmogų. Su šiuo instrumentu pasiekiau pagrindinius laimėjimus: jei ne jis, klausimas, ar šiandien būčiau, kur esu. Tai suteikė daug galimybių ir dažnai užsienyje smagu tuo pasigirti. Šiaulių skirtas akordeonas tuo metu kainavo apie 12 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į kainą, tai ypač geras instrumentas“, – šalies žiniasklaidai yra sakęs M. Levickis.