Šiaulių universiteto profesorė, tyrinėjanti vaikų kultūros raišką, Audronė Juodaitytė pastebi, kad jau nuo gimimo vaikai kuria savo kompiuterinę kultūrą. Į išmaniąsias technologijas reaguoja vos kelių mėnesių kūdikiai. Atrodo, kad vaikas, nuo gimimo atsidūręs išmaniųjų technologijų pasaulyje natūraliai reikalauja, kad jam kuo greičiau į rankas būtų paduotas telefonas ar kompiuteris. Tėvai, aišku, džiaugiasi, kad vaikai tokie „išmanūs“, nors jų seneliai stebisi, kaip dar kalbėti ir vaikščioti nemokantis mažas žmogus jau sugeba spaudyti mygtukus. Tačiau į šią situaciją iš šono žvelgiantys specialistai grūmoja pirštu ir sako, jog ateityje laukia daug bėdų, nes vaikų formuojama kompiuterinė kultūra nėra vien tik geras dalykas – tai grėsmė, nes dažnam vaikui lėčiau vystosi kalba, sutrinka mąstymas.

Išmaniosios technologijos lėtina vaiko raidą
Pasak A. Juodaitytės, šiais laikais nieko nebestebina, kad net dvejų metų neturintys vaikai iš savo tėvų reikalauja ne dėmesio, o telefonų, kompiuterių, prašo įjungti televizorių. O dėl to, anot profesorės, kalti patys tėvai.

Profesorė A. Juodaitytė sako, jog dabar stebėtis nereikėtų, nes naujos kartos vaikai nuo pat gimimo ateina į aplinką, kurioje pilna šių įrenginių. Be to, vos tik vaikas pradeda sėdėti, jam patys tėvai į rankas įbruka telefoną, rodo animacinius filmus, leidžia spaudyti kitą išmaniąją techniką ir dažnai tuo labai didžiuojasi.

Žinoma, kiekvienas vaiko raidos etapas tėvus džiugina. Tačiau, specialistų nuomone, daug naudingiau gyvas bendravimas su vaiku.

„Vaikai nuo pat mažens savo judesiais pažįsta pasaulį: kiša pirštus į burną, tyrinėja savo rankas, kaip jos juda, liečia kitus paviršius. Tad kai mažas vaikas į savo rankas paima kompiuterį, jo pažinimo pasaulis labai susiaurėja. Kiekvienas žmogus turi biologinę prigimtį ir tik vėliau jis įgauna socialinę, kuria rūpinasi jo tėvai. Daugelis vaiko raidos problemų atsiranda ir dėl tėvų kaltės, kurie per mažai skiria vaikams laiko.

Klausimas, kodėl pasaulyje atsirado labai daug autistų vaikų (sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas)? Kodėl daugėja vaikų, kurių kalbos raida vėluoja? Taip yra todėl, kad tėvai per mažai bendrauja su vaikais. Kai vaikai dažnai žiūri animacinius filmus, jie girdi tik padrikus garsus ir tuo pačiu negirdi tikro gyvo garso. O juk vaikas pasaulį pažįsta per garsą. Šiuo metu ugdymo įstaigų logopedai turi daug darbo. Baisi tiesa, bet iki penkerių metų vaikų kalba dar nėra susiformavusi. Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie rodo, jog kai vaiko kalbos vystymasis sulėtėja, kartu sulėtėja ir jo mąstymas. Todėl tėvai, norintys auginti sveikus ir protingus vaikus, turėtų į tai atkreipti dėmesį. Suaugusieji turi suprasti, kad vaikams būtina nubrėžti ribas, kaip ir kada jie gali naudotis išmaniąja technika“, – aiškina A. Juodaitytė.

Paaugliai patys susikuria taisykles
Pirmokui išmanusis telefonas – tai jau norma. Daugelis taip sako, nes neva negalima vaikų traumuoti, kai aplink visi panašaus amžiaus vaikai jau seniausiai tokius telefonus turi. Apie poveikį sveikatai ir technologijų žalą niekas nebekalba.

Tačiau buvo atliktas 5-6 klasių mokinių kompiuterinės kultūros tyrimas. Specialistai aiškinosi, ką tokio amžiaus vaikai kuria. Iki tol apie vaikus buvo renkami duomenys tiriant suaugusiųjų, kurie supa vaikus, nuomonę. Šį kartą Šiaulių universiteto dėstytojai tyrė moksleivių kompiuterinę kultūrą kabindami pačius vaikus.

„Suaugusieji visai kitaip suvokia, kaip vaikas jaučiasi, ką jis galvoja, nei pasakoja patys vaikai. Mes atlikome tyrimus, kurie yra orientuoti į vaiko pasaulį. Interviu, pokalbiais bei kitais metodais grįstas tyrimas atskleidė detalesnius rezultatus apie vaikų kompiuterinę kultūrą, nes iki tol buvo vaikai tyrinėjami taikant anketinius klausimus, į kuriuos paaugliai jau yra išmokę atsakyti taip, kaip mokytojas ar dėstytojas norėtų, kad būtų atsakyta.

Tiriant vaikų kompiuterinę kultūrą svarbu išsiaiškinti, ką vaikui reiškia kompiuteris. Esu girdėjusi pačių įvairiausių atsakymų. Vienam vaikui kompiuteris yra draugas, kitam – pagalbininkas, na o trečiam – paslapčių saugotojas. Tačiau vaikai nesuvokia, jog kompiuteris nėra tik geras dalykas, nes jame slypi daug pavojų, nuo kurių savo vaikus privalo apsaugoti tėvai. O stebime visai kitokią situaciją, nes dažniausiai tėvai negeba riboti vaikų elgesio.

Šiuolaikiniai vaikai nustoja naudotis kompiuteriu tada, kai ranką paskausta, kada pradeda mirgėti akyse ar šiaip pavargsta. Paaugliai susikuria taisykles, kada ir kaip naudotis kompiuteriu. Nors iš tikrųjų tėvai, duodami savo vaikui į rankas kompiuterį, ir turėtų paaiškinti, kaip elgtis, kokie yra interneto pavojai“, – pasakoja A. Juodaitytė.

Profesorė pastebi, jog su vaiku nelinkę bendrauti ir pedagogai. Be to, šiuolaikiniai vaikai yra verčiami kurti greitą rezultatą.

„Atsirado mūsų rinkos ekonomikos visuomenės reikalavimas kurti greitą rezultatą ir nesvarbu, kokia kaina. Todėl šiuolaikiniai vaikai mokydamiesi įdeda per daug savo galių ir pastangų, kurias galėtų skirti kūrybai, laisvalaikiui. Būtent į šiuos faktus atsižvelgdami ketinome atlikti tyrimus, kurie padėtų paaiškinti vaikų ankstyvosios kompiuterinės kultūros raidą. Kol kas tokių ar panašių išsamių tyrimų nėra atlikta. Mažai informacijos ir tėvams.

Yra daug knygų apie kompiuterio pavojų vaikams, tačiau jos brangiai kainuoja. O ką tai reiškia? Jaunimas neturi galimybės šviestis ugdant savo vaikus. Todėl viliuosi, kad naujoji valdžia pradės rūpintis tėvų švietimu. Dabar kasdienės gyvenimo sritys yra paliktos savieigai. Todėl nebestebi, jog seni auklėjimo metodai vaikų jau nebeveikia“, – teigia profesorė.

Reklamų kūrėjai nusitaikę į vaikus?
Kita vaikų kompiuterinės kultūros blogybė – įvairios reklamos. Pasak profesorės A. Juodaitytės, jau nuo trejų metų vaikai pradeda kreipti dėmesį į reklamas ir kas blogiausia – jos vaikus veikia.  „Kalbėjau su viena savo doktorante, kuri augina mažametį. Svarstėme, kokio amžiaus vaikus būtų galima tirti ir maždaug nuo kokio amžiaus vaikus pradeda veikti reklama. Tikriausiai nustebsite sužinoję, jog jau trejų metų vaikai suvokia, kas yra reklama.

Tačiau tyrimui pasirinkome 5-6 metų vaikus. Pastebėjome, kad vaikai matydami reklamas yra skatinami kartu su tėvais dalyvauti pirkimo procese, kuriame dalyvauja suaugusieji. Yra labai daug reklamų, kuriose vaizduojami vaikai, ar reklamų, kurios skirtos būtent vaikams. Ir jos tikrai veikia. Buvo atliktas tyrimas, kai vaikas, pasižiūrėjęs indų ploviklio reklamą, vos tik įėjęs į parduotuvę į krepšį įsidėjo kažkodėl indų ploviklį. O paklausus, ar jam reikalinga ši prekė, vaikas paaiškino, jog pirkti reikia, nes dabar šiai prekei taikoma nuolaida. Tai tik įrodo, kad mažieji tampa tokiais pat vartotojais, kaip ir suaugusieji, kurie nori pirkti daug ir pigiai. Ir nesvarbu, kad tai nekokybiškos prekės, nes labai dažnai per akcijas parduodamos ne visai kokybiškos prekės, kuriomis pardavėjas nori kuo greičiau atsikratyti“, – apie vaikų kultūros formavimą kalba profesorė.

Prie tokios vaiko kultūros formavimo prisideda ir reklamos kūrėjai, kurie visais įmanomais būdais stengiasi pirkėją skatinti pirkti. Reklamose dažniausiai vaikai pateikiami lyg nieko nesuprantantys. Tačiau 5-6 metų vaikai, anot A. Juodaitytės, supranta tiek, kiek jiems reikia suprasti būnant tokio amžiaus.

„Dabar šiuolaikinius vaikus dažniausiai tėvai auklėja pasitelkdami kitų patarimus, remdamiesi gaunama informacija, dalyvaudami įvairiuose mamyčių klubuose.

Esu parašiusi knygą „Socializacija ir ugdymas vaikystėje“. Rengdama šį darbą kalbinau vaikus, domėjausi, kuo jie bus, kai pasens. Ir žinote ką? Vaikai supranta pasaulį remdamiesi savo patirtimi ir išgyvenimais. Vienas vaikas sakė, jog gulės lovoje, skaitys knygas. Tokiu būdu vaikai nupiešė mūsų senjorų situaciją, ką jie veikia šiandien. Ir tik vienas berniukas atsakė, jog dirbs kapinių sargu ir priims ten dirbti tik senus žmones, nes tik seni žmonės aprauda mirusiuosius ir vaikšto į kapines. Tai nutiko todėl, kad tas vaikas vaikščioja su močiute į laidotuves ir viską stebi. Todėl visada mokau tėvus, kad bet kokią vaikų patirtį reikia analizuoti. Reikia ugdyti socialiai jautrią visuomenę, antraip turėsime ateities kartą, kuri norės tik daug pirkti ir daug uždirbti“, – teigia A. Juodaitytė.

 
Straipsnių peržiūros
94593536
Į viršų