Šiemet Generalinė miškų urėdija tradiciškai organizavo akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Net 42 Lietuvos miškų urėdijos prisidėjo prie akcijos ir antradienį visoje Lietuvoje dalijo eglių šakas miestų gyventojams. Jų šalyje išdalyta daugiau nei 100 tūkst.
Gyventojai pasirodė anksčiau už miškininkus
Dar nepasirodžius miškininkams, šiauliečiai jau buriavosi miesto aikštėje prie Šiaulių valstybinės kolegijos. Iš pradžių eglių šakų atvežė tik vienas sunkvežimis. Vėliau pasirodė dar du, o po to ir papildomas automobilis.
Šiaulių miškų urėdijos miškų želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys sakė, kad ši akcija vykdoma jau vienuoliktus metus. Greičiausiai ne daugelis žinojo, kad akcija prasidėjo būtent Šiaulių miškų urėdijos iniciatyva ir keletą metų vyko tik Šiauliuose. Po kurio laiko ja susidomėjo ir Generalinė urėdija – po to akcija pradėta organizuoti visoje respublikoje.
„Šios akcijos idėja – saugoti miškus nuo savavališkų kirtimų. Be to, norime prisidėti prie šventinės nuotaikos sukūrimo, praskaidrinti šventes sunkiau besiverčiantiems žmonėms“, – sakė J. Daunys.
Kiek tiksliai atvežta šakų, pasakyti sunku. Centrinėje miesto aikštėje eglišakiai dalyti iš trijų sunkvežimių ir dar vieno papildomo didelių gabaritų automobilio. Taigi, vienas kitas tūkstantis tikrai buvo...
Dar prieš vienuolika metų vykdant pirmąją akciją žmonės žiūrėjo itin nepatikliai – kaip taip gali būti, kad šakos dalijamos, o mokėti už jas nieko nereikia. Buvo visko.
„Anuomet ir pinigų, ir ko tik nori siūlė. Metams bėgant akcija tapo tradicine, žmonės įsidrąsino ir dabar joje aktyviai dalyvauja“, – sakė J. Daunys.
Dažniausiai išdalijamos visos atvežtos eglių šakos. Kadangi dabar naudojamas biokuras, likusios šakos vežamos atgal į mišką, kur yra susmulkinamos ir sudeginamos katilinėse.
Vakar buvo pirmoji akcijos diena. Šiandien, trečiadienį, šakos 10 valandą ryto bus dalijamos centrinėje miesto turgavietėje.
Kirstines ir dirbtines egles keičia šakomis
„Ši akcija – puikus būdas gamtai saugoti: miškininkų dalijamos eglių šakos atkeliauja iš kirtaviečių, kur yra nugenėjamos brandžios numatytos kirsti eglės. Kitaip tariant, papildomai nekertame ir nežalojame nė vieno medžio, o atvirkščiai – išnaudojame gamtos resursus be menkiausio iššvaistymo“, – išplatintame pranešime teigia generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.
Generalinis miškų urėdas pastebi, jog vis daugiau žmonių sąmoningai rūpinasi aplinka, kurioje gyvename. Esant galimybei nemokamai gauti eglės šaką, žmonės daug rečiau rizikuoja ir neleistinai patys kerta medžius.
„Lietuviai nuo seno myli miškus, tad dabar, kai ekologinės problemos yra ypač aktualios, vis daugiau žmonių atsisako kirstinės eglutės ar dirbtinės, kuri aplinkai kenkia dar labiau nei eglutės nukirtimas.
Be to, iš eglišakių galima sukurti išradingas puokštes bei menines kompozicijas, kurias lengva pritaikyti tiek mažoje, tiek didelėje erdvėje. Net miestų centrinėse aikštėse vis dažniau galime pamatyti Kalėdų eglutes, sukurtas iš eglės ar pušies šakų“, – sako generalinis miškų urėdas.
Šiuo pavyzdžiu šiais metais pasekė ir mūsų miestas – skvere prie miesto Savivaldybės stovi ne kirstinė, o karkasinė eglė, dekoruota tikromis šakomis.
Miškininkai šventinę nuotaiką kuria ne tik dalydami eglių šakas, bet ir vykdydami dar vieną, jau antrus metus trunkančią, iniciatyvą. Jų globojami jaunųjų miško bičiulių būrelių moksleiviai ruošiasi sveikinti vienišus senjorus – kuria šventines kompozicijas.
Norint eglių šakas bei jų kompozicijas išlaikyti iki pat Trijų karalių, miškininkai rekomenduoja parneštas šakas iškart pamerkti į vazą su vandeniu ir nuolatos ją papildyti.



