Feministės iki šiol yra susirūpinusios socialine, politine ir ekonomine nelygybe tarp vyrų ir moterų. Netrūksta ir tokių, kurios teigia, kad lytinės tapatybės, tokios kaip „vyras“ ir „moteris“, yra sugalvotos socialiai. Negana to, lyčių lygybės politika tradiciškai laikoma „moterų klausimu“. Tokio požiūrio įsitvirtinimas turėjo istorines priežastis, tačiau norint žengti pirmyn, būtina jį keisti. Plačiau apie tai kalbėta Šiaulių dailės galerijoje vykusioje paskaitoje „Lyčių lygybė: subalansuota moterims, bet ypač rekomenduojama vyrams“.

Atsigręžiama į kultūrą, mokslą
Paskaitą vedusi lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė susirinkusiems priminė, kad feminizmas – visuomeninis-politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines ir ekonomines teises bei galimybes, lygias vyrų turimoms.

Pirmoji feminizmo banga – kova dėl balsavimo teisės (XIX a. – XX a. pradžia). Antroji banga kilo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje – tada pradėta kovoti už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą.

M. Jankauskaitė kalbėjo, kad pirmoji feminizmo banga turėjo daug ką pakeisti. Tuomet buvo klaidingai įsivaizduojama esą moterys, gavusios vienodas politines teises su vyrais, galės balsuoti ir visos iki tol egzistavusios problemos savaime išnyks. Lietuvoje situacija buvo panaši. Visuomeniniam judėjimui duotas puikus startas. Tačiau tai neturėjo didelės įtakos tolimesniems veiksmams, o situacija nelabai pasikeitė.

Tuomet buvo pastebėta, kad teisės pačios savaime problemų neišsprendžia. Todėl pradėta daugiau dėmesio skirti kultūros reiškiniams. Mokslas, menas, politika – tapo sritimis, per kurias bandoma permąstyti moterų padėtį, atrasti argumentų ir įrodymų, kad moteriai tenkanti socialinė padėtis, vaidmenys nėra biologiškai įpareigojantys dalykai, bet kultūros dalis.

Pavyzdžiui, pasitelkus mokslą bandoma išsiaiškinti, kodėl vyrų socialinis statusas yra aukštesnis negu moterų. Štai iš istorijos žinome, kad vyrai, galėdami atsitraukti toliau nuo gyvenvietės, eidavo medžioti. Tačiau jų sumedžiotas, stambus laimikis sudarė iki 10-15 proc. mitybos raciono. Visa kita: smulkūs žvėreliai, uogos, žuvis, vabzdžiai – buvo moterų ir vaikų darbas. Tačiau nepaisant to, vyrų darbas ir jų statusas vis tiek vertinamas labiau nei moterų.

Taigi su antrąja feminizmo banga pradėta abejoti visuomenėje egzistuojančiomis normomis, o socialinės nelygybės suvokimas praplėstas. Jeigu anksčiau socialinė nelygybė buvo siejama tik su ekonominiais klausimais, tai vėliau pradėta kalbėti, kad ir visuomenėje egzistuojančios kultūrinės normos gali tapti šaltiniu socialinei nelygybei atsirasti.

Analizuojamos lyčių patirtys
Tad koks yra moterų pripažinimas kultūroje, kaip jos atstovaujamos, ar gali laisvai priimti sprendimus? Deja, apie tai dažniausiai niekas nesusimąsto. Daugelis žino tik tai, kad gyvename demokratiškoje visuomenėje. Paradoksalu, tačiau iki šiol ne kiekvienas sugeba paaiškinti, ką reiškia gyventi demokratinėje visuomenėje.

„Gyvenant XXI a. Europoje sakyti, kad mes turime teises ir demokratiją, būtų tas pats, kas sakyti, jog Lietuvoje medicina yra labai pažengusi. Kuo remiantis mes taip sakome? Taip, visi gydytojai nusiplauna rankas prieš operaciją. Be abejonės, tai svarbu, tačiau tai joks pažangos indikatorius, o bazinis dalykas, kurį privalu atlikti. Todėl reikia pradėti kalbėti apie tai, kiek mūsų sistema užtikrina skirtingų interesų atstovavimą skirtingose grupėse ir nebūtinai tik lytiškumo klausimu“, – akcentavo M. Jankauskaitė.

Galbūt todėl sulig antrąja feminizmo banga atsirado „moterų studijos“. Kitaip tariant, mokslininkai per kultūrines nuostatas, filosofijos, psichologijos kūrinius išsiaiškino, kad ilgą laiką apie tiesiogines moterų patirtis kūriniuose nebuvo kalbama. Panaši informacija atsirasdavo tik tuo atveju, jeigu prireikdavo išryškinti dominuojančio objekto ypatumus.

Moteris kaip individas nebuvo įdomi, o jos vaidmenys aiškūs: motina arba meilužė. Lyčių lygybės ekspertė darė prielaidą, kad ilgą laiką moterys vengė kovoti už savo teises, nes joms trūko informacijos, galinčios padėti susivokti pasaulyje.

Galiausiai juk ir šiandien atsiduriama situacijose, kai dominuojanti kultūra aiškina, ką reikia daryti, tik neaišku kodėl. Taigi tikrasis lyčių lygybės pažinimas prasidėjo nuo mokslo. Galiausiai pradėtos rengti „vyrų studijos“. Buvo išskirtos ir kelios kryptys. Viena iš jų susijusi su antifeministiniu judėjimu, kai iš vyrų atimama galia ir dominavimas. Kita kryptimi buvo nagrinėjamos vyrų patirtys.

„Manau, patys šauniausi tie mokslininkai, kurie pasinaudoję teorinėmis įžvalgomis papildė „vyrų studijas“. Tie mokslininkai patvirtino, kad feministės buvo teisios, sakydamos, jog abstraktus kalbėjimas apie žmogų, nieko nepasako apie moteris, nes tai specifinė sritis. Tačiau abstraktus kalbėjimas apie žmogų taip pat nieko nepasako ir apie vyrų patirtį. Tam, kad dominuojantis aspektas būtų pateikiamas kaip visuomenės norma nepakanka būti tik vyru. Tam reikia turėti ir papildomų savybių savyje“, – pabrėžė M. Jankauskaitė.

Laikomasi senų stereotipų
Nepaisant šio atradimo, mūsų visuomenėje iki šiol dominuoja panteistinis požiūris. Šia sąvoka aiškinama esą socialinė įvairovė, kurią mes turime, kyla iš žmogaus prigimties. Esą skirtingos chromosomos, hormonai ir t. t. lemia tam tikrus vaidmenis visuomenėje ir jeigu tu tam prieštarauji – griauni gamtą ir pan.

Lyčių lygybės ekspertė kalbėjo, kad toks požiūris yra absoliučiai klaidingas. Anot jos, jeigu vaidmenys, kuriuos mes atliekame, būtų sąlygoti gamtos, tai nesvarbu, kokį laikmetį mes benagrinėtumėme, supratimas ką reiškia būti vyru ir moterimi būtų visur vienodas.

Pavyzdžiui, mes, lietuviai, iki šiol tikime, kad pasaulyje egzistuoja tik vyrai ir moterys, o daugiau būti nieko negali. Nors iš tiesų taip nėra. Štai kitose kultūrose pripažįstami translyčiai asmenys, turintys ir vyriškų, ir moteriškų biologinių požymių. Tik priešingai nei pas mus, ten jie gali ramiai funkcionuoti, turi teisiškai įteisintus dalykus ir pan.

Yra kultūrų, kurios neįžvelgia jokių skirtumų tarp vyrų ir moterų. Joms svarbesnis amžius – kuo žmogus vyresnis, tuo socialinis statusas yra aukštesnis. Taip pat egzistuoja kultūrų, kur egzistuoja trečiasis įvardis, neturintis giminės. Tai rodo, kad kai kuriose valstybėse jau ir anksčiau buvo orientuojamasi į žmogų, nesvarbu, tai yra vyras ar moteris.

„Esminių biologinių skirtumų tarp moterų ir vyrų nėra, išskyrus faktą, kad moteris turi gimdą ir kiaušides. Gimda ir kiaušidės gali būti pašalintos, tačiau nepaisant to, moteris vis tiek save ir toliau suvokia kaip moterį. Kitaip tariant, mes patys turime teisę rinktis kaip mąstyti ir kuo būti“, – kalbėjo lyčių lygybės ekspertė.

Vyrai ir moterys iš tiesų yra biologiškai skirtingi. Tačiau nereikėtų pamiršti fakto, kad lyginat vieną moterį su kita, jos taip pat bus skirtingos. Tik įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu visoms moterims ar visiems vyrams egzistuotų tik viena medicininė kortelė? Turbūt tai nereikštų nieko gero, tačiau nepaisant to, seniai atgyvenusios nuostatos išlieka gajos.

Naujovėms aktyviai priešinamasi
Vadinasi, yra beprasmiška fiksuoti biologinius skirtumus ir juos išaukštinti, pavyzdžiui, socialiniame kontekste. Tačiau mes vis tiek vadovaujamės socialinio konstravimo teorija, kai vaidmenis, kuriuos aplink save matome ir atliekame, atkartojame ir taip juos patvirtiname. Kas žino, jeigu staiga visos moterys nustotų avėti aukštakulnius, galbūt ir mąstymas, esą aukštakulnius avinčios moterys yra labai „moteriškos“, dingtų.

Vis dėlto mūsų visuomenė nėra pasiryžusi tai suvokti ir pasikeisti. Specialistė pasakojo, kad lyčių lygybės ekspertams vis dar tenka atsidurti itin nemaloniose situacijose.

„Kai mes pabandome daryti net mažiausią judesį, kad lyčių lygybės nuostatos ir normos atsirastų mokyklų programose, jog vaikams nuo mažens būtų kalbama apie lytiškumą, sulaukiame neigiamos reakcijos. Tėveliai vis dar baiminasi, kad jeigu jų sūnus netyčia nusilakuos vieną nagą, viskas gali blogai pasibaigti. Mamos, savo sūnums atnešančios užkandžių rausvame dėkle, iki šiol sulaukia replikų, esą tai gali iš esmės sutrikdyti vaiko lytinę tapatybę. Negana to, visuomenėje aktyviai veikia grupės, siekiančios visais įmanomais būdais mus užgniaužti, nes įžvelgia nepataisomą žalą visuomenei, mano, jog einame prieš gamtą ir pan.“, – atviravo M. Jankauskaitė.

Vadinasi, nors mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad lytys biologiškai nėra labai skirtingos, vis dar egzistuoja stereotipai apie lyčių vaidmenis visuomenėje. Panašu, kad visos šios nuostato dar greitai nedings iš mūsų akiračio. O kol tai neįvyks, tol turbūt negalėsime pasigirti, kad gyvename tolerantiškoje ir pažangioje visuomenėje.

Paskaita sudomino ne tik moteris, bet ir vyrus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.