Šalia Šiaulių laisvosios ekonominės zonos turėjęs atsirasti miesto Viešasis logistikos centras vegetuoja embriono stadijos. Ar pavyks šiam pernešiotam kūdikiui gimti?

„Nenorime neįmanomų dalykų“
„Greičiausiai jo nebus. Nelabai suprantu, kaip jį reikėtų pastatyti, ką jis čia veiktų ir kokio mastelio turėtų būti. Jis buvo pritrauktas per prievartą. Ar dabartinė valdžia stengiasi, kad jis atsirastų? Nenorime neįmanomų dalykų užsiblokuoti ateities galimybių su tuo centru. Mes stengiamės išlaikyti oro uostą, kad jis liktų „eteryje“. Slapta viltis rusena, kad atsiras koks nors investuotojas. Privataus investuotojo Logistikos centre tikėtis sunku. Galimybių studijoje rašoma, kad kroviniai galėtų būti iš LEZ‘o, Pramoninio parko. Iš jų niekaip negalėtų tiek būti“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo meras Artūras Visockas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje naujai sukurto Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė patvirtino, kad Viešojo logistikos centro (VLC) projektas nejuda iš vietos. Priežastis – nėra finansavimo.

Dar prieš penkerius metus Europos Sąjungos ir Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis parengta VLC techninė dokumentacija (galimybių studijai ir techniniam projektui), reikalinga Šiaulių viešajam logistikos centrui steigti, kainavo beveik 495 tūkst. eurų. Pagal parengtą techninį projektą Viešajam logistikos centrui įkurti reikėjo apie 26 mln. Eur, iš kurių Savivaldybės dalis – 16 mln. Eur.

Kaip informavo vedėja, dar 2012 m. Savivaldybėje buvo nuspręsta, jog tokie planai nerealūs ir reikia koreguoti techninį planą, sumažinant viso projekto apimtis iki 12 mln. Eur. Prieš metus meras A. Visockas komentavo, kad projekto sąnaudas sumažintų Laisvosios ekonominės zonos įrengimo metu jau sukurta inžinerinė infrastruktūra ir sutrumpėję prisijungimo atstumai. Be to, geležinkelio rampa būtų planuojama ne keturių, o dviejų vėžių. Kartu būtų nutiesiama geležinkelio vėžė į Pramoninio parko teritoriją. Kadangi projekto likimas pakibo ant plauko, techninė dokumentacija koreguota nebuvo.

Meras A. Visockas teigė, kad dabar dedamos pastangos, kad būtų atstatyta geležinkelio vėžė į Pramoninį parką. Tam reikalinga 3,3 mln. Eur. Meras A. Visockas kartu su krašto apsaugos ministru kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl vėžės finansavimo. Anot mero, gavo atsakymą: jums reikia – jūs ir darykite. Dabar visos viltys dedamos į pradėsiančią dirbti Vyriausybę.

Nors buvo prioritetinis ir ypač svarbus
2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas kreipėsi į šalies Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių ir tuometinius šiauliečius Seimo narius Edvardą Žakarį, Arvydą Mockų ir Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas palaikymo bei paramos ieškant finansavimo šaltinių.
„Pažymime, kad Viešojo logistikos centro įkūrimo projekto įgyvendinimas yra prioritetinis ir ypatingai svarbus Šiaulių miestui, o pasikeitusi politinė situacija bei susibūrusi nauja valdančioji koalicija sukūrė prielaidas ir tinkamas sąlygas sklandžiam projekto įgyvendinimui ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti“, – rašte teigė meras Artūras Visockas.

Panašu, jog tokie argumentai aukščiausios valdžios neįtikino.

„2014–2020 m. Europos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpyje eilutės, iš kurios galėtų būti finansuojami viešojo logistikos centrai, nėra. 2007–2013 m. tokia galimybė buvo, Šiaulių VLC buvo įtrauktas į rezervinį sąrašą, tačiau lėšos neskirtos“, – komentavo I. Džiaugienė.

Susisiekimo ministerija aiškina, kad finansavimas neskirtas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos laiku neparengtų dokumentų ir neišspręstų klausimų dėl žemės, kurioje miestas planuoja įsteigti VLC, perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei. Dėl šių priežasčių Šiaulių viešojo logistikos centro įsteigimui numatytos lėšos buvo perskirstytos kitiems projektams. Kas ir ko Savivaldybėje nepadarė, kad didelės ekonominės svarbos pripažintas projektas liko neįgyvendintas, taip niekas ir nesigilino.

Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis „Šiaulių naujienoms“ pakomentavo, kad tai senos istorijos ir jų aiškinimasis situacijos nepakeis.

„Manau, kad Logistikos centras Šiauliuose gali atsirasti. Priklausys nuo to, kaip vystysis LEZ‘as. Jei atsirastų verslo susidomėjimas, projektą būtų galima įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Tik gal tada jau logistikos centras nebebūtų viešasis. Net jei ir būtų pavykę projektą įgyvendinti, kas būtų organizavęs Logistikos centro veiklą, ieškojęs krovinių. Juk čia ne Savivaldybės darbas. Vis tiek būtų reikėję ieškoti operatoriaus“, – sakė E. Bivainis.

Anot direktoriaus, projektas nėra palaidotas, žemė yra laikoma ir tikimasi, kad atsiradus susidomėjimui, Logistikos centras mieste gali atsirasti.

Viešojo logistikos centro pagrindas – intermodalinis terminalas, kuriame vyksta krovinių perkrovimas į skirtingų rūšių transportą. Šiauliuose buvo tikimasi, kad sėkmingai sąveikaus oro, geležinkelio ir kelių transportas. Tokio terminalo tikslas – perkrauti ne krovinius, o konteinerius iš vienos transporto rūšies į kitą.

Be valstybės pagalbos nepavyks
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas įsitikinęs, kad be valstybės finansavimo privatus verslas tokiu projektu nesusidomės.

„Kyla klausimas, ar šiandien egzistuoja valstybėje viešosios logistikos centrų sistema su savo funkcijomis, paskirtimi, įtaka ekonomikai, socialinei aplinkai. Tik tokiu atveju galime kalbėti apie finansavimo šaltinius, verslo dalyvavimą projekte. Jei tikimasi tik privataus kapitalo, tai privačių logistikos centrų Lietuvos miestuose yra. Viešieji logistikos centrai turėjo būti pelno nesiekiantys objektai, kurie teiktų paslaugas ir padėtų vystytis kitiems verslams. Be valstybės tam tikrų įsipareigojimų tai negali atsirasti“, – sakė Vidmantas Japertas.