Nauja valdžia, naujos mintys. Kai kurios – jau girdėtos ir seniau. Švietimo ir mokslo politikos nuostatas išdėstė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas akademikas Eugenijus Jovaiša. Pasak jo, mokytis pradinėse mokyklose vaikai turėtų nuo 6 metų, ydingos moksleivių krepšelių sistemos vertėtų nebetaikyti. Be to, mokyklose dėmesys turėtų būti skiriamas bendro išsilavinimo kokybei, bet ne profiliavimui.

Tuo metu valdančiųjų lyderis R. Karbauskis, kalbėdamas apie jaunimą, teigia, kad reikia įdėti daug pastangų į profesinį jo orientavimą ir pertvarkyti švietimo sistemą taip, kad būtų ruošiami tie specialistai, kurių Lietuvai reikia. „Šiandien yra 1800 studijų programų, iš kurių tiktai nedidelė dalis yra orientuotos į Lietuvą. Dalis programų orientuos į tokių specialistų paruošimą, kurių Lietuvoje paprasčiausiai nereikia. Dėl to tie žmonės yra priversti emigruoti, nes jie čia darbo neranda“, – sako R. Karbauskis.

Tikėtina, teks peržiūrėti švietimo finansavimą
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė sako, kad naujasis ministras, kurio pavardės dar nežinanti, atitinkamai išsakys savo požiūrį į išsakytas E. Jovaišos nuostatas, ir tikina, kad švietimo klausimais niekas nebus daroma stichiškai.

„Pokyčiai, kurie buvo numatyti rinkiminėje programoje, matomai, bus tęstinumas to, kas buvo kalbėta dėl moksleivio krepšelio, dėl pagarbos mokytojui, dėl vaikų ugdymo, dėl mokyklose atsirandančių programų pasirengimo šeimai ir lytiškumo. Ir daug kitų temų. Švietimo sistemos finansavimas nuo BVP  turi augti ir negali būti žemėjančios kreivės – pernai buvo 4,7 proc., o šiemet beliko 4,2. Galvojant apie švietimą, kaip apie prioritetinę veiklos sritį, ko nė viena valdžia nenorėjo pastebėti, mes manome, kad pirma ir finansavimas, ir požiūris į patį mokytoją keisis pagal tuos struktūrinius punktus“, – sako R. Baškienė, pridurdama, kad sprendimai vyks visuomet įsiklausius į švietimo darbuotojų profsąjungas.

Dabar, pasak R. Baškienės, ką pirmiausia reikia padaryti – tai sutvarkyti mokytojų atlyginimus, kad mažiausiai gaunančiųjų atlygis kiltų.

„Tam jau biudžete yra numatytos lėšos, tik negalėčiau dabar įvardyti tikslios tos sumos, bet tai yra ganėtinai nemaža dalis – berods 34 milijonai eurų. Vadinasi, pokyčiai švietime grindžiami finansavimu. Bet biudžetą sudėliojo buvusi valdžia, mes norėtumėme, kad jis būtų kitoks, o galių jo pakeisti beveik neturime. Ar neteks perskirstyti biudžeto liepos mėnesį? Gali būti, bet visa tai turi nuspręsti Vyriausybė, kuri netrukus bus suformuota“, – sako R. Baškienė.

Peržiūrėti ir studentų krepšelius
„E. Jovaiša iškėlė tokią mintį, kad vaikai anksčiau bręsta. Jis nori, kad būtų rengiamas intelektualesnis mokinys. Tačiau dabar vyksta diskusija, nes vieni mano, kad reikia graikiško tipo žmogaus – kad jis viską išmanytų, o kiti – kad išmanytų savo specializaciją. Kuo Amerikos studentai skiriasi? Amerikos studentas gali diskutuoti su bet kuriuo profesoriumi iki gelmių iš tam tikros siauros srities, tačiau jis neišmano kai kurių elementarių dalykų, pavyzdžiui, nežino, kur yra Lietuva ar Estija, apie kurias nėra net girdėjęs“, – sako Seimo narys Stasys Tumėnas.

Pasak jo, vienas iš pirmųjų žingsnių  gerinant švietimo sistemą – peržiūrėta krepšelių sistema.

„Kai kas suabsoliutina moksleivio ir studento krepšelius. Manau, kad su moksleivių krepšeliais ypač provincijose ir regionuose yra visai gerų dalykų, kai viskas sudėliota į savo vietas, bet studentų krepšelio politiką reikia peržiūrėti iš esmės, nes ji praktiškai naudinga tiktai didiesiems universitetams – Vilniaus ir Kauno“, – sako Seimo narys.

Žinoma, kad visi pradėję kadenciją ryžtingai kalba apie permainas, tačiau pokyčiai švietimo sistemos būklės iš esmė taip ir nepagerino. Kada tikėtis permainų? S. Tumėnas sako, kad Švietimo ir mokslo komitete įvyko pirmasis posėdis, tad tikisi, kad po mėnesio bus galima išgirsti sprendimus.

„Komiteto pirmininkas nusiteikęs ryžtingai, jis nori, kad procesas prasidėtų kardinaliau ir greičiau. Jis turi viziją, kurią yra konkretizavęs. Visą gyvenimą dirbo pedagoginiame universitete, tad manau, kad jo pagrindas nėra tik teorinis, bet ir paremtas praktika“, – sako S. Tumėnas.

Spręsti reikia kompleksiškai
Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis sako, kad visame pasaulyje yra šnekama apie ankstesnį vaikų brendimą, tad ir mūsų šalyje reikia šnekėti apie kuo ankstesnį vaikų įtraukimą į socializacijos ir ugdymo procesus.

„Kuo anksčiau vaikus pradedi socializuoti, tuo geresni jų pasiekimai. Bet žiūrėti į tai reikia ne iš konteksto išėmus vieną faktą. Yra kur kas daugiau dalykų. Turi būti peržiūrimos programos ir galimybės. Pavyzdžiui, vienas šešiametis skaito, rašo ir gali kartu su kitais draugais atlikti užduotis, o tuo metu kitas dar žaidžia vienas.  

Lietuvoje vėlokai įvedame į ugdymą vaikus. Anglijoje, Suomijoje ugdymas yra suprantamas kitaip: ten įtraukti į ugdymą dar nereiškia, kad vaikai sėdi suoluose ir raidelių mokosi. Tai reiškia, kad jie mokosi komunikuoti, bendrauti, užduotėles atlikti, piešti, yra įtraukiami į prasmingas veiklas. Šiuo metu pas mus ikimokykliniame ugdyme irgi yra keturios valandos tokių veiklų. Bet reikia atkreipti dėmesį į kitas sąlygas. Pavyzdžiui, klausimas, ar regionuose  tėvams nėra paprasčiau namuose vaiką prižiūrėti, nei vežti kažkur toli“, – svarsto G. Vaidelis.

Pasak jo, mintis apie bendro išsilavinimo kokybės siekimą irgi yra gera. Bet štai Vokietijoje švietimo sistema profiliuoja 12–13 metų mokinius – jei esi gabus mokslams, eini į tam tikrą mokyklą, o jei nelabai gabūs daugiau nukreipiami į profesijos mokyklėles.

„Lietuvoje bėda yra ta, kad turime didelius pamokų skaičius, daugelis nori įvesti dar papildomą pamoką (diskutuojama apie papildomas pasirengimo šeimai, pilietiškumo pamokas). Bet tiek nėra darbo valandų, kad būtų galima išsiplėsti“, – sako G. Vaidelis.

Bet to, pasaulis linkęs mokyklose taikyti dalykų grupės – antai pasiskirsto socialiniai mokslai, gamtos mokslai, kalbos, o pas mus pamokos yra itin „išdalykintos“: fizika, biologija, chemija.

„Šiuo metu svarstome ugdymo turinio programas – kalbame apie pagrindines dalykų grupes, kurios ir ugdytų mokinių kompetencijas“, – sako G. Vaidelis.

R. Baškienė sako, kad švietimui skirtas finansavimas turi tik didėti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.