Šiaulių mero Artūro Visocko valdymo metodai nebetenkina nei opozicijos, nei dalies valdančiųjų. Vienasmeniai sprendimai, Tarybos narių skaldymas ir manipuliacijos, atstovavimas tik valdančiajai daugumai, bet ne miesto Tarybai – šių ir daugiau priekaištų miesto vadovui turi Tarybos nariai, pradėję formuoti naują valdančiąją koaliciją.

Nauja valdančioji dauguma. O kur meras?
Pokalbiai apie Šiaulių miesto naujosios valdančiosios koalicijos formavimą vyko jau ir anksčiau, tačiau startą pradėti veiksmus davė Seimo rinkimai. Kaip tikina opozicinių frakcijų atstovai, šiandieninė situacija miesto Taryboje nepriimtina ne tik jiems, bet ir daliai valdančiųjų.

„Mes jau seniai apie tai kalbėjome, bet opozicijoje buvome 14 žmonių iš 31 ir mūsų nepakako ką nors keisti, kol nesulaukėme pastiprinimo iš valdančiųjų“, – komentavo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Alfredas Lankauskas.

Frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko „Šiaulių naujienoms“ patvirtino, kad didžiosios miesto frakcijos tariasi apie tai, kaip suformuoti naują valdančiąją daugumą, kuri vieningai dirbtų Šiauliams.

Pokalbiuose be minėtų dviejų frakcijų dalyvauja dar ir konservatorių, liberalų atstovai. Planuojama, kad du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai įsilies į opozicinę frakciją „Už Šiaulius“, tokiu atveju sugriaudama visas dabartinių valdančiųjų viltis išsaugoti minimalią persvarą (16). Pastarosios atstovas D. Michalenko informavo, jog šiuo metu yra derinamos frakcijų programinės nuostatos ir jau iki gruodžio 1 d. planuojama pasirašyti naujos koalicijos sutartį.

„Norime suburti plačią koaliciją, kuri tikrai dirbtų miestui. Turėtų būti tęsiami ir jau pradėti darbai. Kadangi į naują daugumą ateitų ir dabar tarp valdančiųjų dirbančios partijos, daugelis programinių nuostatų išliktų, papildant naujais tikslais ir veiksmais“, – planais dalijosi politikas.

Merui A. Visockui ir jo bendraminčių frakcijai bus siūloma palaikyti naują valdančiąją daugumą ir dirbti kartu Šiaulių miesto labui. Miesto vadovas yra tiesiogiai rinktas gyventojų, todėl politinės peripetijos jo iš kėdės neišvers.

Merui nesutikus palaikyti naujos daugumos, galėtų kilti teisinė kolizija. Pagal Savivaldos įstatymą, meras turi teikti Tarybai kitų vadovų kandidatūras. Neradus bendros kalbos su naujai suformuota valdančiąja koalicija, meras gali atsisakyti teikti jam pasiūlytų vicemerų, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų kandidatūras, o jo paties teikiamoms nepritartų Taryba. Opozicijos atstovai aiškina, kad tokiu atveju meras nevykdytų įstatymo ir tai jau spręstų teismas.

Postų netektų du vadovai
Naujoji koalicija žada keisti kai kuriuos vadovus. Opozicinių frakcijų atstovai nebemato galimybės dirbti kartu su administracijos direktoriumi Eduardu Bivainiu ir vicemeru Domu Griškevičiumi.

„Kad dabartinė valdančioji dauguma ilgai netvers, buvo aišku jau iš pat pradžių. Negana to, kad aritmetiškai ji buvo trapi, turėdama vos 1-2 balsų persvarą, jos formavimas buvo nekorektiškas. Pavyzdžiui, vicemeru Domas Griškevičius tapo atskilęs nuo socdemų frakcijos. Kito jau buvusio vicemero Stasio Tumėno buvo visiškai nepaisoma. Jei savo komandos nariai ignoruojami, tai ko gali tikėtis“, – sakė Alfredas Lankauskas.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Justinas Sartauskas patvirtino, kad Domas Griškevičius nėra frakcijos narys, todėl  pareigos jam siūlomos nebūtų. Paklaustas, kas vadovautų Savivaldybės administracijai, D. Michalenko patikino, jog tai nebūtų vienos partijos žmogus, direktoriaus kandidatūra turėtų būti priimtina visoms frakcijoms ir jis turėtų vieningai dirbti su visais.
Dabartiniam administracijos direktoriui opozicijos lyderiai priekaištauja dėl nepavykusios administracijos reformos, kurią vykdė tinkamos patirties Savivaldoje neturintys vadovai, dėl nesiskaitymo su Tarybos nariais ir kitų dalykų.

Nesutinka, kad kieno valdžia, to ir teisybė
Pagrindine šių permainų priežastimi, atrodo, tapo politikams nepriimtini mero Artūro Visocko valdymo metodai, jo vienasmenis sprendimų priėmimas.

„Mus netenkina mero darbo metodai ir tokiais būdais pasiekti rezultatai. Jis taip ir nesuprato, kur atėjo dirbti. Šiandien valdžia yra demokratijos procesas. Ne visada, kas merui atrodo tiesa, ir yra teisybė. Tas problemas jau mato ir jo bendražygiai, ne tik opozicija. Meras išbarstė ir savo draugus. Manau, kad tos problemos dėl patyrimo stygiaus. Būdamas miesto Taryboje neturėjo komandos, dirbo vienas, vadovavo mažai savo įmonei, neturėjo nei komandinio darbo, nei vadovavimo patirties“, – sako „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas.

Jam antrina Justinas Sartauskas, pastebėdamas, kad meras viešumoje atstovauja ne miesto Tarybai, o tik valdančiajai daugumai. Toks miesto politikų skaldymas duoda ne naudos, o žalos miestui. Anot jo, visi valdžios strateginiai tikslai yra ūkiniai ir miestui reikalingi. Tačiau gerą rezultatą gali duoti tik komandinis darbas, nes visi Tarybos nariai yra rinkti miestiečių ir nori jiems dirbti.

Nebenori būti tik mygtukų spaudytojais?
Tai, kad ir dalis mero A. Visocko bendražygių nebenori būti tik mygtukų spaudytojais, su kurių nuomone nesiskaitoma, nepaneigė ir konservatorių frakcijos seniūnas Tomas Perteikis bei liberalų frakcijos seniūnas Aurimas Lankas. Konservatoriams politiniuose pasitarimuose atstovaujantis Jonas Bartkus yra už plačiąją koaliciją konstruktyviam darbui.

„Sakoma, kur stos trys, daugiau padarys. Tokia koalicija mažiau žiūrėtų į partiškumus, daugiau į darbus miesto labui“, – sako J. Bartkus.

Politikas patvirtino, kad komandinio darbo dabartinėje koalicijoje nelabai yra. Anot jo, koalicijos pasitarimai beveik nevyksta, renkasi kartą per mėnesį valandą prieš miesto Tarybos posėdį. Argi čia komanda?

„O jei nesijauti komandos nariu ir balsuoji kitaip, esi mero išvadinamas komunistu, gauni vardų“, – savo patirtį dėstė politikas.

Konservatorius T. Petreikis, pripažindamas, kad mero valdymo būdai gal ir nėra labai demokratiški, mano, jog apie tai reikia kalbėtis su miesto vadovu, bandyti keisti situaciją. Jis patvirtino, jog dėl plačiosios koalicijos turi dar daug neatsakytų klausimų. Galutinį sprendimą dėl jungimosi į valdančiąją koaliciją mėnesio pabaigoje priims partijos taryba.

Liberalai taip pat laukia konkretesnių pasiūlymų. Anot A. Lanko, jiems nėra didelio skirtumo, su kokia politine jėga dirbti, tikslas – kad būtų tęsiami pradėti darbai. Nepasiekus susitarimų, jie gali likti ir opozicijoje, nors ir prarastų administracijos direktoriaus pavaduotojo postą, kurį dabar užima Giedrė Mendoza-Herrera.

Meras: „Plačioji koalicija nėra joks gėris“
Kaip jau rašėme, Šiaulių miesto meras A. Visockas praėjusią savaitę opozicinei frakcijai „Už Šiaulius“ pateikė pasiūlymą prisijungti prie valdančiosios koalicijos už tai siūlydamas vicemero postą. Akivaizdu, kad meras tai darė norėdamas sustiprinti valdančiuosius, nes vicemerui Stasiui Tumėnui tapus Seimo nariu, pozicijos persvaros kaip ir neliko.

Tad vakar mero A. Visocko ir paklausėme, kaip jis vertina tai, kad frakcija „Už Šiaulius“ nesutiko su siūlymu. Į šį klausimą meras atsakė trumpai: „Neskubėkite taip sakyti. Sutiko ar nesutiko – jokio atsakymo nėra. Jeigu frakcija tai pasako viešai, tada aš sutinku. Tačiau viešo pasakymo, kad nesutinka, aš negirdėjau. Pasiūlymas lieka galioti.“