Šiaulių miesto savivaldybė gražėja. Tiksliau – jos administracinis pastatas. Tam grožiui miesto valdžiai iš mokesčių mokėtojų kišenės negaila šimtų tūkstančių eurų. Negaila ir Ūkio ministerijos VšĮ „Versli Lietuva“ patalpas paremontuoti, nors taip ir sukuriant precedentą. Tačiau mokyklai gaila. Prioritetą jaunimui demonstruojančios valdžios atstovams būtų ne pro šalį apsilankyti Didždvario gimnazijoje ir pasidairyti išskirtinių vaizdų, kaip ketvirtajame šalies didmiestyje XXI amžiuje atrodo tarptautinio bakalaureato programą įgyvendinusi prestižinė miesto mokykla.
„Taurėjanti“ valdžios aplinka
Antrus metus Savivaldybės patalpose pluša statybininkai. 2015 m. vos darbą pradėjusi naujos kadencijos valdžia nusprendė, kad koridorius, kuriuo reikia patekti į mero ir vicemerų kabinetus, neatitinka reikiamo lygio. Prasidėjo remontas. Priešais mero kabinetą esanti fojė buvo įrengta pagal mero Artūro Visocko žmonos Editos skonį ir aktyvų dalyvavimą. Niekas nesiginčijo. Meras sakė, ji – dizainerė.
Savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas Vitalis Lebedis „Šiaulių naujienų“ skaitytojams pranešė, kad koridoriaus ir serverių patalpos remontas kainavo 57 tūkst. Eur.
Toliau remonto darbai tęsėsi dar 26 kabinetuose, todėl prie minėtos sumos iš miesto kasos pridėta dar beveik 71 tūkst. Eur. Argi į suremontuotus kabinetus vėl statysi senus baldus? Žinoma, ne. Kiek daugiau nei 11 tūkst. Eur biudžeto lėšų atiteko baldų pardavėjams.
Nauji metai – nauji norai. Šįmet vaizdą pakeitė pasitarimų salė, 7 kabinetai, koridoriaus dalis trečiajame aukšte, dvi laiptinės ir pora sanitarinių mazgų. Mokesčių mokėtojai tam grožiui turėjo sumesti vėl apie 71 tūkst. Eur. Na, dar ir naujiems baldams pridėti per 11 tūkst. Eur.
Valdžios norai tuo neapsiribojo. Iki Naujųjų metų liko daugiau nei pusantro mėnesio, tad dar interjeras bus pakeistas 5 kabinetuose. Kartu su naujais baldais tai dar kainuos apie 17 tūkst. Eur.
Iki metų galo reikiamą lygį pasieks ir administracijos vadovų sekretoriatas, administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus kabinetas.
Savivaldybės patalpose pluša net dviejų įmonių statybininkai – UAB „RDM Statyba“ ir Savivaldybės UAB „Bendrabutis“.
Apie kitų metų norus V. Lebedis kukliai nutylėjo. Nei darbams, nei baldams poreikis neva dar nepateiktas.
„Jei Savivaldybės pastatas būtų remontuotas planingai, nereikėtų dabar tokių sumų leisti“, – teisinasi Eduardas Bivainis, Savivaldybės administracijos direktorius.
Kai davė, tai ir drėbtelėjo
Spalio 3 d. VšĮ „Versli Lietuva“ Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare atidarė bendradarbystės centrą „Spiečius“. Patalpas prestižinėje miesto vietoje įstaigai suteikė Miesto savivaldybė, prieš tai iškrausčiusi kelerius metus ten veikusį Nacionalinį lėlių muziejų.
Miesto politikai Taryboje palaužė ietis, tačiau valdančioji dauguma buvo vieninga – reikia duoti. Tik, ko gero, nė vienas tarybos narys nežinojo, kad „Versliai Lietuvai“ reikia ne tik patalpų prestižinėje vietoje, bet ir jų remonto. Po posėdžio įstaiga atpyškino Savivaldybei raštą, kad neturi lėšų remontui ir pageidautų, kad Savivaldybė jas įrengtų pagal jų poreikius ir pritaikytų „Spiečiaus“ veiklai.
Kaip nenoriai informavo Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėja Irena Krugiškienė, ant „Verslios Lietuvos“ rašto kaipmat atsirado administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus viza – vykdyti.
Savivaldybė mėgsta didžiuotis „pirmais kartais“. Gal todėl pirmą kartą panaudos sutartimi nemokamai suteikdama savo patalpas dar jas ir suremontavo. Už kiek daugiau nei 5 tūkst. Eur. Nors net skurstantiems šiauliečiams skirdama socialinius butus prašo pasirašyti, kad einamąjį remontą atliks savo lėšomis (kurių dažniausiai jie neturi).
Administracijos direktorius E. Bivainis turi savų argumentų. Anot jo, perduodant patalpas reikėjo jas sutvarkyti, nuardyti pakylą, kitus darbus atlikti. Anot vadovo, ir suma išleista remontui nedidelė.
Prestižinės gimnazijos koridorius ir klasės – kaip gūdžiame kaimelyje
Šį rudenį po dešimties metų į Didždvario gimnaziją susirinko buvę jos abiturientai. Įėję į savo buvusios klasės auklėtojos kabinetą, jauni žmonės pirmiausia ėmė telefonais fotografuoti klasės grindis ir sienas. Jiems sunku buvo patikėti, kad per dešimtmetį situacija tik pablogėjo. Atsilaupiusios, bespalvės grindų lentos, nutrupėjusios lubos, sienos.
Trečiojo aukšto koridoriuje – dar prasčiau. Medinės grindys, kurių spalvą jau visi seniai pamiršo, ne tik išsikraipiusios, bet ir skylėtos. Nuo sienų tįso atviri laidai. Gimnazijos direktorius, aprodydamas pastatą, pasakoja, kad moksleivių tėvų ir pačios mokyklos jėgomis sutvarkytos patalpos pusrūsyje: kabinetai, koridorius. Ten tvarkinga, tačiau tvyro pelėsių tvaikas. Direktorius apgailestauja, kad itin prasta situacija yra sporto salėje. Grindys čia nesaugios vaikams sportuoti. Darbų kabinetai – visiškai be ventiliacijos. Buvo kalbėta, kad bus įrengta rekuperacinė ventiliavimo sistema, tačiau pritrūko pinigų.
Anot vadovo, mokyklos remontas darytas dar 1972 metais.
„Sudėtingiausia, kad vien padažyti sienas ar grindis nepakanka. Čia senas pastatas, labai senos komunikacijos – vamzdynai, elektros instaliacija. Remontuoti reikia kapitaliai, o tai padaryti gimnazija savo jėgomis yra nepajėgi“, – sako V. Balsevičius.
Iš valstybinės energetinio renovavimo programos buvo atnaujintas mokyklos fasadas, sutvarkyti šilumos mazgai. Tačiau pėsčiųjų bulvaru einantys ir į gražų istorinio pastato fasadą žvelgiantys šiauliečiai net negali įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis čia tenka mokytis gimnazistams.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Šiaulių miesto taryba pernai skyrė lėšų suremontuoti gimnazijos virtuvei, nes jai grėsė veiklos sustabdymas.
E. Bivainis sakė Didždvario gimnazijoje buvęs prieš metus, bet nevaikščiojęs ten, kur galima grindų skylėse koją išsisukti.
„Mokyklos remontuojamos iš Valstybės investicijų programos. Bandysime ir Didždvario gimnaziją ten įtraukti“, – žada Savivaldybės vadovas.
V. Balsevičius sakė visas gimnazijos remonto viltis siejantis su URBAN programa, kurią Savivaldybė planuoja pradėti įgyvendinti kitąmet. Mokykla rengia investicinį projektą ir labai tikisi, kad lėšų užteks šio pastato skurdui įveikti. Gal 2017, gal 2018 metais.
Tuo tarpu miesto valdžia „taurina“ savo aplinką „čia ir dabar“.
Tomas Petreikis, Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas: „Savivaldybė buvo apleista – nieko blogo, kad ji remontuojama. Vis dėlto čia reprezentacinė miesto vieta. Tik lėšas gal ir racionaliau reikėtų naudoti. Apie tai, kad įstaigai „Versli Lietuva“ skirtos patalpos dar ir suremontuotos iš miesto biudžeto lėšų, gal ir girdėjau, tačiau jei taip sukurtas precedentas, tai nėra gerai. Didždvario gimnazijoje esu buvęs seniai. Jei lygintume Savivaldybės ir gimnazijos aplinką, tai prioritetas, aišku, turėtų būti vaikai. Savivaldybėje galima ir prie prastesnių baldų pasėdėti. Tik, manau, gal tai nelyginami dalykai.“
Denis Michalenko, Šiaulių miesto savivaldybės frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas: „Džiugu, kad meras rūpinasi savo aplinka. Tik dar labiau džiugintų, jei būtų remontuojamos Savivaldybės patalpos, kuriose lankosi miesto gyventojai, o ne tik sėdi valdžia. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų skyrius, kuriame žmonės vargsta. Ketvirtis milijono? Beveik milijonas litų! Daug, tai kad tiek atliktų darbų nesimato. Apie „Verslios Lietuvos“ patalpų remontą iš miesto biudžeto girdėti neteko. Keista, reikės pasidomėti. Na, o mokyklas reikėtų tvarkyti ne tik iš įvairių programų, bet ir planuoti didesnes lėšas mokyklų remontui iš biudžeto. Jau daug metų skiriama suma vienam kvadratiniam metrui nekinta ir yra per maža. Didždvario gimnazijoje buvau seniai, tačiau žinau, kad iš išorės ji graži, bet viduje – daug problemų.“
Atnaujintu koridoriumi valdžios žmonėms vaikščioti bus solidžiau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Savivaldybės suteiktose ir iš miesto biudžeto suremontuotose patalpose veiklą pradėjo bendradarbystės centras „Spiečius“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vienos geriausių miesto gimnazijų, kurios moksleiviai, baigę tarptautinio bakalaureato programą, nesunkiai įstoja į pasaulio universitetus, koridoriaus grindys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Didždvario gimnazijos direktorius V. Balsevičius rodo dar vieną neįtikėtiną reginį – pro gimnazijos pastatą praeina miesto šilumos tinklai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vienos geriausių miesto gimnazijų, kurios moksleiviai, baigę tarptautinio bakalaureato programą, nesunkiai įstoja į pasaulio universitetus, koridoriaus grindys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
