Naujuoju JAV prezidentu tapo respublikonas Donaldas Trampas. Jis užsitikrino reikiamą skaičių rinkėjų balsų tapti 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Kol kas sunku pasakyti, ką tai reiškia Lietuvai, tačiau akivaizdu, kad mūsų naujajai valdžiai teks pamąstyti, kaip išlaikyti gerus santykius tarp šalių ir skirti daugiau dėmesio Lietuvos gynybai.
Rinkimų baigtis nustebino
Šie rezultatai turbūt nustebino ne vieną politologą, politinių technologijų ekspertą, sociologą ar bet kurį kitą pasaulio gyventoją. Pasirodo, kad dauguma ekspertų suklydo prognozuodami kandidatės į prezidentus Hilari Klinton pergalę.
Kita vertus, politologas Justas Šireika „Šiaulių naujienoms“ sako, kad nors tokius rezultatus prognozuoti buvo sunku, tačiau įmanoma: „Panašu, kad pasaulis įėjo į naują, masių demokratijos fazę, kurios vienas iš rezultatų yra D. Trampo laimėjimas. Šiuo metu bendros rinkimų tendencijos yra panašios visame Vakarų pasaulyje. Žmonės iš esmės balsuoja prieš tradicines politines jėgas ir tradicines partijas. Tai galima sieti tiek su „Brexito“ ir net su Lietuvos Seimo rinkimų baigtimi. Žmonės nebepatenkinti esama padėtimi ir renkasi kažką, kas išeina už tradicinio, politinio elito rėmų. Ko gero, taip įvyko ir šių rinkimų atveju.“
Kitaip tariant, žmonės balsavo taip, kaip jiems atrodė teisinga, ir išsirinko, jų manymu, tinkamiausią kandidatą, kuris iš esmės reiškia ir kerštą elitui. Politologo nuomone, tokio pasirinkimo racionalumu abejoti nereikėtų, nes rinkėjai dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Panašu, kad D. Trampas rinkėjams suteikė priimtiniausią emociją, susijusią su tam tikra panieka elitui, nusistovėjusioms normoms, suvokimui, jog Vašingtonas yra šiek tiek „papuvęs“ ir pan. Žodžiu, jis leido suprasti, kad tradicinių pažiūrų besilaikantys politikai nėra tie, kurie gali atstovauti Amerikos rinkėjui, ypač tam, kuris šiandien jaučiasi šiek tiek nuskriaustas, gyvenantis blogiau, nei anksčiau gyveno jo tėvai. Augančios nelygybės, pralaimėjimo skonis, ko gero, taip pat čia suvaidino nemažą vaidmenį.
Rezultatai reikšmingi ir Lietuvai
Politologo teigimu, JAV išrinkus naująjį prezidentą nereikėtų tikėtis, kad jis iš karto ims daryti tai, ką buvo pažadėjęs. Gali būti, kad po rinkimų nustebs net tie, kurie prognozuoja kažkokią pasaulio griūtį ir jo baigtį. Reikia suprasti, kad viena yra tai, ką kandidatai sako prieš rinkimus, kita – ką jie galvoja ir trečia – ką jiems pavyksta nuveikti.
Štai Džordžas Bušas 2000 m., vis dar būdamas kandidatu į JAV prezidentus, daug kalbėjo apie ekonomikos reformas. Teigė, kad Amerikai nereikia veltis į tarptautinius konfliktus, bet užsiimti valstybių „statyba“, demokratijos sklaida. Tačiau galiausiai visa tai buvo pamiršta dėl įsitraukimo į tokius įvykius, apie kuriuos anksčiau niekas nesapnavo. Todėl ir D. Trampas gali nebūti tokiu radikaliu prezidentu, kokiu jį būtų galima laikyti vien iš rinkiminių kalbų.
Taigi šiuo metu dar per anksti spręsti, kaip atrodys JAV politika ir nugalėtojo prezidentavimas. Sunku nuspėti ateitį, nes daug kas priklausys nuo to, kokie politiniai įvykiai formuos šią jo kadenciją.
Vis dėlto neabejotinai prezidento priimami sprendimai ir atliekami veiksmai gali turėti įtakos ir Lietuvai. Įvykę rinkimai kelia klausimų dėl tolimesnių Amerikos įsipareigojimų Europos, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumui. Todėl J. Šireika pataria įsidėmėti D. Trampo rinkimų kampanijos metu išsakytus žodžius apie Europos valstybių ir Baltijos įsipareigojimus savo gynybai, nes tie žodžiai galbūt yra šiek tiek žiaurūs, bet kartu ir teisingi.
„Žodžiai teisingi, nes mūsų saugumas pirmiausia yra mūsų rankose. Jeigu norime, kad JAV vykdytų savo įsipareigojimus, jog rimtai žiūrėtų į įsipareigojimus NATO, galimybę ginti Baltijos šalis ir užtikrinti jų saugumą, tai Baltijos šalys turi padaryti namų darbus ir padaryti juos gana greitai. Įsipareigoti gynybai ne tik reikia, bet tai yra ir būtina“, – pabrėžia politologas.
