Gyvename tuo laikotarpiu, kai ketvirtoji pramonės revoliucija vyksta ant trečiosios skaitmeninės revoliucijos pamatų. Tai reiškia, kad kuriamos inovacijos gali pasklisti greičiau nei kada nors anksčiau. Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks naujų galių tiek atskiriems asmenims, tiek bendruomenėms, sukurs naujų ekonominių, socialinių ir saviugdos galimybių. Tačiau šie pokyčiai taip pat gali kai kurias žmonių grupes nustumti į pakraštį, dar labiau padidinti nelygybę, sukelti naujų saugumo grėsmių ir susilpninti ryšius tarp žmonių.

Darbuotojus pakeis robotai
Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Gediminas Valiulis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šių pokyčių naudos neįmanoma tiksliai nuspėti. Viskas priklausys nuo to, kaip sugebėsime išnaudoti atsiradusias galimybes ir įveikti kylančias grėsmes.

Tiek galimybių, tiek grėsmių yra ne viena. Pavyzdžiui, sujungus fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, žmoniją galima pakeisti iš esmės. Tokiu būdu sukuriamos naujosios technologijos, kurios pailgina gyvenimą, didina gamybos efektyvumą, praskaidrina nuotaiką ir t. t.

Štai jau dabar galime pasigirti technologijomis, kurios leidžia atsispausdinti vidaus organus, minkštuosius audinius, kaulus. Dėl to žmogaus gyvenimas ilgėja, o pensinio amžiaus žmonių daugėja. Būtent čia iškyla pirmoji grėsmė – ką daryti su tais žmonėmis, kurie neturi darbo, arba ką jie veiks, kai daugelį užduočių už juos galės atlikti robotai.
Dabartinės tendencijos rodo, kad pokyčiai darbo rinkoje po dešimties metų bus neišvengiami.

Netolimoje ateityje nepamainomos taps tos profesijos, kuriose yra neišvengiamas žmogiškasis faktorius. O srityse, kurios nereikalauja intensyvaus protinio mąstymo, kūrybiškumo, kur viską galima atlikti mechaniniu, rutininiu būdu, įvyks didžiausia transformacija.

Didžiausi pokyčiai vyks gamybos, klientų aptarnavimo, pardavimo, transporto, logistikos, teisės ir medicinos srityse. Dėl to pasauliui taps nebereikalingi kasininkai, pakuotojai, telemarketingo vadybininkai, bibliotekininkai ir t. t. Juos pakeis robotai, mašinos, valdomos dirbtinio intelekto.

„Vieša paslaptis, kad verslininkai siekia pelno, o norint daugiau uždirbti, reikia galvoti kaip efektyvinti gamybą. Tai galima padaryti žmogų pakeičiant mašina. Mašina neserga, neturi vaikų, neprašo pakelti algų. Mašina, visuomet pakeis žmogų, kai verslininkui tai finansiškai apsimokės. Norint, kad taip neatsitiktų, žmogus turi kažką pasiūlyti geriau už mašiną“, – akcentuoja G. Valiulis.

Pasyviausi liks už borto
Vadinasi, žmogus, kuris ateityje norės sėkmingai veikti, turės sugebėti pasiūlyti kažką įdomaus ir originalaus. Kitaip tariant, jeigu žmogus nesugebės sukurti pridėtinės vertės, ateityje socialinė atskirtis tik didės. Tie, kurie turės reikalingų įgūdžių pramonei, uždirbs daug ir gyvens gerai. O tie, kurie tokiais įgūdžiais pasigirti negalės – liks už borto.

Aišku, tai nereiškia, kad žmonės liks be darbo. Tiesiog mums teks prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir galbūt atsiras daug naujų veiklos sričių, apie kurias šiandien dar nedrįstame pagalvoti. Taigi, valstybei teks susidoroti su nemenku iššūkiu ir sugalvoti, kokius naujus darbus žmonėms suteikti. Kita vertus, valstybė viena viskuo už mus pasirūpinti nepajėgs. Akivaizdu, kad kiekvienam iš mūsų reikės labiau už save pakovoti.

Neišvengiamai turėtų pasikeisti ir švietimo institucijų vaidmuo. Iki šiol vaikai darželiuose, mokyklose yra verčiami informaciją įsiminti. Tokia ugdymo sistema šiais laikais yra nebeefektyvi. „Metodika, kai mokytojas tarsi visažinis dėsto teoriją, o vaikai tik klauso, atgyveno savo. Dabar pedagogams reikėtų klasikinę edukologiją susieti su technologijomis. Įkvėpti mokinį mąstyti savarankiškai, gebėti sisteminti informaciją ir atsirinkti tai, kas svarbu. Tiek mokyklų, tiek universitetų pagrindine užduotimi turėtų tapti žmogaus kūrybiškumo, smalsumo ugdymas, kad jis nesivadovautų vien enciklopedinėmis žiniomis ir taptų kūrybinga asmenybe, gebančia sukurti pridėtinę vertę“, – pabrėžia fakulteto prodekanas.

Nors besikeičiančios tendencijos šiek tiek gąsdina, nereikia manyti, kad dabar staiga visi turime tapti informatikais ar inžinieriais. Technologijų eksperto teigimu, išliks svarbios ir darbininkiškos profesijos.

Robotai Lietuvoje taip greitai nepakeis darbininkų. Be to, vargu ar greitu laiku pavyks sukurti robotą, gebantį gerai atlikti santechnikos darbus. Taip pat robotas greitai nepakeis suvirintojo, nes sukurti tokį robotą brangiai kainuotų ir turbūt jis nepajėgtų atlikti analogiškų veiksmų kaip žmogus. Mašinos, valdomos dirbtinio intelekto, neturėtų pakeisti ir barmenų bei virėjų. Aišku, galima sukonstruoti robotą, gebantį atnešti užsakytą patiekalą, padaryti, kad jis niekada nepavargtų, tačiau su juo turbūt būtų nemalonu bendrauti. Taigi neabejotinai pirmiausia robotai žmones pakeis tose srityse, kur reikia tą patį per tą patį dirbti kiaurą parą ir greitai.

Tapsime labiau susvetimėję
Sparčiai besivystant technologijoms, reikėtų susirūpinti ne tik dėl savo darbo vietos. Technologijos intensyviai skverbiasi ir į mūsų privatų gyvenimą. Štai instaliuodami programėlę savo išmaniajame telefone neretai sutinkame su gamintojų sąlygomis jų net neperskaitę. O kai kurios iš jų naudoja mūsų duomenis: seka buvimo vietą, įpročius naršant internete ir t. t. Ką bekalbėti apie komercinius pasiūlymus, kurie pateikiami išanalizavus mūsų vartojimo įpročius.
Negana to, naujosios technologijos keičia santykius tarp valstybių. Turbūt ateityje jau nebebus globalaus karo. Niekas nebegrasins įprastais ginklais, patrankomis, tankais. Teroristai galbūt apsiribos informaciniu karu, kibernetiniais įsilaužimais į mūsų kompiuterius ar kitus daiktus, turinčius internetą.

Atrodo, kad dėl kylančios grėsmės valstybė turėtų dar labiau susirūpinti, tačiau G. Valiulis sako, kad asmens duomenų sauga yra paties žmogaus reikalas. Todėl patys turėtumėme atsakingiau žiūrėti, kokias programėles savo išmaniuose daiktuose diegiame.

Tuo tarpu pačiai valstybei turėtų labiau rūpėti, kaip kuo daugiau paslaugų padaryti prieinamų elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, leisti tam tikrus dokumentus pasiekti internetu, kad nebereikėtų eiti į savivaldybes, laukti eilėse ir t. t.

Taip pat valdžiai reikėtų pradėti galvoti apie įstatymus, skirtus ne tik žmonėms, bet ir robotams. Robotai darosi vis protingesni, pavyzdžiui, jau dabar yra sukurti automobiliai, kuriems nereikia vairuotojo. Tačiau pasivažinėjimas tokiais automobiliais ne visada baigiasi sėkmingai. Praktikoje jau yra užfiksuotas atvejis, kai įvykus avarijai tapo sunku nustatyti kaltininką, nes neaišku, kokias sankcijas reikėtų taikyti dirbtiniam intelektui. Be to, pasinaudojus kibernetine sistema galima apeiti saugumo barjerus ir padaryti daug negerų dalykų.

Vieša paslaptis, kad technologijos veikia ir mūsų komunikacinius gebėjimus. Viešoje erdvėje vis nenutyla diskusijos, kad šiuolaikinis jaunimas tiek įnikęs į technologijas, kad nebemoka palaikyti žmogiškojo ryšio. Taip po truputį nyksta empatija, mažėja bendruomeniškumo jausmas.

Ateityje ši problema taps dar aštresnė. Filosofams, valstybės galvoms teks spręsti bei nustatyti ribas, kiek robotų bus galima integruoti į žmonių asmeninį gyvenimą. Labai didelė grėsmė, kad žmonės susvetimės, nes mašinos atstos žmogų, tikrą draugą.

Šiauliai išliks pramonės miestu
Įdomu, ar su šiomis naujovėmis pajėgs susidoroti ir Šiauliai. G. Valiulis patvirtina, kad tikrai – taip. Jo nuomone, Šiauliai ne veltui vadinamas pramonės miestu. Mūsų verslininkai yra pajėgūs sukurti aukštos kokybės produktus.

Apie tai, kad miestas susidoros su naujovėmis, leidžia spėti ir tai, jog įmonės nevengia kelti automatizavimo lygio. Lietuvai įstojus į ES, verslui atsirado galimybė pasinaudoti papildoma parama ir vėliau konkuruoti su bet kuria pasaulio įmone.

„Bėda tik ta, kad kol kas mieste trūksta žmonių, kurie mokėtų programuoti robotą ir gebėtų technologijas valdyti. Genijai ar šiaip gabūs asmenys mieliau nusprendžia savo gebėjimais dalytis  didesniuose miestuose, kur daugiau perspektyvų. Taip pat Šiauliuose dar yra daug įmonių, kurios gauna užsakymų iš kitos įmonės ir kuria atskiras detales, užuot gaminusios savo produkciją. Išsprendus šias problemas, neabejotinai būtų sukuriama daugiau pridėtinės vertės, o ekonominis miesto gyvenimas pagerėtų“, – išskiria G. Valiulis.

Reziumuodamas jis dar kartą pabrėžia, kad norime mes to ar ne, pokyčių savo gyvenime neišvengsime. Todėl dabar pats laikas pasidomėti, kokių asmens įgūdžių ateityje reikės ir ko reikėtų pradėti mokytis jau dabar.

Kita vertus, G. Valiulis ramina ir primena, kad žmogus dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar, o ateityje, naudojantis technologijomis, gyvenimas tik gerės. Svarbiausia nepamiršti, kad geresnio gyvenimo ant lėkštutės žmonėms niekas neatneš, mums patiems reikia rūpintis savo gerove.

G. Valiulis: „Mašina visuomet pakeis žmogų, kai verslininkui tai finansiškai apsimokės.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.