Gudrus šiaulietis žino, kad didžiausias algas darbuotojams moka užsienio kapitalo įmonės. Mąstantis verslininkas supranta, jog geriausia investuoti į tas zonas, kur investicijos atsiperka greičiausiai. Ką čia gali pasiūlyti Šiauliai? Nei daug, nei mažai: LEZ‘ą ir Pramoninį parką. Vis dėlto to neužtenka, kad jau susikūręs verslas norėtų plėstis toliau. Tad ką šiauliečiams daryti? Ogi persikelti į Panevėžį, nes ten verslui suteikiama daugiau lengvatų.

Pasigedo aiškumo
Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) nariai išsakė savo poziciją dėl praėjusiame Šiaulių tarybos posėdyje priimtų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių. Neskaidru, trumparegiška, verslui nepalanku – tai raktažodžiai, geriausiai apibūdinantys susidariusią situaciją.

Pirmiausia pramonininkai pasigedo aiškumo. Anot jų, sprendime nėra jokios tikslios tvarkos, sudarytos sąlygos interpretacijai. Neaišku, kas dalys lengvatas ir kiek tai kainuos.

Taip pat sudarytos nelygios konkurencijos sąlygos. Šiaulių miesto pramonei ir verslui pritaikytoje teritorijoje bei Šiaulių miesto integruotose teritorijose, išskyrus pramoninį parką ir LEZ, įmonės nėra skatinamos investuoti.

Pasigendama argumentų, skatinančių vykdyti verslo plėtrą. Įmonėms trūksta paskatos steigti naujas darbo vietas, investuoti į darbo našumo didinimo priemones. Taigi, dėl to nukenčia gyventojų atlyginimai, sulaukiama mažiau užsienio ir materialinių investicijų. Kitaip tariant, miestas praranda pinigus, kurie žūtbūt reikalingi miesto ekonomikos plėtrai.

Į akis krenta ir miesto valdžios nenoras bendradarbiauti su mieste savo verslus jau įkūrusiais verslininkais. Vykusioje spaudos konferencijoje ŠPA prezidentas Alvydas Stulpinas informavo, kad apie galimas lengvatų taisykles pradėta kalbėti dar pavasarį. Šie klausimai buvo svarstomi įvairiuose komitetuose, tuo metu atrodė, kad į pramonininkų iniciatyvą žiūrima palankiai. Tačiau galiausiai vieningos nuomonės nepavyko priimti. Todėl buvo nuspręsta klausimą atidėti ir jį svarstyti rudenį. Miesto valdžia taip ir padarė, tik, pramonininkų nuomone, priėmė sprendimą, kuris, deja, nėra visoms pusėms naudingas.

Idėja nepasiteisino
„Miesto taryba priėmė sprendimą, kuris, mūsų akimis, yra nepriimtinas. Tai žlugusi ir visiškai nepateisinanti turinio idėja. Mes norime pabrėžti, kad šio projekto idėja buvo pritraukti daugiau investicijų į Šiaulius. Norėjome visiems aiškių, struktūriškai apibrėžtų taisyklių, tačiau, švelniai tariant, gavome kažką sunkiai suprantamo“, – akcentavo A. Stulpinas.

„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai taip pat dalyvavo Savivaldybės rengiamose diskusijose apie planuojamas taikyti mokestines lengvatas verslui Šiaulių mieste. Jau tuomet diskusijose kilo daug klausimų ir neaiškumų. Pavyzdžiui, verslininkai norėjo tiksliau žinoti, kaip bus įgyvendinamos siūlomos lengvatos verslui, kokius dokumentus reikės pateikti ir pan.

„Mes turime siekti, kad užsienio ir materialinių investicijų daugėtų, o vidutinis darbo užmokestis augtų. Tik tuomet mes būsime patrauklūs. Tačiau Savivaldybės pateiktame sprendime atsakymų, kaip tai bus įgyvendinama, neradome. Pasigedome mokslinio pagrįstumo“, – tada sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

Taigi, dar prieš galutinai patvirtinant lengvatų taisykles, verslo žmonės įžvelgė, kad gali kilti bėdų. Todėl buvo vieningai sutarta klausimą atidėti rudeniui. Visiems kartu susėsti ir priimti geriausią spendimą, tačiau taip neįvyko. Tai ko mūsų valdžia išsigando?

Nenori netekti įplaukų
ŠPA viceprezidentas Arūnas Rupšys svarstė, kad galbūt miesto valdžia išsigando, kad priėmus naujas taisykles neteks dalies įplaukų į biudžetą.

„Manau, kad Taryba pamanė, jog tos lengvatos atsilieps miesto biudžetui. Jog reikės dar papildomai kalbėti apie technologijas, pastatų būklę ir t. t. Tačiau tai trumpos distancijos požiūris, kuris miestui nieko gero neatneš“, – pabrėžė A. Rupšys.

Jam į akis kliuvo ir tai, kad miesto verslininkams sudaromos nevienodos sąlygos kuriantis ir toliau vystant savo verslą. Viceprezidento nuomone, klaidinga visą dėmesį sutelkti tik į Pramoninį parką ir LEZ‘ą: „Kyla racionalus klausimas, ką daryti su kita miesto dalimi, nes atsiranda nelygios konkurencijos sąlygos. O tai kažką pastato į palankesnę poziciją. Šiandien, kai konkurencija yra pakankamai didelė, kai jau atlikome nemažai investicijų Šiaulių mieste, manau, natūralu, jog verslas nori panašių sąlygų arba bent jau tokių, kurios yra Pramoniniame parke.“

Anot viceprezidento, Savivaldybės parengtai studijai dėl lengvatų labiausiai trūksta pagrindimo. Ten išsamiai aprašytos taisyklės lengvatas taikant fiziniams asmenims, o verslui – ne. Ypač daug klausimų kelia šis punktas: „12. Savivaldybės taryba sprendimais gali taikyti einamųjų metų mokesčių lengvatas juridiniams asmenims, planuojantiems investicijas Šiaulių mieste pagal suderintus su Savivaldybės administracija projektus ir (ar) sudariusiems bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybe.“

„Gaunasi, kad šiame sprendime turime neapibrėžtą punktą. Taip išeina, kad kiekvienais metais investuotojas turės žingsniuoti į Miesto savivaldybę. Tik neaišku, į ką reikės kreiptis: į merą ar į administracijos direktorių. Milijonines investicijas atliekantis verslas turi numatyti scenarijų penkeriems metams į priekį, o dabar Savivaldybės duris reikės varstyti kasmet. Tai nelogiška. Be to, sprendime papildomos lengvatos yra suteikiamos laisvajai ekonominei zonai. Vadinasi, mums reikia išeiti, gauti lengvatų kitur. Tada į mūsų vietą ateis kiti ir tada viskas bus gerai. Tai neteisinga ir skaudu“, – akcentavo A. Rupšys.

Dairosi geresnių sąlygų
Susirūpinimą dėl Tarybos priimtų lengvatos taisyklių išreiškė ir verslininkas Rimgaudas Mickus. Jis kalbėjo, kad kiekviena valstybė, miestas laukia investuotojų, nes tai reiškia darbo vietų kūrimą, ekonominės plėtros užtikrinimą. Tačiau valdžios priimami sprendimai rodo, kad tai jai nėra labai svarbu.

„Esmė ta, kad nesusikalbame su savo miesto valdžia. Reikia skatinti vietinį verslą, padėti tiems, kurie praktiškai sumoka visus mokesčius miestui ir sukuria darbo vietas. Tačiau mes nesugebame susitarti net dėl lengvatų. Kitaip tariant, kokių investicijų galime tikėtis, kai tam nėra net aiškių kriterijų“, – kalbėjo R. Mickus.

Išklausius pramonininkų argumentus kilo ir kitas klausimas. Įdomu, ko jie čia taip susirūpino tomis lengvatomis, nejau verslininkams tų pinigų neužtenka, kad vis nesiliauja ieškoti būtų kaip pralobti.

A. Rupšys atkirto, kad iš lengvatų neįmanoma pralobti: „Kai padarai du milijonus eurų, o per metus gauni dešimties tūkstančių eurų nuolaidą, tai ne tie pinigai, kurie leistų pralobti. Mes tiesiog norime būti konkurencingi. O konkurencingi nebūsime, jeigu nesulauksime tam tinkamų sąlygų. Vieša paslaptis, kad norint daugiamilijoninių investicijų vienam sunku ką nors nuveikti. O partneriai taip pat žiūri, ką miestas gali gero pasiūlyti.“

Viceprezidentas primena ir dar vieną skaudžia tiesą. Užsienio kapitalo įmonės traukiasi iš Lietuvos. Anot jo, tam yra racionalus paaiškinimas. Pavyzdžiui, mūsų šalių sąnaudos sparčiai auga, o Darbo kodeksas neužtikrina verslui tinkamų sąlygų. Kitaip tariant, prasta verslo aplinka, didelis darbo jėgos apmokestinimas, nelankstūs darbo santykiai atbaido užsienio investuotojus.

Taigi, užsieniečiai iš Lietuvos bėga, vietinis verslas gauna pasiūlymų keltis kitur, tai ką dabar daryti?

A. Stulpinas atsako, kad reikia daugiau lengvatų: „Mes, šiauliečiai, nesiruošiame iš Šiaulių bėgti, tačiau neslepiame, kad aštrėjant konkurencinei kovai gauname pasiūlymų perkelti savo verslus į kitus miestus ir ten investuoti. Todėl mums būtų didžiausia šventė, jeigu turėtumėme aiškų ir tikslų dokumentą, o ne kažką, kas verstų galvoti, jog reikia persikelti į Panevėžį, kur nereikia kiekvienais metais belstis į mero kabineto duris, kad gautumėme palaiminimo dėl aptariamų sąlygų. Mūsų akimis, tai labai nerimta.“

2016 09 06 12

A. Stulpinas: „Miesto taryba priėmė sprendimą, kuris, mūsų akimis, yra nepriimtinas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 09 06 13

R. Mickus sakė, kad trūksta susikalbėjimo tarp verslo ir valdžios.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 09 06 14

A. Rupšys mano, kad miesto valdžia laikosi nenaudingo, trumpos distancijos požiūrio.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94484333
Į viršų