Mylimo žmogaus paieškos – sunkus užsiėmimas. Metams bėgant atrodo, kad tai darosi vis sunkiau. Kuo asmuo yra vyresnis, tuo jam sunkiau prisitaikyti prie naujo žmogaus. Todėl kai kurie nusprendžia savo noru gyventi vieni. Tačiau ar iš tiesų vyresnio amžiaus žmonėms susirasti antrąją pusę yra sunkiau nei jauniems? Galbūt problemų kyla ne dėl amžiaus, bet neteisingo požiūrio? Santykių ekspertai sako, kad santykiams žmonės negali būti per seni. Viskas priklauso nuo to, kaip patys save vertiname ir kiek esame atviri su kitais. Psichologų nuomone, svarbiausia neatsiskirti nuo kitų, siekti kokybiško bendravimo ir nelaikyti savęs bejėgiais. Jeigu nuolat ieškosime naujų galimybių, stengsimės padėti kitiems, niekada nesijausime vieniši.
Vyresni myli kokybiškiau
Santykiuabc.lt projekto konsultantas Šarūnas Mažuolis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet įsitikinimų. Galbūt statistiškai vyresni žmonės iš tiesų ne taip greitai susiranda antrąją pusę nei jaunesni, tačiau jokios statistikos konkretaus žmogaus gyvenimo nelemia. Kadangi visi esame skirtingi ir individualūs, vien tik statistiniais duomenimis pasikliauti nereikėtų. Jeigu likimo yra skirta – antrąją pusę susirasime visi.
Jaunuoliai neretai pasikalba, kad jų tėvams ir seneliams meilės nereikia. Esą tam jie yra per seni. Tačiau santykių ekspertas pabrėžia, kad iš tiesų taip nėra.
„Jauni žmonės painioja aistrą su meile. Aistra nėra meilė. Kokybiškos meilės skonis ateina su laiku. Kadangi senoliai yra išmintingesni, tai ir taiko geriausios kokybės produktą“, – akcentuoja Š. Mažuolis.
Nenuostabu, kad vaikams ir paaugliams keturiasdešimtus metus skaičiuojantys žmonės atrodo kaip „seniai“, kurie savo gyvenimą jau nugyveno. Bet kodėl vidutinio amžiaus žmonės patys save nuvertina ir sako, kad meilei yra per seni?
Pašnekovas pastebi, kad kaip vyresnis žmogus gali pasakyti, jog santykiams yra per senas, taip ir jaunuolis gali pasakyti, jog meilei yra per jaunas. Iš tiesų mes elgiamės pagal tai, ko norime arba ko bijome. Pažvelgus giliau, gali išaiškėti labai įdomių dalykų, kurie galbūt net slepia rimtas psichologines problemas. Kaip ten bebūtų, anot specialisto, svarbiausia pačiam norėti susirasti sau skirtąjį ar skirtąją ir suvokti, kad meilei amžius ne kliūtis.
Nereikėtų baimintis „nudegti“
Vis dėlto jeigu žmogus jaučiasi laimingas būdamas be poros, artimiesiems nereikėtų aiškinti, kad ją susirastų.
„Kiekvienas žmogus turi laisvą valią ir pats gali nuspręsti, kaip tinkamai pasielgti. Aišku, artimieji gali bandyti ką nors pripiršti, bet tai turi būti daroma tam žmogui sutikus. Bet kokiu atveju svarbiausia piršliaujant nedaryti jokių netikėtumų. Žmogus sprendžia pats, ko reikia jo laimei“, – akcentuoja santykių ekspertas.
Pagrindinė priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės vis dar yra vieniši – skaudžios patirtys. Prieš pradedant naujus santykius pirmiausia reikia „susitvarkyti“ šią dalį. Kita vertus, galbūt žmonėms trūksta žinių kaip palaikyti tvirtus santykius.
„Mes valdome tą sritį, kurioje turime daugiausiai žinių ir patirties. Deja, Lietuvoje neturime reikiamo žinių bagažo. Mokyklose mūsų nemokė santykių žinių. Todėl iš to kyla didžiausios problemos“, – sako Š. Mažuolis.
Mylėkime save ir kitus
Ieškant antrosios pusės, specialiai tam rengtis ir puoštis nereikia. Svarbiausia būti įdomiam pačiam sau, mylėti save ir būti atviram naujoms patirtims, tada tapsime įdomūs ir aplinkiniams. Sėdėjimas užsidarius namuose taip pat nepadeda, reikia tapti aktyvesniu visuomenės nariu.
Ieškant artimos sielos verta lankytis tose susibūrimo vietose, kurios domina mus pačius. Pavyzdžiui, jeigu mus domina augalai, galime įsitraukti į veiklas, susijusias su augalų auginimu. Tuomet bus daugiau šansų atrasti bendramintį, kurį domintų panašūs dalykai. Tačiau apsiriboti vien tik dominančiomis veiklomis nereikia. Tinkamą antrą pusę nebūtinai domins tie patys dalykai, tad svarbu nevengti išbandyti ir kažką nauja.
Specialisto nuomone, taip pat neblogas būdas susipažinti – internetinės pažintys. Internetu nevengia susipažinti ir vyresnio amžiaus žmonės. Aišku, suprantama, kad jiems tai yra tam tikras iššūkis. Bet kuriuo atveju svarbiausia prieš pradedant bendrauti internetu išsiaiškinti, kaip tai teisingai padaryti. Tada pavyks išvengti nemalonių netikėtumų.
Santykiai reikalauja darbo
Lygindamas, kokias klaidas santykiuose atlieka jauni žmones ir kokias – vyresni, Š. Mažuolis pastebi, kad abipusį ryšį labiau vertina tėvai ar seneliai. Jeigu vyresnio amžiaus žmonės kaupia patirtį, nuolat mokosi, įgyja vis daugiau išminties – tuomet jų santykiai labiau pagrįsti meile. Tačiau jeigu pamokos neišmoktos, trūksta žinių, tada problemos tęsiasi visą gyvenimą. Tuomet žmogus, turėdamas daug žaizdų ir nemalonių patirčių, negali išlaikyti gražių santykių. Tik taikant santykių žinias ateina malonesnės patirtys.
„Pradėti ieškoti informacijos santykių tema niekada nėra per vėlu. Santykiai yra viena iš sudėtinių dalių, per kuriuos mes patys tobulėjame, save įprasminame ir gauname gabalėlį laimės. Aišku, patys santykiai nepadaro žmonių laimingų. Čia taip pat labai svarbu mokėti atleisti, būti kantriam, nesusireikšminti ir pan.“, – akcentuoja Š. Mažuolis.
Stereotipai kyla iš nežinojimo
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad įvairiausi mitai apie santykius dažnai atsiranda, nežinant tikrų duomenų ir faktų. Pavyzdžiui, mėgstama kalbėti, kad Lietuvoje devyniems vyrams tenka dešimt moterų. Dėl to kai kurie vyrai linkę labai pūstis ir manyti, kad yra labai vertingi. O kai kurios merginos ir moterys jaučiasi blogai, nes, jų nuomone, daliosios lyties atstovių yra per daug.
Iš tiesų 104 berniukams gimsta 100 mergaičių. Disproporcija, kai trūksta merginų, tęsiasi iki 25 m., o po to pradeda mažėti ir tarp 25–35 m. išsilygina. Vėliau situacija pradeda sparčiai keistis moterų nenaudai. Sulaukus 70 m. susirasti gyvenimo draugą tampa tikrai sunku, nes tuomet vienam vyrui tenka „dvi su puse“ tos amžiaus grupės moters.
Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, jų galimybes labai svarbu pasiaiškinti, kaip jie patys save suvokia. Į tarsi paprastą klausimą „Nuo kada žmogus senas?“ beveik pusė moterų atsako, kad nuo penkiasdešimties. Tuo tarpu vyrai save prie senų žmonių pradeda priskirti sulaukę 55 m.
„Matome tam tikrą neatitikimą, nes vienos penkiasdešimtmetės sako, kad tai puikus amžius, kai galima džiaugtis gyvenimu. O kitos mano, kad tuomet gyvenimas artėja į pabaigą. Pastaroji nuomonė galbūt šiek tiek perdėta, bet ji rodo problemą“, – pasakoja G. Navaitis.
Nereikėtų savęs nuvertinti
Situacija tampa nepavydėtina, kai vyresnis žmogus save pradeda suvokti kaip vienišą, nelaimingą, apleistą ir nieko negalintį savo gyvenime pakeisti. Matyt, taip yra, nes trūksta žinių apie psichologinį senėjimą.
Jeigu vyresnio amžiaus žmogus yra sveikas, tada daugelio problemų, taip pat ir vienatvės problemos, jis dažnai nepajunta. Jeigu serga – natūralu, kad jis dažniau pasijunta niekam nereikalingas Todėl natūralaus senėjimo nereikėtų sieti su ligomis.
„Iš tiesų dažnai kalbama ne apie vyresnį amžių, o apie vyresnio amžiaus sergančius žmones. Kai tuo tarpu didelė dalis jų yra sveiki, gal net sveikesni nei vidutinio amžiaus žmonės, nes pradėjo labiau rūpintis savo sveikata, ryžtingiau atsisakė žalingų įpročių. Šiuo atveju net žodis „senatvė“ nelabai tinka, o tuo labiau šis amžius netampa priežastimi neturėti poros“, – pabrėžia specialistas.
Būtina išlikti atviriems
Tiktų pastebėti, kad nereikia perdėti vienatvės žalos. Yra daug aplinkybių, kada mes norime būti vieniši. Pavyzdžiui, ką nors kurdami, klausydamiesi muzikos, būdami gamtoje ir t. t. Kita vertus, nereikėtų ir nuvertinti vienatvės, nes nuolatinis vienišumo jausmas yra panašus į depresiją, todėl net paveikia fiziškai. Tyrimai rodo, kad išgyvenančių nuolatinę vienatvę keičiasi ne tik požiūris į save, bet ir silpnėja imuninė sistema.
„Žmogus, kuris mano ar jaučia, kad yra vienišas, galėtų padaryti keletą sąlyginai paprastų dalykų. Pasiimti savo mobiliųjų telefoną, peržiūrėti telefone esančius kontaktus ir galbūt paaiškės, kad yra draugų, pažįstamų, kuriuos tikrai verta pamatyti, kurių seniai nematėme ir pan.“, – vieną iš būdų kaip susirasti antrąją pusę įvardija psichologas.
Neretai savo problemas žmonės išsprendžia tada, kai padeda kitiems. Todėl galbūt reikėtų pamąstyti apie savanoriavimą nevyriausybinėse organizacijose, globos namuose ir t. t. Savanorių ir pagalbininkų reikia visada, be to, tai puiki proga pažinti kitus ir su jais pabendrauti.
Užmezgus santykius patartina išlikti atviriems. Pavyzdžiui, iš anksto pasakykite, kad naujos santuokos neplanuojate. Atviras bendravimas iš karto nustato tam tikras ribas, nesukuria nebūtų iliuzijų. O sutapus abiejų žmonių interesams niekas nelieka apgautas.
„Siekiant susirasti antrąją pusę svarbiausia nuolat ieškoti naujų galimybių, padėti kitiems ir išlikti atviriems“, – pabrėžia G. Navaitis.
Santykiams žmonės negali būti per seni.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
