Ne visi žino, kas juos paskatina nesąmoningai išleisti daugiau. Gudrūs prekybininkai tuo naudojasi ir džiaugiasi didesniu pelnu. Taip pat netrūksta manančių, kad lankantis restoranuose ar kitose viešojo maitinimo įstaigose nukenčia ne tik piniginė, bet ir sveikata. Manoma, kad ten patiekiami patiekalai dažniausiai turi daug nesveikų riebalų, yra kaloringi ir menkaverčiai. Specialistai sako, kad iš tiesų viskas nėra taip „juoda“. Pasirodo, kad egzistuoja ne vienas būdas, kaip nepasiduoti prekybininkų vilionėms. O restoranuose patiekiami patiekalai nebūtinai sveikatai tik kenksmingi.

Nebenori tik daug ir pigiai
Rinkodaros specialistė Rasa Nakvosaitė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad skanus maistas, geras aptarnavimas – svarbiausi restoranų, kavinių, viešojo maitinimo įstaigų rinkodaros elementai, garantuojantys sėkmę verslui. Tačiau egzistuoja kitų triukų, verčiančių klientus išleisti daugiau.

Pašnekovė pastebi, kad šiuolaikiniai žmonės nebūtinai nori tik daug ir pigiai pavalgyti. Nemaža dalis jų svajoja paragauti ką nors naujo ir dar nepatirto. Todėl kai kurie virtuvės šefai klientams siūlo išskirtinius patiekalus.

„Jeigu restoranas yra ne miesto centre, bet kur nors toliau, ypač svarbu sudaryti išskirtinį meniu. Tuomet žmonėms atsiranda papildomas stimulas ateiti ten pavalgyti. Manau, kad sveikas ir skanus maistas yra pagrindinis restoranų rinkodaros elementas“, – akcentuoja R. Nakvosaitė.

Rinkodaros specialistės teigimu klientus ypač patraukia valgiaraštyje nurodomi artimųjų – mamos, tėčio, močiutės, senelio, tetos ar dėdės – vardai. Puikiai būtų perkami „Kaimiški močiutės Stasės barščiai“ arba „Didieji tetos Veronikos cepelinai“. Tokie triukai žmonėms sukelia tam tikrą nostalgiją. Jeigu patiekalo pavadinimas susijęs su kokia nors kalba arba regionu, tai taip pat sukelia tam tikrų emocijų, skatina mintimis ten nukeliauti ir pan. Todėl šiuo triuku verslininkai neretai skuba pasinaudoti.

Interjeras ne ką mažiau svarbus. Kitaip tariant, restorane viskas turi būti nuoseklu ir kryptinga. Pavyzdžiui, jeigu pietaujama kinų restorane, tai ir aplinka turi būti su tuo susijusi, kad įspūdis sustiprėtų, žmogus pajaustų tą dvasią ir vėl norėtų grįžti.

Be gero įmonės personalo taip pat būtų sunku išsisukti. Kaip manote, kodėl padavėjai su mumis visada pasisveikina, paklausia, ar skaniai pavalgėme. Atsakymas – nebūtinai tik dėl arbatpinigių. Tiesiog jeigu apie nemandagų padavėjo elgesį sužinotų įmonės savininkas, vargšas darbuotojas liktų be darbo, juk verslui visada svarbiausia, kad klientas liktų patenkintas.

„Tikriausiai vienas iš didžiausių iššūkių – susirasti personalą, kuris mokėtų profesionaliai aptarnauti ir mandagiai bendrauti su klientu. Ne paslaptis, kad restoranuose vyksta nuolatinė personalo kaita. Taip yra, nes vien skanaus maisto, tinkamo interjero neužtenka. Jeigu darbuotojas kliento tinkamai neaptarnaus, nenusišypsos, neperspės, kad patiekalo teks ilgėliau palaukti, tuomet klientas gali pasiskųsti ir ten nebegrįžti“, – akcentuoja R. Nakvosaitė.

Pasiduoda skaičių magijai
Rinkodaros specialistės teigimu, klysta teigiantys, kad visos viešojo maitinimo įstaigos maistą pagaminti siekia kuo pigiau, o parduoti kuo brangiau. Taip galima pasakyti tik apie tuos restoranus, kurie vienu kartu perka daugiau maisto produktų. Natūralu, kad perkant daugiau, norisi ir mažesnės kainos.

Tuo tarpu aukštesnio lygio restoranuose tokia tendencija nėra pastebima. To vengiama, nes jiems svarbiausia, kad klientas grįžtų. Kitaip tariant, jeigu klientas ateina į aukšto lygio restoraną, vadinasi, jis turi išlavintą skonio pojūtį. Jeigu jis staiga pajaustų, kad maisto kokybės ir kainos santykis vienas kito neatperka, ten daugiau niekada nebegrįžtų. Būtent todėl tokie restoranai neperka pigiausių produktų.

Aišku, niekas nepaneigs, kad verslininkai nori uždirbti. Todėl potencialaus kliento amžius ir jo pajamos taip pat yra svarbūs. Vienos viešojo maitinimo įstaigos labiau orientuotos į jaunimą, galbūt todėl ten galima pavalgyti pigiau. Kitos – į aukštas pajamas uždirbančius žmones, todėl ten viskas brangiau.

Nepaisant to, specialistė nesistengia paneigti fakto, kad valgiaraščių sudarinėtojai mėgsta pažaisti su skaičiukais. Pavyzdžiui, kai kurie restoranai šalia patiekalo kainos nenurodo euro ženklo. Taip klientas pamiršta, kad tuoj patirs išlaidų ir gavęs sąskaitą sumoka daugiau, nei galbūt norėjo.

Tikima, kad kaina nurodyta centais klientui yra patrauklesnė, todėl kai kur sumos neapvalinamos. Egzistuoja ir kita teorija, teigianti, kad toks kainos nurodymas simbolizuoja kiekybę, bet ne kokybę. Nemažai restoranų kainą nurodo apskritai be centų, nes tai valgiaraštį daro aiškesnį, paprastesnį ir konkretesnį.

Akcijos, nuolaidos – taip pat rinkodaros triukai, tačiau rinkodaros specialistė pastebi, kad tuo naudojasi ne visi. „Viskas priklauso nuo restorano tipo. Taikoma nuolaida gali pakenkti restorano įvaizdžiui. Tuomet žmogui nesąmoningai atrodo, kad kitais atvejais už maistą permoka. Nuolatiniam klientui taikoma nuolaida gali sukelti neigiamą reakciją, bet pritraukti – vienkartinį, turbūt uždirbantį mažiau.“

Rinkodaros specialistas Paulius Neciunskas dienraščiui priduria, kad poreikį išlaidauti paskatina ir aplink skambanti muzika. Vis daugiau viešojo maitinimo įstaigų leidžia muziką jaukiai aplinkai sukurti.

Specialisto teigimu, ji gali būti įvairiai naudojama. „Lėtesnė muzika leidžiama norint, kad klientai ilgiau sėdėtų viešojo maitinimo įstaigose. Siekiant, kad viskas vyktų greičiau – spartesnio. Viskas priklauso nuo tikslų, prekės ženklo pozicionavimo. Iš esmės pastebima tendencija, kad ypač didesni restorano tinklai šį kanalą naudoja pakankamai aktyviai.“

Kitaip tariant, muzika skatina ilgiau sėdėti restorane ir daugiau visko užsisakyti.

Taupo maisto sąskaita
Akivaizdu, kad gudrūs verslininkai žino, kaip mus paveikti, jog išleistumėme daugiau. Tačiau netrūksta teigiančių, kad restoranuose nėra sveikatai palankaus maisto. Kartais kalbama, kad ten patiekiami patiekalai dažniausiai turi daug nesveikų riebalų, yra kaloringi ir menkaverčiai. Tad galbūt lankydamiesi restoranuose mes ne tik išleidžiame daugiau pinigų, bet ir po truputį nuodijamės?

Gydytoja dietologė Žana Antonova „Šiaulių naujienoms“ paaiškina, kad taip apibūdinti visus viešojo maitinimo įstaigoje patiekiamus patiekalus būtų netikslinga.

„Viskas priklauso nuo to, kokį patiekalą pasirenkate. Kavinėje galite atrasti ir tikrai sveiką patiekalą. Aišku, neneigiu, kad yra tokių, kurie stengiasi maistą pagaminti kuo pigiau, o parduoti brangiau. Manau, kad viskas priklauso nuo pačių šeimininkų, jų požiūrio į maistą. Jeigu jų pagrindinis tikslas uždirbti pinigų, tada aišku, kad gaminami patiekalai, neduodantys daug naudos. Todėl pats klientas turi atkreipti dėmesį į tai, ką valgo, ir išsirinkti patiekalą, kuris būtų sveikatai palankesnis“, – teigia Ž. Antonova.

Kita vertus, jeigu pasigaminti maisto patys nemokame, perkame pusfabrikačius ir juos tik pasišildome mikrobangų krosnelėje, tokiu atveju galbūt iš tiesų sveikiau apsilankyti kavinėse ar restoranuose.

Dietologė pastebi, kad žmonės neretai linkę taupyti maisto sąskaita ir dėl to tik labiau nukenčia. Tačiau čia kyla ir kitas klausimas – kas trukdo pasigaminti elementariausių salotų?

Pašnekovė neneigia ir kitos minties, kad restoranuose patiekiamame maiste yra per daug druskos ir kitų sveikatai nepalankių prieskonių. Tačiau dar kartą akcentuoja, kad maistą trenkamės patys.

„Vieni maistą valgo be druskos, kiti – labai sūriai. Natūralu, kad mūsų poveikiai skiriasi, tik reikėtų įsidėmėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną gauti ne daugiau, kaip penkis gramus druskos. Greitai paruošiamame, konservuotame maiste druskos visada yra. Todėl prieš pasirinkdami patiekalą paprašykite, kad nupasakotų sudėtį ir prašykite įdėti tiek, kiek jūsų manymu turėtų būti.“

Reziumuodama dietologė primena, kad norint išlikti sveikiems ir energingiems, mūsų organizmai turi gauti daugiau nei keturiasdešimt įvairių maistinių medžiagų. Todėl jeigu valgysime tik vienos rūšies patiekalus, tiek maistinių medžiagų, kiek mums iš tiesų reikia, tikrai negausime. Kitaip tariant, patartina vadovautis sveikos mitybos piramidėje išdėstyta informacija ir kuo įvairiau maitintis.