Lietuvoje „žalieji“ pastatai vis dar yra naujovė. Pas mus tvariųjų pastatų projektai nėra įprastas dalykas. Architektai ir plėtotojai dažnai net nežino, kas yra tas „žaliasis“ pastatas. Tuo tarpu kaimynėse šalyse – tai viena iš perspektyviausių investicijų krypčių nekilnojamojo turto srityje. Kol kas mūsų specialistai vieningai nesutaria, ar iš tiesų tvariuosius pastatus reikia statyti jau dabar. Vieni aiškina, kad „žalieji“ – ekonomiški ir energetiškai efektyvūs. Todėl gyventojai jau dabar turėtų labiau pasirūpinti gamta. Kiti sako, kad Lietuvoje, Šiauliuose, tokie pastatai greitai neišdygs, nes tam nėra poreikio ir pinigų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
NT seka naujoves
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius ir tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad „žaliasis“ pastatas – tai sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energetiškai efektyvus pastatas.
„Žaliasis“ pastatas racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose. Nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.
Šiandien Lietuvoje yra sertifikuotų ir/ar sertifikuojamų 18 „žaliųjų“ pastatų. Tuo tarpu gyventojų skaičiumi panašioje šalyje Suomijoje tokių pastatų yra daugiau nei 120.
„Kol kas tik NT vystytojai mato naudą plėtojant „žaliuosius“ pastatus. Pastebėjau, kad NT vystytojai nori būti vieni iš pirmųjų diegiant tarptautinius tvariųjų/ „žaliųjų“ pastatų projektavimo ir vertinimo standartus, taip įrodant visuomenei (investuotojams, nuomininkams, pirkėjams, pastato naudotojams), kad įmonė yra socialiai atsakinga, jai rūpi gamtos tausojimas ir rūpi tai, ką paliks ateities kartoms“, – apie tai, kodėl verta investuoti į „žaliuosius“ pastatus, kalba E. Savickis.
Kitose šalyse „žaliųjų“ pastatų vystymą skatina organizacijos, kurios ieško biurų nuomai. Tokios įmonės turi savo vidinius organizacijos socialinius kodeksus, kurie reikalauja, kad darbuotojai turi dirbti BREEAM ar LEED sertifikuotuose pastatuose, nes tokie pastatai užtikrina produktyvesnę, sveikesnę, komfortiškesnę darbo aplinką, o tai tiesiogiai koreliuoja su teigiamais finansiniais rodikliais.
„Žalieji“ pastatai vertingesni
Specialisto teigimu, tokios tendencijos užuomazgos matomos ir Lietuvoje. Tarptautinės IT įmonės tokius reikalavimus pradeda teikti naujai vystomų biurų savininkams.
„Žaliųjų“ pastatų teikiamos naudos ir privalumai: mažesnės eksploatacinės išlaidos, mažesnė CO2 emisija. Tokiuose pastatuose dirbantys žmonės produktyvesni ir kūrybingesni dėl užtikrinto sveiko ir komfortiško vidaus patalpų mikroklimato.
„Žalieji“ pastatai yra vertingesni, juos galima parduoti lengviau ir brangiau, taikomos didesnės nuomos kainos (jei tai biurų pastatas) ir nuomininkai yra lojalesni.
„Lietuvoje tik pirmi žingsniai „žaliosios“ statybos srityje. Atsiranda pirmieji sertifikuoti pastatai, kurie projektuojami ir statomi remiantis geriausia pasauline praktika (pagal BREEAM, LEED ar kitus tarptautinius standartus). Tačiau tai tik vienetiniai projektai“, – informuoja E. Savickis.
Tuo tarpu tokios šalyse, kaip Vokietija, JAV, UK, Nyderlandai, Švedija ir kitos, dauguma naujai statomų pastatų yra sertifikuojami pagal vietinius arba tarptautinius tvariųjų/ „žaliųjų“ pastatų vertinimo standartus. O tai įrodo, kad pastatas yra „žaliasis“ ir turi mažą neigiamą poveikį aplinkai. Pasaulinė patirtis rodo, kad NT vystytojai mato vis didesnę naudą vystant „žaliuosius“ pastatus ir diegiant tvarios plėtros principus, todėl jie linkę investuoti į tai.
„Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Papildomos investicijos į „žaliąjį“ pastatą yra 2–10 proc. nuo sąmatinės projekto vertės lyginant su įprastu pastatu. Tai paneigia mitą, kad „žalieji“ pastatai yra brangūs“, – pabrėžia pašnekovas.
Tvari gyvenimo aplinka
Specialistas informuoja, kad vystant „žaliąjį“ pastatą sklypo pasirinkimas vaidina svarbų vaidmenį, o siekiant tarptautinių standartų sertifikatų, leidžia pasiekti aukštesnį įvertinimą įgyvendinant šiuos kriterijus ar bent vieną iš jų.
Tai yra, pasirenkamas niekam nereikalingas ir nenaudojamas sklypas su apleista teritorija ir užterštu gruntu. Žinoma, prieš bet kokius statybos darbus gruntas turi būti išvežtas ir tinkamai utilizuotas.
Pasirenkama teritorija su egzistuojančiais apleistais pastatais. Esant galimybei pastatai prikeliami naujam gyvenimui, kitu atveju – nugriaunami, o jų medžiagos pakartotinai panaudojamos.
Pasirenkami sklypai su žema ekologine verte ir su puikiai išvystyta inžinerine infrastruktūra.
Pasirenkami sklypai, turintys gerą viešojo transporto infrastruktūrą.
Aktyvios plėtros neįžvelgia
Tuo tarpu šiaulietis architektas Vytenis Rudokas sako, kad šiandien nei Lietuvoje, nei Šiauliuose neturime tokio dydžio ekologinių, gamtosauginių problemų, jog mums neišvengiamai reikėtų statyti žaliuosius pastatus.
„Aš manau, kad mes nesame pribrendę šiai architektūrai. Šiandien nėra tokio akivaizdaus poreikio. Be to, žmonės neturi tiek pinigų, kad galėtų branginti savo pastatą 10–30 proc.“, – sako architektas.
Anot jo, mes neturime užsakovo, kuriam iš tiesų to reikėtų. Taip pat trūksta reikalingų technologijų ir nemokame jų iki galo valdyti. Jis sako, kad „žalieji“ pastatai iš tiesų reikalingi, bet tai nereiškia, jog iš karto privalome juos statyti.
„Neįsivaizduoju jokio masinio reiškinio Lietuvoje. Šiandien nerealu apie tai kalbėti. Žinoma, mes turime auklėti visuomenę, kad ji po truputį keistų savo požiūrį ir mąstyseną. Bet kalbėti apie kompleksinę, masinę statybą – nerealu. Apsidairykite, net renovavimas pas mus visais klausimais yra pasibaisėtinas. Tai tik išmetimas pinigų“, – akcentuoja V. Rudokas.
Architektas pastebi, kad lietuviai labai uoliai imasi įgyvendinti ES direktyvas, tačiau tai daro nekokybiškai. Tuo tarpu kitos Europos šalys neskuba ir prieš imdamosi jų įgyvendinimo viską racionaliai apmąsto.
Anot jo, mums trūksta sąmoningo, kryptingo, ėjimo teisinga kryptimi. Mes šokinėjame ir puolame vajais viską daryti. Renovuojame nesvarbu kaip, kad tik užsidėtumėme pliusą.
„Visi, kurie dalyvauja šiame procese, turėtų pakeisti mąstymą. Galbūt, kai pasikeis kartos, gyvenimas natūraliai privers tai padaryti. Bet iki tol, manau, turi praeiti mažiausiai dešimt metų“, – reziumuoja pašnekovas.
