Jau tris mėnesius šiauliečiai karštai aptarinėja Prisikėlimo aikštėje verkiančią mergaitę – Gintauto Lukošaičio skulptūrą „Verksmas“. Kritikų netrūksta. Vienus erzina mergaitės emocija, kitus – parinkta vieta skulptūrai, kitus – dar kažkas. Su „Verksmu“ niekaip nesusitaikantys šiauliečiai ryžosi rinkti parašus po peticija, kad skulptūra būtų nugriauta. Penktadienį profesionalūs menininkai bei mokslo atstovai nusprendė apginti „Verksmą“. Kodėl verkianti? Nes šiauliečiai – „bliuviai“. Kodėl mergaitė? Nes „gezų“ laikai jau praėjo. Kodėl nepriimame meno kūrinio tokio, koks jis yra? Nes nesugebame pažiūrėti į save veidrodyje.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Diskusijos pasiekė pavojingą ribą
Visuomenė jau tris mėnesius aktyviai aptarinėja G. Lukošaičio sukurtą ir Prisikėlimo aikštėje pastatytą paauksuotą verkiančios mergaitės biustą. Rašomos piliečių peticijos dėl skulptūros nuėmimo, liejamos emocijos komentaruose, vyksta politinės spekuliacijos dėl meninės skulptūros vertės. Į diskusijas įsivėlė net kultūros ministras, vietiniai politikai.
Profesionalai nusprendė – gana tylėti. Tuoj apšviesime, kaip ir kas!
Penktadienį Šiaulių dailės galerijoje surengta spaudos konferencija, skirta skulptūros „Verksmas“ aptarimui. Jos metu priminta, kaip Prisikėlimo aikštėje išdygo ašarojantis vaikas. Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių dailės galerija pakvietė menininkus dalyvauti konkursiniame meninių akcentų kūrimo plenere. Daugiausiai komisijos balų surinko G. Lukošaičio skulptūra „Verksmas“.
„Pasirinkę G. Lukošaičio kūrinį mes jau buvome numatę tokį rezultatą. Žinojome, kad bus diskusijos. Iš pradžių džiaugiamės, kad tos diskusijos ilgai tęsiasi, bet dabar jau priartėjome prie pavojingos ribos. Tos mergaitės gali nelikti“, – teigė menotyrininkas, meninių akcentų plenero konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Virginijus Kinčinaitis.

„Verksmas“ – tipinio šiauliečio paveikslas
O likti, pasak profesionalų, turėtų, nes verkianti mergaitė – puikus šiuolaikinio meno kūrinys. Ir kas svarbiausia – turintis temą. „Menininkui yra didžiulė laimė, kai apie jo kūrybą ilgą laiką diskutuojama. Ir visai nesvarbu, ar gerai, ar blogai“, – sakė buvęs šiaulietis, dabar VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis.
Jis paragino prisiminti taip pat smarkiai kritikuotą Vlado Urbanavičiaus skulptūrą „Vamzdis“, už kurią menininkui visai neseniai skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
„Akivaizdu, kad šis kūrinys turi temą. Jeigu diskutuojame apie verkiančią mergaitę – ji irgi turi temą. Ir mėgstantis ją, ir nemėgstantis negali praeiti pro šalį. Nori, nenori net tas žmogus, kuris kritikuoja, įsitraukia į mergaitės pasakojimą“, – teigė G. Mažeikis.
Sakysite, kas iš tos temos, jei pagrindinė aikštėje vaikas žliumbia? Profesorius ragina pagalvoti, ar būtų įdomu, jei Prisikėlimo aikštėje stovėtų besišypsančio vaiko galva. Turbūt niekas nekreiptų dėmesio, tai nebūtų įdomu.
„Aš nuo 2008 metų Šiaulius matau tik bliaunančius. Kiek aš atvažiuoju visi bliauna ir aimanuoja, kokie mes nelaimingi, kaip universitetas ir miestas mažėja, alkoholikų daugėja, visi vagys, banditai ir t. t. Galima sakyti, kad „Verksmas“ – tai savotiškas šiauliečio paveikslas. Kam tada būti šioje aikštėje, jei ne tipiniam šiauliečiui? Klausite, kodėl mergaitė? Nes gezų laikas jau praėjo“, – kalbėjo G. Mažeikis ir netrukus palinkėjo, kad politikai uždraustų G. Lukošaičio skulptūrą. Tada, girdi, menininką aplankytų milžiniškas pasisekimas.
Gal ir taip... Tikriausiai pamenate, kai sostinės politikai uždraudė Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“. Geresnės reklamos nė nesugalvotum – visos knygos iššluotos!

Trukdo mergaitė, nors problema – baisi aikštė
Už „Verksmą“ mūru stojo ir kiti diskusijos dalyviai. „Man ir pačiam šis kūrinys atrodo dviprasmiškas ir keliantis labai įvairių emocijų. Vieną rytą aš pasižiūriu vienaip, kitą rytą užplūsta kitokios mintys. Svarstau, mintyse diskutuoju su autoriumi, bet priimu kūrinį tokį, koks jis yra. Aš taip pat praeinu ir pro Dalios Matulaitės skulptūrą „Aušra“, kurios aš negaliu matyti. Dėl beviltiško rūstaus monumentalumo ji man kelia neviltį ir nuobodulį. Bet aš nereikalauju, kad ji būtų nukelta“, – sakė menotyrininkas V. Kinčinaitis.
Architektas Šarūnas Sabaliauskas pažymėjo, kad Šiauliuose ir taip daug metų niekas nesukuriama, trūksta kuriančios jėgos, o kai kažkas kažką sukuria, niekam to nereikia, puolame griauti. „Kai „Aušra“ pakeitė Leniną, tai netapo jokiu įvykiu. Verkianti mergaitė, kuri pakeitė kareivį, aikštei taip pat nekenkia. Netgi priešingai – suteikia aikštei savotišką kontekstą“, – sakė jis.
Jam pritarė svečias – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, skulptorius, Telšių miesto viešų meninių erdvių kūrėjas Romualdas Inčirauskas – teigdamas, kad verkianti mergaitė savotiškai atspindi miesto istoriją. „Ten kažkada stovėjo kareivis, dabar – maža verkianti mergaitė. Ji atspindi nuotaiką, tragizmą. Ir nieko tokio, kad ji maža. Maži dalykai gali būti didelėje erdvėje, tik reikėtų ją kažkaip integruoti į aplinką, kad ji taptų aikštės dalimi“, – patarė jis.
Tuo metu architektas Vytenis Rudokas pastebėjo, kad šiauliečiai problemą mato ne ten, kur ji yra. „Kodėl visi verkia dėl mergaitės, bet niekas neverkia, kad Prisikėlimo aikštė baisi?“ – retoriškai klausė jis.

Valdžia nesikiša į menininkų gyvenimą?
Spaudos konferencijoje dalyvavęs miesto meras taip pat palaikė G. Lukošaičio skulptūrą „Verksmas“. Jo nuomone, menininkų misija – kurti ne tik tokius kūrinius, kuriuos galime vertinti per prizmę „gražu-negražu“. Reikėtų išmokti „nerti giliau“.
Matyt, dėl to diskusijų įkarštyje meras Artūras Visockas su žmona nusprendė įsiamžinti verkiančios mergaitės pašonėje ir patalpinti šią nuotrauką į „Facebook“. „Ši nuotrauka – antra pagal surinktų „laikų“ skaičių iš visų mūsų šeimos įkeltų nuotraukų. Nežinau, ką tai parodo“, – teigė jis.
A. Visockas konferencijos metu pabandė išvaikyti virš galvos susikaupusius juodus debesis dėl žiniasklaidos paviešintos informacijos, kad ir jis prikišęs nagus, jog Prisikėlimo aikštėje atsirastų „Verksmas“.
„Taip, Savivaldybė iš tiesų skyrė lėšas Meninių akcentų kūrimo konkurso idėjoms įgyvendinti. Tačiau apie šios darbo grupės darbą nieko nežinojau. Kaip ir apie tai, kokie kūriniai dalyvavo konkurse. Sužinojau tik tada, kai buvo išrinktas laimėtojas. Taigi, tai tiesioginis įrodymas, jog valdžia nesikiša į menininkų gyvenimą“, – tikino Šiaulių miesto meras.
Klausydamas miesto vadovo pasisakymų ironiškai šypsojosi visai šalia stovėjęs dizaineris Vilius Puronas. „Sakykite, o ta mergaitė legali?“ – valdžios atstovams bandė įkąsti jis.
Meninių akcentų plenero konkurso vertinimo komisijos pirmininkas V. Kinčinaitis patikino – žinoma, legali, skulptūros atsiradimui pritarė Miesto taryba. Tiesa, konkurso sąlygose nurodyta, kad „Verksmas“ Prisikėlimo aikštėje stovės tik tol, kol prasidės aikštės rekonstrukcijos darbai. Tuomet speciali komisija vėl rinksis ir svarstys kur ją pastatyti.

Į „svečius“ pakviesti ne visi
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir pats skulptūros autorius G. Lukošaitis, tačiau pasisakyti nepanoro. „Manęs čia nėra“, – šyptelėjo jis.
Tik po konferencijos „Šiaulių naujienų“ pakalbintas skulptorius patikino, kad jo aršios visuomenės diskusijos dėl „Verksmo“ neskaudina. „Kiekvienam menininkui mėgėjui labai svarbu, ką pasakys žmonės. O profesionalui svarbu, kad jis pats viduje supranta, ką daro. Jis supranta, kad vis tiek ateis laikas, kai ta nuomonė bus tokia, kokia ir turi būti“, – teigė jis.
O kokia ta nuomonė turi būti? Ko siekta šia skulptūra? „Tas objektas nėra svarbus nei kaip objektas, nei kaip skulptūra, nei kaip dar kažkas. Tai yra tam tikras mechanizmas, padedantis kalbėti apie mus pačius, mūsų santykį su savimi. Ką mes čia veikiame, kodėl mes esame tokie, kaip mes gyvename, kodėl taip gyvename ir pan. Jei ši skulptūra išprovokuoja tokį dalyką – tai yra jos sėkmė“, – savo nuomonę išsakė G. Lukošaitis.
Išėję iš Dailės galerijos susimąstėme – kiek keista diskusija, kai pranešėjai spardo argumentus į vienus vartus. Kodėl į konferenciją pakviesti tik tie žmonės, kurie palaiko skulptūrą, klausė ir į redakciją paskambinęs šiaulietis menininkas Bronius Rudys. Jis tikino, kad Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovai matė Savivaldybėje išplatintą pranešimą apie organizuojamą spaudos konferenciją, tačiau pakvietimo nesulaukė. „Nekviestas į svečius juk neisi. Konferencija – ne vieša. Skirta spaudai! Keista. Juk būtų buvusi pilnesnė diskusija“, – teigė jis.

Penktadienį surengta spaudos konferencija, skirta G. Lukošaičio skulptūros „Verksmas“ koncepcijos nušvietimui ir aptarimui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.