
Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad laisvosios ekonominės zonos ir pramoniniai parkai nepateisina lūkesčių. Antai į Šiaulių pramoninį parką investuota 50 milijonų litų, o šių metų gegužės mėnesio duomenimis, veikė tik viena įmonė, kurioje sukurtos vos 8 darbo vietos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Juozas GINKUS
Penkiasdešimt milijonų litų merdinčiam Šiaulių pramoniniam parkui jau išleidusiai ir dar 35 milijonus litų planuojančiai išleisti miesto valdžiai gali būti užsuktas pinigų čiaupas. Valstybės kontrolieriai neseniai atliko laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą ir nusprendė, kad ekonominės zonos šalyje plečiamos neįvertinant jų paklausos ir investicijų efektyvumo.
Jeigu Vyriausybė atsižvelgs į valstybės kontrolierių pastabas, lėšos pramoniniams parkams ir laisvosioms ekonominėms zonoms plėsti bus skiriamos tik tada, kai didžioji dalis jau įrengtų teritorijų bus išnuomota investuotojams. Tai būtų skaudus smūgis Šiaulių „chebrytei“, kuri jau ne vienerius metus pelnosi iš plynuose laukuose užkasamų mokesčių mokėtojų pinigų.
Grandioziniai valdžios užmojai
Trumpai priminsime, kad Šiaulių pramoninis parkas pradėjo veiklą 2008 metais. Valdžia tuomet kalbėjo, jog mieste trūksta žemės sklypų su visa būtina infrastruktūra investuotojams, kurie statys gamyklas ir sukurs naujų darbo vietų.
Iš viso Šiaulių pramoniniame parke po žeme buvo „palaidota“ 50 milijonų litų, iš kurių 21 milijonas litų buvo paimtas iš Savivaldybės biudžeto, pustrečio milijono litų pridėjo valstybės biudžetas, o daugiau kaip 26 milijonus litų atseikėjo Europos Sąjunga.
Šiaulių valdžios užmojai, kaip visada, buvo grandioziniai – iš viso suplanuotas 218 hektarų ploto pramoninis parkas. Šiuo skaičiumi Šiaulių valdžia pranoko visus konkurentus šalyje, pavyzdžiui, Alytus suplanavo 45 hektarų ploto pramoninį parką, Panevėžys – 46 hektarų, Kėdainiai – 130 hektarų.
Parkas merdėja pustuštis
Kadangi Šiaulių pramoninio parko plotas didžiausias, tai ir investicijų prisireikė pačių „riebiausių“. Nors jau išleista 50 milijonų litų, tačiau miesto valdžia neketina sustoti, nes yra suplanavusi „įsisavinti“ dar 35 milijonus litų.
Jeigu palygintume su kaimyniniu Panevėžiu, šis miestas merdinčiu pramoniniu parku gali „mėgautis“ tam išleidęs keliskart mažesnę sumą - 26,5 milijono litų.
Valstybės kontrolieriai skaičiavo, ar didžiulės investicijos duoda kokią nors naudą. Vertinant šių metų gegužės mėnesio duomenis paaiškėjo, kad į didžiausią pramoninį parką, esantį Šiauliuose, investuotojai nesiveržia. Iš viso šiuo metu yra išnuomotas tik 10,9 hektaro žemės plotas, o realią veiklą vykdo tik 1 investuotojas.
Radviliškis išnuomojo visą pramoninį parką
Šiaulių pramonės parko konkurentams sekasi truputį geriau. Pavyzdžiui, Panevėžio pramoniniame parke jau išnuomota daugiau nei 14 hektarų žemės, Alytuje irgi beveik tiek pat, o visus pralenkė kaimyninio Radviliškio pramonės parkas.
Radviliškio rajono valdžia neužsiplėšė didelio sklypo pramoniniam parkui įkurti – atriektas vos 6,9 hektaro žemės gabalas. Infrastruktūrai įrengti išleista 2,2 milijono litų ir jau visa pramoninio parko teritorija yra išnuomota investuotojams, kurie stato didžiulę medienos perdirbimo gamyklą. Tačiau tokių pavyzdžių šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų, o likusieji pramoniniai parkai, suriję dešimtis milijonų litų, vis dar merdi.
Plotas dar labiau padidės
Tad šalies Vyriausybei kilo idėja vietoj merdinčių pramoninių parkų įkurti laisvąsias ekonomines zonas, kuriose įsikūrusiems investuotojams būtų taikomos mokesčių lengvatos, buvo tikimasi, kad gal jos padės pritraukti investuotojus. Daugelio miestų savivaldybės atsikratė pramoninių parkų naštos ir jų vietoje buvo įkurtos laisvosios ekonominės zonos. Tačiau Šiaulių valdžia perspjovė visus kitus.
„Šiauliuose steigiamos laisvosios ekonominės zonos plotas atitinka dabartinio pramoninio parko plotą, tačiau Vyriausybei patvirtinus laisvosios ekonominės zonos ribas paaiškėjo, kad jau išvystytas 53 hektarų ploto pramoninis parkas paliekamas ir toliau administruoti Savivaldybei, o laisvoji ekonominė zona steigiama teritorijoje, kurioje infrastruktūra dar neišvystyta, taip išplečiant bendrą pramoninio parko plotą“, - konstatavo valstybės kontrolieriai.
Rasti investuotojus bus dar sunkiau
Toliau seka paprasta aritmetika – prie 218 hektarų pridėjus 53, bendras pramoninio parko ir laisvosios ekonominės zonos plotas išauga iki 271 hektaro. Akivaizdu, kad Šiaulių valdžios apetitas kyla bevalgant. Gal todėl ir nestebina valstybės kontrolierių pastaba, kad Vyriausybė kažkodėl vis dar nėra reglamentavusi pramoninių parkų dydžių.
Lieka neaišku, kodėl valdžia neatidavė pramoninio parko laisvajai ekonominei zonai, juk kai pastaroji pradės veikti, Savivaldybei rasti investuotojus pramoniniam parkui bus dar sudėtingiau. Kas norės statyti gamyklą pramoniniame parke, kai jo pašonėje esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje bus taikomos mokesčių lengvatos.
Į ateitį žiūrima pro rožinius akinius
„Pirmieji pramoninių parkų veiklos metai parodė, kad plyno lauko investicijoms skirtų plotų paklausa yra gerokai mažesnė, nei buvo suplanuota galimybių studijoje“, - įvertinę pramoninių parkų veiklos rezultatus nustatė valstybės kontrolieriai.
Anot jų, atlikta apklausa parodė, kad paruoštų sklypų investuotojams su reikiama infrastruktūra turi didžioji dalis šalies savivaldybių, todėl investuoti norintys verslininkai sklypų stygiaus nejaučia.
Valstybės kontrolieriai šviesiomis spalvomis nepiešia ir laisvųjų ekonominių zonų perspektyvų. Jie pastebėjo, kad laisvųjų ekonominių zonų steigimo dokumentuose pateikiamos prognozės yra pernelyg optimistinės ir atitrūkusios nuo realaus gyvenimo.
Specialistai pripažįsta, kad veikiančios Kauno ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos yra patrauklesnės investuotojams, nei planuojamos kurti kituose miestuose. Tačiau nei Kaune, nei Klaipėdoje realiai nėra tokių investuotojų rodiklių, kurie planuojami naujai steigiamose laisvosiose ekonominėse zonose, tarp kurių – ir Šiauliai.
Gali perbėgti vietiniai investuotojai
„Abejojame, kad vien tik teritorijos pavertimas laisvąja ekonomine zona pritrauks užsienio investuotojus“, - teigia valstybės kontrolieriai, kurie pastebi, jog į laisvąsias ekonomines zonas gali persikelti vietiniai investuotojai, kuriems bus taikomos mokesčių lengvatos, todėl gali dar labiau sumažėti šalies biudžeto pajamos.
Ką siūlo daryti valstybės kontrolieriai? Vienas iš pasiūlymų – stabdyti valstybės lėšų investicijas į pramonės parkų infrastruktūros vystymą.
„Mūsų nuomone, siekiant efektyviai naudoti valstybės lėšas toliau į pramonės parkų infrastruktūros vystymą galėtų būti investuojama tik šiais atvejais: kai didesnė dalis jau išvystytų teritorijų bus išnuomota investuotojams, arba kai infrastruktūrą vysto privatus parko valdytojas, tikintis projekto ekonominiu gyvybingumu“, - teigiama valstybės kontrolierių ataskaitoje.
Jeigu Vyriausybė įsiklausys į kontrolierių išvadas ir pareikalaus sustabdyti investicijas į pramoninius parkus, Šiaulių valdžiai teks susigalvoti naują būdą pinigams, kaip dabar mėgstama sakyti, „įsisavinti“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



