Dėl įvairių įtarimų, susijusių su „Toksika“ Šiaulių filiale pastatytu pavojingų atliekų deginimo įrenginiu, aistros kyla net aukščiausios valdžios sluoksniuose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Dėl niekaip iki galo neužbaigiamo UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginio aistros netyla net aukščiausiose tarnybose. Kilus įtarimų dėl galimos korupcijos, į krūmus neria beveik visos su šio įrenginio statybomis susijusios institucijos. Nors bendrovės valdyba ne kartą viešai žiniasklaidos prašė nespekuliuoti skaičiais, tačiau panašu, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos būtent tai ir daro – spekuliuoja informacija ir nutyli nepatogius faktus.

Pasigedo tikslumo
Po dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijos „Ar ministrui dzin, kad šiauliečiai kvėpuoja teršalais?“ (2014 m. sausio 17 d.) redakcija sulaukė laiško iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovų. Ši agentūra yra pavaldi Aplinkos ministerijai ir iš dalies kuruoja pavojingų atliekų deginimo įrenginio Šiaulių rajone viešuosius pirkimus bei statybas.
„Norėtume pateikti paaiškinimą, kad ateityje pasirodę pranešimai būtų išsamūs ir tikslūs“, – laiške rašo APVA Personalo ir komunikacijos skyrius vyriausioji specialistė Joana Augustauskaitė. Tačiau jos laiške išdėstytas paaiškinimas bei Aplinkos ministerijos trečiadienį išplatintas pranešimas kelia įtarimų dėl tikslumo ir išsamumo. Nepatogius faktus valdžios institucijos linkusios nutylėti.

Kratosi atsakomybės?
APVA atstovės J. Augustauskaitės teigimu, APVA neužsakė šio įrenginio statybų, tik pagal sutartį su Ūkio ministerijai pavaldžia UAB „Toksika“ atliko perkančiosios organizacijos funkcijas. Pasak specialistės, visą pirkimo dokumentaciją parengė pati „Toksika“, o pirkimų komisija buvo sudaryta iš agentūros, ministerijų bei pačios bendrovės atstovų. Statybų techninę priežiūrą atlikti pasamdyta UAB „Statybų strategija“, paskirtas FIDIC techninis prižiūrėtojas.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį pirkimo dokumentus išnagrinėjęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, dokumentuose APVA įvardijama kaip perkančioji organizacija. Pirkimo komisijos pirmininku paskirtas APVA darbuotojas Nerijus Lesickas, o pačią pirkimo komisiją sudarė perkančioji organizacija – APVA. „Remiantis projekto dokumentais, perkančioji organizacija direktoriaus įsakymu sudaro viešojo pirkimo komisiją, už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija“, – atkreipia dėmesį A. Visockas.

Skubino, ar neskubino?
Agentūros vyr. specialistė J. Augustauskaitė laiške redakcijai pabrėžė, kad „deginimo įrenginio pridavimo Agentūra dirbtinai niekuomet neskubino, Agentūra visuomet pasisakė, kad visų pirma turi būti užtikrinti aplinkosauginiai ir darbų saugos reikalavimai, tikslu, kad įrenginys galėtų tinkamai būti eksploatuojamas“. Tačiau kažkodėl specialistė nutyli dokumentuose užfiksuotus faktus.
Kai UAB „Toksika“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir po ekspertų išvadų rangovui raštu nurodė ištaisyti trūkumus bei perdaryti įrenginį, kad jis atitiktų pirkimo sąlygas, buvo nustatytas terminas – 2011 m. rugsėjo 1 d. APVA raštu 2011 m. gegužės 25 d. pažymėjo: „Prieš teikiant veiksmų grafiką pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad projekto pabaigos data Europos Komisijos sprendime yra 2011 m. gruodžio 31d., lėšų tinkamumo laikotarpis taip pat baigiasi tuo pačiu metu“.

Kalibruoja bandymų metu
Agentūrai užkliuvo dienraščio pateiktos galimos eksploatavimo išlaidos bei bandymų duomenys. „Visuomenei pateikiami duomenys yra fragmentiniai, t. y. gauti bandymų metu iki galo nesureguliavus įrenginio bei degintinų atliekų kompozicijas, todėl laikyti duomenis objektyviais ir galutiniais nėra pakankamo pagrindo“, – laiške rašo J. Augustauskaitė.
A. Visockas pastebi, kad remiantis dokumentais, įrenginio statybos vyksta „iki rakto“. T. y. iki galo sureguliuoti įrenginį privalu dar iki bandymų, o bandymai turi parodyti įrenginio tinkamumo rezultatus. Įrenginys per naujausius bandymus keletą kartų viršijo kai kurių teršalų išmetimo normas. Bendrovės vadovai tai aiškino, kaip dėl įrenginio kalibravimo kilusius nesklandumus. „Kalibruoti įrenginio bandymų metu negalima, taip nurodo pirkimo dokumentai“, – teigia A. Visockas.

Neaiškios funkcijos
Agentūros vyr. specialistė J. Augustauskaitė visaip bando nukreipti dėmesį nuo agentūros bei Aplinkos ministerijos – neva užsakovas yra pati „Toksika“, o APVA su Aplinkos ministerija neturi nieko bendra. „Aiškiai matyti, kad užsakovo funkcijas atlieka UAB „Toksika“, o ne Agentūra ar Aplinkos ministerija“, – pastebi J. Augustauskaitė.
Šiaulių miesto tarybos posėdyje praėjusių metų rudenį AF-Consult, rengiančios „Toksika“ pavojingų atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimą (PAV), atstovė pasakė, kad deginimo įrenginio pakeitimai į sąvartyno PAV įtraukti būtent APVA ir Aplinkos ministerijos pageidavimu. „Kokias funkcijas čia atlieka APVA ir Aplinkos ministerija?“, – retoriškai klausia A. Visockas.

Pamiršo smulkmeną
Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame bando įtikinti visuomenę, kad Šiaulių rajone vykdyti pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymai neužteršė Šiaulių rajono oro. Ministerijos pranešime tik pažymima, kad deginimų bandymų metu (nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki šių metų sausio) buvo užfiksuoti nežymūs sieros dioksidų (SO2) normos viršijimai.
Tačiau kažkodėl nutylėta, kad tų pačių bandymų metu dvi dienas oras buvo teršiamas amoniaku (NH3) ir vieną parą norma viršyta beveik du kartus. Jeigu sieros dioksidų teršalai gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tai amoniako teršalai žmogaus organizmui yra žymiai pavojingesni.

Šiaulių miesto tarybos nario A. Visocko nuomone, įrenginio statybos vyko neskaidriai. Svarstyti galimos korupcijos klausimą politikas iškėlė Seimo Šiaulių krašto parlamentinės grupės bei Seimo antikorupcijos komisijos nariams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.