Šiaulių rajone pastatytą pavojingų atliekų deginimo įrenginį skubama bet kokia kaina priimti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Aukščiausios valdžios institucijos skuba pateikti valstybinei komisijai vertinti pavojingų atliekų deginimo įrenginį nepaisant to, kad jis yra kitoks nei buvo nurodyta pirkimo sąlygose ir maža to – su rimtais trūkumais. Ir visa tai vyksta, kai be papildomo kuro deginti atliekų net neįmanoma.
Neužtikrina temperatūros
Ekspertai jau anksčiau buvo konstatavę, kad Šiaulių rajone pastatytas UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys yra kitoks nei buvo nurodyta pirkimo sąlygose – galingesnis bei kitokių išmatavimų. Esant tokiems trūkumams, deginimo krosnis negali užtikrinti reikiamos minimalios deginimo temperatūros, kuri reikalinga sudeginti visas pavojingas atliekas, laikantis aplinkosauginių reikalavimų.
Siekiant padidinti deginimo temperatūrą, į krosnį reikia pilti kaloringų skystųjų atliekų – panaudotų tepalų ir alyvų. Tai irgi buvo konstatavę ekspertai. UAB „Toksika“ savo tinklalapyje skelbia pasiūlymą klientams – „nemokamai priima hidraulinių, variklių, pavarų dėžių, izoliacinių ir šilumą perduodančių tepalinių alyvų atliekas“. Viskas būtų gerai, jeigu ne faktas, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tokios atliekos yra surenkamos perdirbti, o atliekų surinkėjai už tai davėjams dar ir sumoka – vidutinė rinkos kaina 0,40 lito už kilogramą.
Nemokamai nedalija
Skaičiuojant, kad tokių skystųjų atliekų UAB „Toksika“ per metus gali reikėti dešimčių ir šimtų tonų, susidaro nemenkos sumos. Ir kyla klausimas – kuri įmonė sutiks nemokamai atiduoti alyvą, kai kitur už atidavimą galima gauti nemažai pinigų? Kaip alternatyvą alyvai galima būtų naudoti krosnių kurą, tačiau jo nemokamai irgi niekas nedalija. Jau anksčiau statybas prižiūrintys ekspertai buvo konstatavę, kad nepašalinus įrenginio trūkumų vien dėl didesnio įrenginio galingumo reikiant papildomo kuro nuostoliai per dvidešimt metų sudarytų apie 90 mln. litų.
„UAB „Toksika“ jau dabar pirktų krosnių kurą, tačiau tą jie gali padaryti tik paskelbę viešą pirkimą, o to jie bijo daryti, nes toks veiksmas parodytų, kad „karalius nuogas“, t. y., kad šiai krosniai reikia gerokai daugiau kuro, nei deklaruojama bei pasimatytų realios sąnaudos. Bendrovė nedrįsta reikalauti iš rangovo ištaisyti trūkumus, nes rangovui oficialiai atsisakius tai daryti, UAB „Toksika“ tektų pripažinti, kad yra trūkumai ir jie nėra ištaisyti, o dabar bendrovė gali tikėtis priduoti įrenginį komisijai ir sakyti, kad viskas gerai“, - redakcijai adresuotame laiške rašo Skaitytoju prisistatęs anonimas.
Paprašius situaciją pakomentuoti Ūkio ministerijai pavaldžios UAB „Toksikos“ vadovybės, jokio atsakymo per daugiau nei dešimt dienų nesulaukta, išskyrus perskaityto elektroninio laiško ataskaitos. Nors anksčiau ministro patarėjas ir bendrovės valdybos pirmininkas Marius Busilas viešai deklaravo, kad bendrovė neturi ko slėpti ir laikosi viešumo politikos.
Pažeidimų nemato
Tuo tarpu kol Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis užsiėmęs „smulkių žuvelių“ gaudymu, t. y. didindamas baudas už aplinkos pažeidimus smulkiems brakonieriams ir šunų šeimininkams už nesurinktus savo augintinių ekskrementus, buvo galima tikėtis, kad bent opozicijoje esantis Šešėlinės vyriausybės aplinkos ministras Paulius Saudargas, viešėdamas Šiauliuose, įvardys vieną galimai didžiausių aplinkosaugos pažeidėjų. Tačiau iš viešų politiko pasisakymų aiškėja, kad net ir opozicija yra linkusi užmerkti akis prieš daromus pažeidimus bei pripažįsta, kad be papildomų kaloringų atliekų deginti atliekų įrenginys negali.
Po apsilankymo UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, politikas savo viešoje socialinio tinklo paskyroje patalpino nuotrauką ir prierašą. „Skandalų ir įvairių tarnybų krečiamas objektas vis dar nepriduotas. Milijonai išleisti, gamykla stovi, juk negriausi... Manau valstybės interesas yra eksploatuoti šią gamyklą pagal aplinkosauginius reikalavimus. Reikalai būtų žymiai geresni, jei čia būtų vežama pakankamai kaloringų skystų atliekų (tepalai), tada ir teršalai geriau sudegtų dėl aukštesnės degimo temperatūros, tiek bendrai gamykla taptų ekonomiškesnė. Pasirodo - būtent skystų atliekų yra stygius, o importuoti draudžiama“, - rašo politikas.
Kreipėsi į teisėsaugą
Susidariusią situaciją kiek anksčiau vaizdžiai buvo pakomentavęs vietos politikas Gintautas Lukošaitis. „Lietuva pirko mersedesą, bet gavo sunkvežimį – didesnis, bus geresnis. Bet didžiulė suma buvo sumokėta už kitką“, - mano G. Lukošaitis.
Į Generalinę prokuratūrą dėl įtariamo dokumentų klastojimo neseniai kreipėsi Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas. Politiko nuomone, remiantis ankstesnių metų precendentu, gali būti klastojamos praėjusių metų gruodį atliktų įrenginio bandomųjų deginimų ataskaitos siekiant parodyti geresnius bandymų rezultatus, kad įrenginys būtų pripažintas tinkamu naudoti. Politikas „Toksika“ vadovybės ataskaitų prašė prieš gerą mėnesį, bet nesulaukė iki šiol, nors, jo teigimu, bendrovės vadovai jį užtikrino, kad ataskaitos yra ir bus pateiktos.
„Vadinasi, reikia manyti, ruošiasi klastoti ir antrą kartą, kaip jau buvo padaryta praeityje. Kiek kartu reikia suklastoti, kad Lietuvos Respublikos pusė pasijustų įžeista ir pradėtų laikytis sutarties? Kodėl viskas pakabinama ant plauko ir situaciją gelbėja vienintelis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Ž. Plytnikas?“ - retoriškai klausia A. Visockas.
Viešųjų pirkimų tarnyba šių metų sausio 31 d. buvo konstatavusi, kad dabartiniai UAB „Toksika“ susitarimai su rangovu ir statybas prižiūrinčia bendrove yra niekiniai ir bet kokia dabartinė veikla turėtų būti nutraukta. Iki šiol jokia kita valstybinė institucija neparodė principingos pozicijos. Pačios bendrovės vadovų nuomone, VPT neįsigilino į pirkimo dokumentus.
