Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi moteris A. P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) norėdama pranešti apie abejotiną UAB „Torpol Baltija“ komercinę veiklą Šiauliuose. Baisiausia, šiaulietės nuomone, tai, kad įmonė savo veiklą yra nukreipusi į senyvo amžiaus ligotus žmones, kurie skatinami pirkti tariamai stebuklingus čiužinius ir kitą patalynę.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Sukviesta tikslinė auditorija
Moteris dalyvavo viename UAB „Torpol Baltija“ Šiauliuose organizuotame seminare. Ji labai nustebo, kad renginyje iš dalyvavusių apie 25 žmonių, išskyrus ją vieną, visi buvo vyresnio amžiaus - 70–75 metų. O ir A. P. į seminarą atėjo vietoj nevaikštančios 91 metų savo močiutės, kuri būtent ir buvo kviesta į renginį.
Seminare moteris ir išgirdo, kad tie, kurie buvo čia kviesti, yra kone išrinktieji. „Matėsi, kad kvietimai buvo išmėtyti į pašto dėžutes tikrai tikslingai: seniems žmonės su daug ligų ir ne patiems vargingiausiems, - sakė moteris. - Po baisių gąsdinimų, kaip užterštai mes gyvename, apie radiaciją ir kraujospūdžio bėdas, buvo pademonstruota, kad mus veikia radiolaukai ir koks superstebuklingas yra jų čiužinys už 1700 litų.“

„Stebuklingi“ čiužiniai ir paklotai
Po viso to susirinkusiems buvo pasakyta, kad du „laimingieji“ galės įsigyti tą čiužinį tik už 1700 litų. „Aišku, kad išgąsdinti žmonės puolė kelti rankas ir griebti čiužinius ir dar „seminaro“ pradžioje padalytus kažkokius kėdžių paklotus, kurių kaina neva 450 litų, bet jiems esą kainuos tik 120 litų. Visi buvo išgraibstyti iš karto, nors buvo pasakyta, kad jie nuo nieko nepadeda“, - pasakojo A. P.
Žmonės pirko patalynę, kėdžių paklotus, nes, anot A. P., įtikėjo, kad dabar gyvens kaip jaunystėje, jiems nebereikės vartoti vaistų nuo kraujospūdžio ir kitų skausmų.
Seminare dalyvavusiems buvo rodomi ir kažkokie sertifikatai, ir teigiami klientų atsiliepimai.
„Kai nusprendžiau tuos dokumentus pavartyti, mane ištiko lengvas šokas. Ten buvo pateikti teigiami klientų atsiliepimai. Tokius ir aš galėčiau lengvai parašyti“, - sakė A. P.
Didžiausią pyktį šiaulietei sukėlė prekybininkų nenoras atskleisti, kaip tą pateiktą informaciją patikrinti. „Kai paprašiau, kad man duotų tų klientų numerius, sulaukiau neigiamo atsakymo. Man buvo atsakyta, kad tokių duomenų jie duoti negali. Kai pradėjau piktintis, prekybininkai situaciją bandė švelninti ir susirinkusiems siūlė po kurio laiko savo nuomonę apie pirkinius papasakoti kitiems. Bet kas apie tai pasakos. Esu visiškai garantuota, kad niekas to nedarys“, - sakė A. P.

Bendrovė kaltinimus neigia
Susisiekus „Šiaulių naujienoms“ su UAB „Torpol Baltija“, įmonės administracijos atstovė Dangė Bareckienė atsakė, kad šiaulietė padarė klaidingas išvadas: „Būdami savo srities profesionalais ir gerai pažinodami pristatomą produkciją visada paaiškiname produkto paskirtį. Jeigu pristatomas produktas yra reabilitacinės paskirties gaminys, be abejonės, visada paaiškiname, kad jis gali padėti esant tam tikriems negalavimams, gali būti naudojamas profilaktiškai arba kaip papildoma priemonė gydant tam tikrus negalavimus. Tačiau niekada neteigiame, kad konkretus produktas gydo.“
Pasak D. Bareckienės, įmonė rodo tik oficialiai įregistruotus dokumentus: „Informaciją apie pristatomų reabilitacinių produktų savybes mes pateikiame remdamiesi gamintojo pateikiama informacija apie produkciją bei atliktais produktų tyrimais, įvertinimais ir analizėmis, kurie buvo atlikti Lenkijos elektrotechnikų asociacijos ekspertizių centre Gdanske, Liublino medicinos universiteto Traumų chirurgijos ir greitosios pagalbos medicinos klinikos ambulatorijoje, Varšuvos Prahos ligoninės reabilitacijos ir fizioterapijos bei vidaus ligų skyriuose, Gamtos universiteto Vroclave Elektroninės mikroskopijos laboratorijoje ir kt. Visiems renginių dalyviams siūlome susipažinti ir su pristatomos produkcijos registracijos dokumentais, parodome turimą „The Woolmark Company“ sertifikatą. Be to, visada suteikiame galimybę pavartyti klientų atsiliepimus, tačiau jeigu asmuo pageidauja tiesiogiai susisiekti su įmonės klientu, mes tokio pageidavimo negalime įvykdyti nedelsdami, kadangi turime gerbti savo klientų privatumą. Tai mus įpareigoja daryti ir esami teisės aktai. Taigi, be išankstinio konkretaus kliento sutikimo mes negalime niekam suteikti jo kontaktinių duomenų“, - kalbėjo D. Bareckienė.
Administracijos atstovė sakė, kad specialiai vien tik senyvo amžiaus žmonėms prekių nesiūlo:
„Kvietimai į renginius yra išdalijami netoli nuo renginio vietos gyvenantiems žmonėms įmetant kvietimą į pašto dėžutę, todėl niekada negalime žinoti, koks žmogus atvyks į organizuojamą renginį. Selektyviai pasirinkti žmonių tokiu būdu platinant kvietimus yra neįmanoma, kadangi pašto dėžutė nesuteikia jokių duomenų apie konkrečiame name, konkrečiame bute gyvenantį asmenį. Vis dėlto galutinį sprendimą, ar atvykti į renginį, priima žmogus gavęs tokį kvietimą ir mes, be abejonės, privalome gerbti kiekvieno žmogaus apsisprendimą nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, rasės, socialinės padėties, pomėgių, asmeninių įsitikinimų ar kitokių bruožų. Norėtumėme atkreipti dėmesį ir į tai, kad su vienu kvietimu į renginį gali atvykti keturi asmenys, todėl kiekvienas renginio dalyvis gali atvykti į renginį kartu su bent trimis draugais, giminaičiais, pažįstamais ar bet kuriais kitais pasirinktais asmenimis. Taigi, kiekvienas renginys ir jo dalyviai mūsų įmonei kaskart yra nenuspėjami.“

Ieškoma lengvatikių
Tačiau yra ir pritariančių šiaulietės nuomonei. Štai praėjusiais metais „Torpol Baltija“ už apgaulingą tvirtinimą, kad produktas gali gydyti ligas, skirta 69 tūkst. litų bauda.
O rinkodaros specialisto Egidijaus Elijošiaus nuomone, kai kurios įmonės vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, nes siekia greitai ir lengvai pasipelnyti. „Norėdami lengvai užsidirbti jie ieško lengvatikių per įvairius platintojus, viešas reklamas, paštu siunčiamus bukletus. Rengia viešus renginius ir žmonėms pasakoja, kad jų produktai išskirtiniai.“
Norintiems nuo tokių problemų apsisaugoti E. Elijošius siūlo išlikti budriems ir kritiškai mąstyti: „Reikia domėtis, kas vyksta aplinkui. Tokių situacijų pasitaiko dažnai, todėl reikia tos informacijos ieškoti. Žinių apie tai yra pakankamai, tiesiog reikia mokėti jas atsirinkti. Į spąstus patekti labiausiai rizikuoja apie galimas pasekmes nenutuokiantys žmonės.“
E. Elijošiaus nuomone, nesąžiningos konkurencijos daugėja dėl didėjančios konkurencijos. „Verslininkai tarpusavyje dažniau konkuruoja. Be to, situaciją dar labiau aštrina nukentėjusiųjų nenoras apie tokius atvejus pranešti atitinkamoms tarnyboms. Mes nesame pratę skųstis, nežinome savo teisių ir ne visada jomis naudojamės“, - pabrėžė E. Elijošius.